Užeiti į svetainę

Patinka? Pamėk!


Pasidalinti šiuo straipsniu ↓

Nors Vyriausybė po truputį švelnina nuo gruodžio 16-osios galiojančias karantino sąlygas, yra manančių, kad reikėtų spartesnių sprendimų. Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą pabrėžė – apie karantino švelninimą kalbėti šiuo metu nėra galimybių. Portalo LRT.lt kalbintas ekspertas taip pat sako, kad su karantino alternatyvomis skubėti nereikėtų.

Reklama

Penktadienį ministrų kabinetas nutarė, kad karantinas turi būti pratęstas dar mėnesiui. Be to, beveik dviem savaitėms grąžintas judėjimo tarp savivaldybių ribojimas. Tiek premjerė Ingrida Šimonytė, tiek sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad to prireikė tiek dėl prastėjančios bendros epideminės situacijos, tiek dėl šalyje aptiktų naujų viruso atmainų.

Svarstyti apie tai, kad karantinas galėtų būti dar labiau švelninamas, pasak ministrės pirmininkės, galimybių nėra.

Reklama

„Svarstyti papildomų laisvinimų artimiausiomis savaitėmis mes, manau, neturėsime galimybių. <…> Apie diskusijas šiais klausimais galėsime kalbėti jau po Velykų. Ir tik su sąlyga, kad epideminė situacija per tą laiką stabilizuosis“, – anksčiau kalbėjo I. Šimonytė.

Ingrida Šimonytė

Interviu naujienų agentūrai BNS pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda taip pat teigė, kad reikia griežto karantino, tačiau jis neturi provokuoti žmonių maištui: „Jis turi neprovokuoti daryti veiksmų, kurie yra demonstravimas tam tikro nesiskaitymo su nustatytais reikalavimais, o atvirkščiai – ieškoti kūrybinių sprendimų, kurie pademonstruotų, kad saugantis, laikantis tam tikrų saugumo reikalavimų galima pasiekti, kad liga neišplistų ir, kita vertus, įvykis, renginys įvyktų ir visi būtų dėl to laimingi.

Reklama

Konkretus pavyzdys – Kauno „Žalgirio“ klubas pateikė pasiūlymą Vyriausybei dėl sporto varžybų organizavimo, esant tam tikriems nustatytiems reikalavimams. Atsakymo nėra iki šiandien. Kodėl nėra? Trūko laiko, trūko noro ar apskritai negalvojama, ką šiuo klausimu daryti? O reikėtų galvoti.“

Gitanas Nausėda

Visgi kai kurie politikai tvirtina, kad keturis mėnesius besitęsiantis karantinas yra per sunkus žmonėms, daugelis gyventojų taisyklių jau nebesilaiko, todėl būtina ieškoti alternatyvų.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Atsakymo nėra iki šiandien. Kodėl nėra? Trūko laiko, trūko noro ar apskritai negalvojama, ką šiuo klausimu daryti? O reikėtų galvoti.

Dvi savaitės karantino – trys mėnesiai laisvės

Seimo narys, opozicijos atstovas Gintautas Paluckas tvirtino, kad reikia pergalvoti pačią pandemijos valdymo strategiją. Politiko manymu, toks karantinas, koks galioja dabar, jau nebeveikia, nes trunka per ilgai ir yra per mažai efektyvus.

„Kitaip tariant, negali žmonių laikyti keturis mėnesius nuolat įsitempusių, nes tai yra tų apribojimų rezultatas, ir tikėtis, kad visi sąmoningai galės laikytis karantino“, – teigė parlamentaras.

Pasak jo, aukščiausias prioritetas yra paskiepyti kuo daugiau žmonių, tačiau kol kas tam nepakanka turimų vakcinų, todėl reikia galvoti apie galimas karantininio režimo alternatyvas. Viena tokių, kaip kalbėjo G. Paluckas, galėtų būti karantino ir laisvo gyvenimo derinimas.

Karantinas Vilniuje

„Kol neturime vakcinų, reikėtų galvoti apie aiškų ir apibrėžtą karantininio gyvenimo režimą. Pavyzdžiui, įvesti dvi savaites kieto karantino, nes dvi savaitės yra ir saviizoliacijos, ir inkubacinis periodas, gali visus sergančius surankioti, atsekti atvejus, viską, ką reikia padaryti. Ir tada galėtų būti trys mėnesiai laisvo gyvenimo.

Toks pavyzdys, toks grafikas galėtų būti – dvi savaites griežtai visi pakenčiam susitelkę ir tada atitinkamai trys mėnesiai visiškos laisvės. Bet prie tos visiškos laisvės, Slovakijos pavyzdžiu, turėtų būti visuotinis testavimas, be prievartos, bet visi turime būti suinteresuoti“, – komentavo G. Paluckas.

Anot jo, tokio karantino būtų paprasčiau laikytis, reikėtų taikyti mažiau išimčių, būtų mažiau ir nesusipratimų, noro nesilaikyti karantino. Dviejų savaičių karantino trukmė, jo manymu, yra įkandama visiems gyventojams.

Gintautas Paluckas

„Nes dabar yra absurdas, buvo daug pavyzdžių, kai pasidarę testus sėdi lėktuve su dar 100 žmonių, bet pasidarę testus negali nueiti į renginį. Arba nuskristi į Maldyvus ar Maljorką gali paprastai, bet nuvažiuoti į Kauną ar Skuodą – be šansų. Kaip tai gali racionaliai paaiškinti, įkvėpti žmones laikytis šių karantino ribojimų?“ – kalbėjo politikas.

Nesilaiko niekas jau to karantino. Galima tai sakyti su šypsena, bet nėra ko džiaugtis. Žmonės pavargo ir yra įvairiausių to priežasčių.

Jis taip pat teigė, kad dabartinė Vyriausybė ėmėsi tokių pačių veiksmų, kokių praėjusių metų pavasarį ėmėsi Sauliaus Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas. Būtent todėl, anot G. Palucko, reikia ne pasiduoti inercijai, o ieškoti alternatyvių karantino taikymo būdų. Jis tvirtino, kad nemaža dalis žmonių vis dažniau nesilaiko karantino ribojimų.

„Nesilaiko niekas jau to karantino. Galima tai sakyti su šypsena, bet nėra ko džiaugtis. Žmonės pavargo ir yra įvairiausių to priežasčių. Vieni netiki, kiti piktinasi, kad yra, sakykime, persirgę ar vakcinuoti, bet negali judėti. Kiti gi, savo ruožtu, rūpinasi išgyvenimu“, – teigė G. Paluckas.

Reikia pagrįsti priimamus sprendimus

Prie Vyriausybės dirbančios nepriklausomos ekspertų grupės narys Vaidotas Zemlys-Balevičius portalui LRT.lt sakė, kad kalbėti apie kitokį karantino režimą galima bet kada, tačiau sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į esamą situaciją.

„Vyriausybė priims sprendimus, tačiau svarbu juos iškomunikuoti, kodėl tuo metu priimamas toks ar kitoks sprendimas. O ar švelninti, ar stiprinti karantiną – dabar esame tokioje situacijoje, kai nėra vienareikšmio atsakymo. Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį buvo labai aišku, kad reikia karantiną stiprinti, nes situacija buvo nepakeliama.

Karantinas Vilniuje

O dabar žmonės, kurie yra prieš karantino įvedimą, sako, kad niekas nemiršta, kad ligoninės neperpildytos ir dėl to galime laisvinti karantiną. Bet reikia žiūrėti į priekį, kas bus ateityje, o tendencijos yra keliančios nerimą“, – komentavo V. Zemlys-Balevičius.

Anot jo, šiuo metu būtų keista priimti sprendimus dėl karantino priemonių atlaisvinimo, nes matomas atvejų skaičiaus augimas. Kaip teigė ekspertas, reikia priimti sprendimus, kurie mažintų užsikrėtimo riziką.

„Kai kelias pasidaro slidus, mes atleidžiame greičio pedalą, o ne spaudžiame jį dar labiau. Būtų neprotinga daryti nepamatuotus atlaisvinimus, lygiai taip pat būtų neprotinga priimti nepamatuotus karantino sprendimus. Yra sunkus darbas Vyriausybei“, – komentavo ekspertas.

Vakcinacija nuo COVID-19

Kokie scenarijai įmanomi?

Paklaustas apie G. Palucko pasiūlymą dėl karantino, V. Zemlys-Balevičius komentavo, kad apskritai pirminė karantino idėja ir buvo staigiai kirsti – priimti sprendimus dėl griežtų priemonių, taip sustabdyti viruso plitimą ir po poros savaičių grįžti į normalų gyvenimą.

„Bet mes turėjome ne dvi savaites, o žymiai daugiau griežto karantino ir iki ko mes atėjome? Tas variantas, kad reikia kaitalioti karantiną, griežtas priemones ir atlaisvinimus, yra visur naudojamas modelis. Bet pagrindinė problema yra tai, kad kada ir ką atleisti“, – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.

Eksperimentuoti su karantinu būtų galima ir kitais būdais. Savaitgalį vykę ir per TV3 televiziją transliuoti M.A.M.A apdovanojimai sulaukė nemažai kritikos dėl karantino taisyklių pažeidimo, tačiau renginio organizatoriai teigė, kad visi ten dalyvavę asmenys prieš atvykdami į apdovanojimus buvo pasidarę COVID-19 testus ir gavę neigiamus atsakymus.

Paklaustas, ar galėtų veikti toks scenarijus, kai norint vykti, tarkime, į kitą savivaldybę užtektų turėti neigiamą COVID-19 testo atsakymą, V. Zemlys-Balevičius teigė, kad svarbu yra nuolatinis, o ne vienkartinis testavimas.

Vaidotas Zemlys-Balevičius

„Įsivaizdavimas, kad pasidarei testą ir viską jau gali, yra klaidingas. Ekspertų taryba pateikė siūlymus, kaip reikia vykdyti testavimą, kad būtų saugu, ir vis dėlto nuolatinis, o ne vienkartinis testavimas būtų pagalba mažinant viruso plitimą. Vienas testas nieko neduoda“, – sakė V. Zemlys-Balevičius ir pridūrė, kad nuolatinio profilaktinio testavimo principu šiuo metu vadovaujasi net ir NBA krepšinio komandos.

Be to, ekspertas kritikavo M.A.M.A apdovanojimus, nes, anot jo, neužtenka patiems nuspręsti, kad „išsitirsim ir to užteks“, o ir įrodymų, kad testai buvo atlikti, trūksta.

Jis taip pat tvirtino, kad imantis tokių veiksmų būtina tartis su ekspertais, epidemiologais, medikais. Ar tai buvo daryta apdovanojimų atveju, jis sakė abejojantis.

„Jeigu žmonės patys susigalvoja, mano tapę medikais, taip daro, tai prie ko tai gali privesti? Va, vieną kartą pavyko, bet kitą kartą su tokiais žaidimais bus sugeneruotas židinys. Žmonės turi būti atsakingi, vykdyti tokių renginių kontrolę. Turi būti normali patvirtinta tvarka, suderinta su medikais, epidemiologais ir tada visi tokia tvarka galėtų naudotis, o ne taip, kad susigalvojau ir darau.

M.A.M.A apdovanojimai

Toks susigalvojimas, toks darymas, sakymas, kad „reikia duoti medalį“, yra visuomenės kiršinimas, dvigubi standartai, ėjimas į visišką chaosą“, – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.

Jis taip pat svarstė, kad tai, jog M.A.M.A apdovanojimai sukėlė tokį visuomenės pasipiktinimą, paneigia G. Palucko mintį apie tai, kad žmonės nebesilaiko karantino. Anot V. Zemlio-Balevičiaus, tai rodo priešingą tendenciją, nes žmonės nesupranta, kodėl jie turi griežtai laikytis karantino, o šiam renginiui tai negaliojo.

M.A.M.A organizatoriai pirmadienį išplatintame pranešime spaudai teigė, kad transliacijai buvo ruošiamasi, konsultuojantis su Ispanijos, Danijos, Vokietijos sporto ir kultūros sektorių profesionalais.

Anot jų, su M.A.M.A susiję filmavimai vyko ne vieną dieną, dėl saugumo ir maksimalaus srautų ribojimo dirbusio personalo skaičius taip pat buvo stipriai sumažintas, publikos atsisakyta, arena buvo suskirstyta zonomis, prie įėjimų į svarbias patalpas buvo patiesti dezinfekciniai kilimėliai, visur buvo rankų dezinfekavimo skysčio, nuolat buvo valomi ir dezinfekuojami paviršiai ir mikrofonai.

„Visas personalas dėvėjo kaukes. Siekiant užtikrinti dalyvių saugumą, buvo pasirašyta sutartis su „UnaVita“ klinika dėl dalyvių testavimo.

Prieš patenkant į apdovanojimų filmavimą pro specialų įėjimą, visiems dalyviams vietoje buvo atliekami COVID-19 greitieji antigenų testai, kurie leidžia operatyviai nustatyti susirgimo atvejį. […] Dalyvių testavimą, rezultatų vertinimą ir interpretavimą atliko sveikatos priežiūros specialistai.

Testavimo metu buvo nustatytas ir vienas teigiamas tyrimo atsakymas, tad šis dalyvis, į filmavimą atvykęs vienas ir nespėjęs kontaktuoti su kitais, nebuvo įleistas ir skubos tvarka izoliavosi. Įėjimas ir testavimo patalpa buvo operatyviai dezinfekuoti“, – teigė M.A.M.A organizatoriai.

Įvedus karantiną žmogiški poreikiai nedingo

Lietuvos psichologų sąjungos Krizių ir katastrofų psichologijos komiteto vadovė Nida Žemaitienė komentavo, kad karantino ribojimai yra būtini norint valdyti pandemiją, tačiau, priimant sprendimus dėl griežtinimų, reikėtų svarstyti ir saugias alternatyvas.

Pasak psichologės, visi žmonės jaučia, jog ištverti karantiną nėra lengva, o prie to prisideda ir tokie žmogiški veiksniai, kaip artimųjų pasiilgimas, socialinio gyvenimo stoka. Be to, pasak jos, trūksta supratimo, kodėl vieni dalykai yra leidžiami, o kiti – ne.

Karantinas

„Socialinis gyvenimas, komunikacija, bendravimas su kitais mums visiems yra nepaprastai svarbu. Tai natūralūs žmogiški poreikiai, jie niekur nedingsta per karantiną. Mums to reikia. Taip pat matau, kad esame pavargę, esame pasiilgę, yra daug priežasčių, kodėl žmonės nesilaiko ribojimų.

Manyčiau, kad mūsų žmonės pakankamai daug pastangų deda ir gana adekvačiai supranta situaciją ir stengiasi ribojimų laikytis. Bet atsiranda tas nuovargis ir žmonės arba nesupranta, arba galvoja, kad viena ar kita yra neteisinga, nesupranta, kodėl taip yra, kodėl viena galima, o kita – ne. Pavyzdžiui, kodėl gali važiuoti per visą Lietuvą į oro uostą ir skristi į Egiptą, o nuvykti į Kėdainius, aplankyti artimus žmones negali“, – kalbėdama su LRT.lt svarstė psichologė.

Vienos priežasties nėra ir negali būti.

Ji taip pat sakė, kad kai kurie žmonės yra paskiepyti ar persirgę, norėtų turėti daugiau laisvės, bet tai nėra galima ir jiems sunku tai pakelti. Kai kurių žmonių nepasitenkinimą kelia ir tai, kad vieni karantino laikosi griežtai, o kiti į tai žiūri ne itin atsakingai.

„Vienos priežasties nėra ir negali būti. Labai gerai laukti ir galima pralaukti, kai tu žinai, kada bus pabaiga. Tada tu gali mobilizuotis, susitelkti ir išlaukti. Bet čia tos pabaigos nėra, mes nežinome, kada ji bus, ir mes matome, kad antra banga dar nepasibaigė, o jau pradėjo kilti trečia. Vėl yra griežtinimai, ribojimai ir natūralu, kad kai kas sako „man jau visko gana, aš noriu, aš nebelauksiu“, – kalbėjo N. Žemaitienė.

Psichologė teigė, kad visiems žmonėms reikia ieškoti saugių alternatyvų būti. Anot jos, Vyriausybei priimant sprendimus dėl karantino sąlygų griežtinimo reikėtų komunikuoti apie galimas saugias alternatyvas.

Karantinas

„Pavyzdžiui, mes vaikštome po parduotuves. Dažnu atveju žmogus ten eina tiesiog kitų žmonių pamatyti ar tiesiog iš namų išeiti, o nebūtinai todėl, kad jam kažko mirtinai reikia. Gal tuomet galima siūlyti saugesnes alternatyvas, kad neikime į parduotuves, bet eikime į parkus, į miškus, ieškokime žaliųjų zonų.

Galvoju, kad net ir lauko kavinukės galėtų veikti, prie staliuko sėdėtų du žmonės dviejų metrų atstumu, bet galėtų kalbėtis, kad ir dėvėdami kaukes, būti gryname ore, kai dabar pavasaris. Mums visiems reikia gyventi, ieškoti ne tik, ką riboti, bet ir kaip prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo“, – portalui LRT.lt sakė psichologė N. Žemaitienė.

Pasidalinti šiuo straipsniu ↓


Patinka? Pamėk!
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami įvairaus pobūdžio straipsniai, surinkti iš viso pasaulio. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.