Užeiti į svetainę

Socialiniuose tinkluose ėmė plisti nuotrauka, kurioje užfiksuoti namus puolantys ir gąsdinančiai atrodantys kenkėjai. Tai – geltonjuosčiai šimtakojai. Su jais žmonės bando kovoti įvairiausiais būdais – barstydami druską ar pildami actą, tačiau kenkėjus naikinančios įmonės atstovė sako, kad tai – ne itin efektyvu.

Reklama

Vilnietė Alina pasakoja, kad jos artimieji namą pasistatė prieš maždaug ketverius metus ir nuo tada geltonjuosčiai šimtakojai per savo migracijos įkarštį vis nusprendžia „pasisvečiuoti“. Pirmą kartą išvydus kenkėjus šeimą ištiko šokas, jie buvo pasibjaurėję, nes kenkėjų buvo itin daug.

Per ketverius metus gyventojai išbandė pačias įvairiausias priemones, tačiau jos ilgalaikio rezultato nedavė:

„Bandėme viską pradedant druska, citrinos rūgštimi, čili pipirais, visa buitine chemija, unitazo plovikliais, baigiant chemija, kurią galima nusipirkti parduotuvėse ar užsakyti internetu“, – pasakoja Alina.

Šiuo metu namuose šeima kenkėjų mato vis mažiau, vos vieną kitą. Alina svarsto, kad greičiausiai baigėsi migracijos laikotarpis, tačiau neabejoja, kad kitais metais jie ir vėl masiškai atakuos namus.

„Kitais metais kreipsimės į savivaldybę, kad priverstų žmones šienauti savo laukus ir kviesime profesionalus“, – sako Alina.

Problema tikrai egzistuoja

Kenkėjų naikinimo įmonės „Profilaktinė dezinfekacija“ vadybininkė Irena Berežniakienė naujienų portalą tv3.lt patikina, kad problema dėl šių kenkėjų tikrai egzistuoja, nes jie laikas nuo laiko pasirodo žmonių namuose.

„Ta problema tikrai yra, jų atsiranda kiekvienais metais, ypač pavasarį arba rudeniop būna daugiau. Kad būtų labai daug, tai taip tikrai nėra visur. Pavyzdžiui, mes dirbame šiaurinėje Lietuvoje, čia jų nėra labai daug, bet kur nors labiau į pietus, kur šilčiau, tikrai galima rasti ir daugiau. Laikas nuo laiko tikrai pasitaiko objektų, kuriuose dirbam, nes žmonės prašo juos išnaikinti“, – nurodo vadybininkė.

Ji sako, kad geltonjuosčiai šimtakojai dažniausiai sutinkami vietose, kur jiems yra palankios sąlygos – drėgna ir šilta. Taip pat ten, kur jie gauna reikalingų medžiagų:

„Jie dažniausiai pasirodo ten, kur aplink yra nedirbami laukai, pievos, nešienautos pievos. Prie nuosavų namų jie dažniausiai būna ten, kur sudėtos malkos, nes ten jiems pakankamai geros sąlygos gyventi. Jiems reikalingas ir tam tikras maistas – pūvančios žolės, šaknys – visos organinės medžiagos.

Labai retai juos sutiksi kur nors mieste, kur aplink gyvena žmonės, yra daug judėjimo, kur asfaltas ir sausa – jų ten nėra. Dažniausiai atsiranda prie naujai pastatytų kvartalų, kur aplink yra laukai, dar ne viskas užstatyta“.

Suaktyvėja per migracijos laikotarpį

I. Berežniakienė sako, kad iš pradžių geltonjuosčiai šimtakojai gyvena dirvožemyje, ten deda kiaušinius, ritasi, o vėliau migruoja. Manoma, kad tai vyksta tada, kai pasikeičia sąlygos.

„Mokslininkai tiksliai nežino, kada ir kur jie migruos, bet, matyt, jiems atsiranda kažkokios netinkamos sąlygos, galbūt per daug drėgmės, šalta, todėl jie ieško šilumos ir keliauja į žmonių namus.

Patekę į patalpas, radę kokią nors kliūtį, jie ją įveikia, lenda per įvairius tarpus, vamzdžius, nesandarias vietas. Bet kai patenka į vidų, jie paprastai žūva per kelias dienas, nes neturi maisto ir jiems per sausa. Išgyventi jie gali tik rūsiuose“, – dalijasi pašnekovė.

Daugeliui žmonių klausimą kelia tai, ar šie kenkėjai yra pavojingi sveikatai. I. Berežniakienė nurodo, kad patys naikindami juos dirba su apsaugos priemonėmis, todėl to patvirtinti ar paneigti negali, tačiau manoma, kad tam tikrą pavojingą medžiagą jie išskiria:

„Aišku, pirmiausia tai yra neestetiška, kai prie namų randi daug kirmėlyčių. Mes domėjomės jais, tai jie išskiria medžiagą, turinčią stiprų kvapą. Matyt, tai daro dėl to, kad atbaidytų gyvūnus, nes, pavyzdžiui, paukščiai jų nelesa. Ta medžiaga, jeigu žmogus paliečia juos plika ranka be pirštinių, gali sukelti alergiją, nudeginti. Mes to patvirtinti negalim, nes visada naudojam apsaugos priemones“.

Patiems išnaikinti labai sunku

Pašnekovė pastebi, kad daugelis žmonių bando su geltonjuosčiais šimtakojais kovoti įvairiomis priemonėmis. Tačiau ji nurodo, kad tai problemą išspręsti padeda tik laikinai.

„Juos išnaikinti yra pakankamai sudėtinga. Žmonės susigalvoja visokių dalykų: statosi gaudykles, tepa klijų juostas, kai kurie barsto druska arba soda, bet tai nėra efektyvu, nes jiems reikia stipresnės profesionalios medžiagos. Juos veikia permetrinas, bet, vėlgi, jis skirtas profesionaliam naudojimui.

Patiems gali pavykti sustabdyti tik tam kartui. O kai yra nupurškiamos ir pievos, visos vietos aplink – tada jau jie panaikinami plačiau“, – sako I. Berežniakienė.

Šaltinis: tv3.lt

Reklama

Reklama

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį