Užeiti į svetainę

Dėl mobilizacijos Rusijoje ir galimų provokacijų iš Kaliningrado pusės, Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos kelia budrumo lygį, papildomiems mokymams gali kviesti ir lietuvius rezervistus. Tiesa, kariškiai Lietuvos žmonės ramina – sako, kad padidėjusio pavojaus šiuo metu nemato. 

Reklama

Putino sprendimą tiek politikai, tiek ir ekspertai vertina, kaip desperatišką žingsnį, Anušausko teigimu, tai reiškia, kad tik dar daugiau rusų žus už Putiną. Bet jeigu šaukiami vyrai pradės bėgti iš Rusijos, mūsų Užsienio reikalų ministerija sienų jiems iš karto neužveria – sako, kad jų prieglobsčio prašymus svarstys.

Į Putino paskelbtą mobilizaciją Rusijoje, netruko sureaguoti ir mūsų kariuomenė. Rusai bus mobilizuojami ir šalia esančiame Kaliningrade, todėl Lietuvos greito reagavimo pajėgs padidino savo budrumo lygį.

„Tai reiškia, kad kariai tam tikruose daliniuose, pvz. greitojo reagavimo pajėgos, jie turi būti kareivinėse, turi būti pasiruošę, per tam tikrą laiko vienetą, kelias valandas, reaguoti. Jeigu reikės“, – teigia Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Reklama

O netrukus žinių gali sulaukti ir mūsų kariuomenės rezerve esantys gyventojai.

„Žiūrėsim, ar bus poreikis, pvz. žmones, kurie mūsų aktyviajame rezerve yra, nes mes kiekvienais metais jų pašaukdavom nuo 1300 iki beveik 3 tūkst., ar juos dar kviesti į karinius dalinius, papildomam apmokymui, savo įgūdžių atkūrimui“, – kalba A. Anušauskas.

„Šiai dienai kiek pašauksim, ar pašauksim, tikrai dabar analizuojame, bet tokios galimybės įmanomos. Ir kalbam ne vien apie personalą, gal reiks ir kitokių priemonių. Bet faktas yra, kad šiandien, šiandien popietei, šito nereikia dar“, – tvirtina kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Vis tik, anot politikų, mūsų gyventojams išsigąsti nereikia.

„Mūsų situacija nesikeičia, saugumo situacija regione lieka tokia pati. Vis tiek bet kokius sprendimus reikia vertinti rimtai, todėl pirmadienį aš šaukiu Valstybės gynimo tarybos posėdį, kuriame kartu su specialistais ir kitais vadovais pasitarsime, kaip vertiname dabartinę situaciją ir ką šioje situacijoje turėtume daryti“, – kalba Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Visos pajėgiausios pajėgos rusų jau yra mestos į Ukrainą ir turi rimtų problemų. Bus dar mestos, ne pačios pajėgiausios, bet dar žmonės. Kuo daugiau resursų skiria Ukrainai, tuo mažiau resursų tu gali kažkur kitur panaudoti, čia viskas yra paprasta“, – tikina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Tikrai nėra, kad ta matosi momentinė grėsmė, tikrai galiu nuraminti visus, bet kaip ir minėjau, reikia tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam, todėl visą laiką mes turime būti apsisaugoję, pasiruošę“, – aiškina V. Rupšys.

Bet Putino sprendimas itin iškalbingas.

Reklama

„Putinas pripažįsta, kad iki šiol visi jo planai sužlugo. Dalinė mobilizacija reiškia, kad jisai pereina į karo etapą“, – kalba L. Kasčiūnas.

„Jie mirs už Putiną“, – sako A. Anušauskas.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį


Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Putinas nesugebėjo susitvarkyti su slapta mobilizacija kalėjimuose verbuodamas nusikaltėlius ir recedyvistus.

„Kriminalų kariuomenė negali būti veiksminga bet kurio karo metu. Taigi dabar rekrutuojami rusai ir šita dalinė mobilizacija reiškia, kad, deja, bet karas atėjo į Rusijos teritoriją. Ir šį karą prisišaukė pats prezidentas Putinas“, – teigia D. Grybauskaitė.

Didžiausia intriga – kaip į mobilizaciją reaguos rusų visuomenė.

„Lig šiol buvo tikslas užtikrinti, kad didmiesčiai, tarkim turtingieji, to karo nepaveiktų. Dabar su mobilizacija, jau dabar turbūt kvies ir turtingus maskviečius vaikinus, ko lig šiolei nedarė, tai gali sukelti protestų, demonstracijų Maskvoje ir kituose didmiesčiuose“, – komentuoja politologas Kęstutis Girnius.

Tikėtina, kad dalis rusų bandys vengti mobilizacijos ir bėgs iš Rusijos. Mūsų Užsienio reikalų ministerija sako, kad svarstys ar juos įsileisti į Lietuvą: „Besikreipiančių Rusijos piliečių prašymai toliau bus vertinami įprasta tvarka, atsižvelgiant į visas aplinkybes ir individualiai, siekiant išvengti grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui ir išlaikyti atviras duris persekiojamiems pilietinės visuomenės bei opozicijos atstovams.“

Nors latviai jau paskelbė, kad būtent dėl saugumo bėgančių nuo karo pas save neįsileis. O bėgti rusams yra dėl ko – ekspertų ir politikų vertinimu, jie fronte, tikėtina, taps patrankų mėsa. „Dabar gali vykti taip, kad tie žmonės taps tiesiog gyva mėsa.

Nebent bus paremta kitokia, karine technologine galia“, – sako L. Kasčiūnas.

„Dėl to Putinas ir kreipėsi į gynybos pramonės įmones, kaip žinia, jos gali kokius nors čipus, tik iš šaldytuvų išmaniųjų išiminėti ir dėti į raketas, kitų galimybių dabar neturi, tiekimo nėra. Todėl gali atkurti tik seną techniką“, – kalba A. Anušauskas.

„Reikia daugybės, tūkstančių karininkų, dešimčių tūkstančių seržantų. Seržantas, tarnavęs kariuomenėje, kuris turėtų patirtį, profesionalumą, įvairių sričių specialistų karinių, valdyti ginklus. Tai didžiulis iššūkis“, – sako atsargos pulkininkas, RESC ekspertas Gintaras Bagdonas.

Klausimas, ar užspeistas į kampą, Putinas gali ryžtis branduolinio ginklo panaudojimui.

„Kraštutiniu atveju būtų pasiryžęs, bet manau, kad iš pradžių demonstratyviai šautų į orą, ar taikytų į kokią Ukrainos karinę bazę, kur nėra daug karių. Bet, kad jis ryžtųsi branduoliniais ginklais pulti vakarus, tai manau, kad ne“, – sako K. Girnius.

„Gąsdinti pasaulį, šantažuoti, tai visiškai būtų bepročio žingsnis, bepročio sprendimas. Manau, kad tokiam dalykui nesiryš, jis toliau blefuos, gąsdins, ir tas gąsdinimas labiau bus sutelktas prieš vakarus, o ne ukrainiečius“, – tvirtina G. Bagdonas.

Anot ekspertų, nėra vieno mygtuko pas Putiną, kurį nuspaudus, būtų paleistas branduolinis ginklas, todėl yra viltis, kad Putinas gali būti sustabdytas nuo tokio žingsnio pačioje Rusijoje.

Šaltinis: tv3.lt