Užeiti į svetainę

Apie kylančias elektros kainas tylėti nebegali ne tik gyventojai, bet ir verslininkai. Pastarieji neslepia, kad, valdžiai nieko nedarant, dalis verslų privalės užverti duris. Kai kurie sporto klubai jau dirba tik daliniu pajėgumu, viešbučiai atsisako dirbti nepelningu laikotarpiu, gamyklos atleidžia darbuotojus. Visi ieško būdų, kaip susiveržti diržus. O kaip tai darys valdžia? Kai kur bus gesinamos šviesos, išjungiami liftai ir netgi atsisakyta patalpų valymo.

Reklama

Praėjusią savaitę Energetikos ministerija pagaliau pristatė rekomendacijas viešajam sektoriui, verslui ir gyventojams, kaip taupyti elektros ir šildymo energiją artimiausiu metu. Pateiktu planu viliamasi sutaupyti 20 proc. energijos kasmet – tai sudarytų 800 mln. eurų. Pavyzdžiui, energiją taupyti norintiems gyventojams ministerija siūlo dar iki šildymo sezono bent 2-3 dienas per savaitę dirbti nuotoliniu būdu, labiau naudotis viešuoju transportu, sumažinti temperatūrą naudojamose patalpose. Kaip ir kitiems sektoriams, raginama mažiau apšviesti patalpas, iš tinklo išjungti nenaudojamus buitinius prietaisus.

Sulaukė darbuotojų kritikos

Reklama

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė Vyriausybėje patvirtintą energijos taupymo planą vadina sąnaudų perkėlimu iš vienos eilutės į kitą, kadangi darbdaviui sumažėjusios sąnaudos paprasčiausiai gali reikšti jų perkėlimą pačiam darbuotojui. „Taupymas yra gerai, bet tik ne darbuotojų sąskaita. Jeigu viešasis sektorius, valstybinės institucijos sugalvoja daug būdų taupyti, jie to savo įsipareigojimo, kaip darbdavys, negali perkelti ant darbuotojo pečių. Jeigu mes kalbame apie darbo funkcijų atlikimą, tai Darbo kodeksas aiškiai sako, kad visi kaštai, susiję su darbo funkcijų atlikimu, turi būti kompensuojami darbdavio“, – sako I.Ruginienė. Profsąjungų atstovė pabrėžia, kad nuotolinis darbas yra galimas tik bendru darbuotojo ir darbdavio susitarimu, o tuo atveju, kai darbas iš namų siūlomas siekiant sumažinti verslo sąnaudas, darbuotojui turi būti kompensuojamos padidėjusios išlaidos.

Ji taip pat atmeta ministerijos skaičiavimus, kuriais teigiama, kad darbas iš namų esą būtų finansiškai naudingas ir patiems darbuotojams. Ministerijos teigimu, vien dėl sumažėjusių kuro sąnaudų darbuotojas gali sutaupyti iki 500 eurų per keletą metų. Vis tik, pirmininkė pabrėžė, kad ne visų gyventojų kelionės į darbą išlaidos yra tokios aukštos: „Yra žmonių, kurie važiuoja dviračiu ar apskritai pėsčiomis eina į darbą, nebūtinai valgo kavinėse ar valgyklose. Kad sumažės kaštai, tai tik populistinis pasakymas, norint pridėti pasiūlymui svarumo.“

Reklama

„Vakaro žinios“ teiravosi valdžios institucijų, kokius sprendimus jos jau taiko ir kaip ketina elektros bei šilumos sąnaudas taupyti artėjant šildymo sezonui.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Atjungė fontaną

Štai Lietuvos Respublikos prezidentūra pernai už suvartotą elektros energijos kiekį ir jos perdavimą sumokėjo beveik 152 tūkst. eurų. Liepos mėnesį pernai tai prezidentūrai atsiėjo 13 tūkst. eurų, o šiemet šios išlaidos beveik patrigubėjo ir pasiekė 33 tūkst. eurų sumą. Norint sutaupyti, prezidentūroje priimti sprendimai dėl vėsinimo. Atsisakoma netgi fontano apšvietimo. „Esant dabartinei situacijai, taupoma elektros energija pastatų vėsinimui, dalyje erdvių vėsinimas yra visai išjungiamas. Taip pat mažinamas pastato vidaus ir išorės apšvietimas. Dienos metu yra išjungiamas prezidentūros vidiniame kieme esantis fontanas. Juo galima pasidžiaugti tik prezidentūrą vakarais ir savaitgaliais lankantiems miesto gyventojams ir svečiams ar svarbių susitikimų ir renginių metu“, – „Vakaro žinioms“ sakė prezidentūros atstovas Ridas Jasiulionis.

Pasak jo, prezidentūroje dar nuo 2019 m. buvo pradėti diegti sprendimai, prisidedantys prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo bei energijos išteklių taupymo: „2021 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prezidentūros kanceliarijoje, palyginus su 2019 m., jau yra sumažėjęs beveik 80 proc. Tokį pokyti lėmė prezidentūros sprendimas pirkti elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Kanceliarija taip pat planuoja taupyti valstybės resursus ir dar daugiau investuoti į Žalios Lietuvos viziją, įsigydama nutolusią saulės elektrinę. Ekspertų vertinimu, tokia investicija su valstybės skiriama parama ne tik priartintų neutralaus poveikio klimato kaitai tikslą, prisidėtų prie žalios ekonomikos kūrimo, bet ir atsipirktų per mažiau nei dvejus metus. Jau esame pateikę paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai, siekdami gauti valstybės paramą. Įsigijus tokią elektrinę, planuojama, kad ji 100 proc. patenkins elektros energijos poreikius.“

Keičia lemputes, pritemdo koridorius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė taupymą pradeda nuo senų elektros lempučių keitimo. Vyriausybės kanceliarija skaičiuoja, kad jau pakeitė 300 neefektyvių senųjų šviestuvų į LED šviestuvus. Taip pat šiuo metu sumažintas koridorių ir rūsių apšvietimas – paliktas minimalus įjungtų šviestuvų skaičius, užtikrinantis saugumą patalpose. „Remontuojant patalpas ir darbo kabinetus, numatoma įrengti energiškai efektyvius šviestuvus. Šildymo sezono metu patalpų šildymo temperatūra reguliuojama automatiškai, o temperatūra ne darbo valandomis ir savaitgaliais sumažinama iki 30 proc.“, – nurodo Vyriausybės kanceliarija.

Vyriausybės kanceliarijos atstovai tikina, kad šie sprendimai padeda išvengti stipriai didėjančių sąskaitų. „Nors sąskaitos už Vyriausybės kanceliarijos reikmėms sunaudotą elektros energiją dėl pakilusių kainų yra didesnės, tačiau energijos taupymo priemonės padeda ženkliai sumažinti elektros suvartojimo rodiklius. Šių metų birželio mėnesį Vyriausybės kanceliarijos elektros energijos sąnaudos (kWh) buvo apie 19 proc. mažesnės nei 2021 m. birželio mėn, o šių metų liepos mėnesį – apie 37 proc. mažesnės nei 2021 m. liepos mėn. Suma už Vyriausybės kanceliarijos reikmėms sunaudotą elektros energiją šių metų birželio mėnesį siekė 13 557,95 Eur (2021 m. liepos mėnesį – 8 207,47 Eur). Panašiai tam išleista ir šių metų liepos mėnesį – 13 363,44 Eur (2021 m. liepos mėnesį – 8 788,50 Eur)“, – „Vakaro žinias“ informavo Vyriausybės kanceliarija.

Ketina įdarbinti saulę

Seimo kanceliarija šiluminei energijai, elektros energijai ir šaltam vandeniui per septynis šių metų mėnesius jau išleido 582 tūkst. eurų. Tai yra išlaidos, kurios patiriamos išlaikant Seimo rūmų, Transporto skyriaus, Seimo viešbučio pastatus.

Seimo valdyba neseniai diskutavo apie tai, kaip Seimas galėtų sutaupyti šilumos ir elektros energijos. Kaip viena iš idėjų buvo iškelta galimybė įsirengti saulės elektrinę ant Seimo pastatų stogų. Seimo kanceliarijos finansų skyriaus vedėjas Marius Žiūkas informavo, kad šis variantas buvo svarstytas dar prieš kelerius metus. „Kvietėmės ekspertus, kurie apžiūrėjo mūsų stogus. Deja, jie yra su parapetais, tad ekspertai konstatavo, kad mums įsirengti saulės elektrinę ant stogo nebūtų efektyvu“, – sakė kanceliarijos atstovas. Tačiau jis patvirtino, kad Seimas jau pateikė paraišką įsigyti nutolusią saulės elektrinę pagal Klimato kaitos programą. Tokiu atveju valstybė finansuotų 80 proc. elektrinės įsigijimo sąnaudų. Tikimasi, kad saulės elektrinėje būtų pagaminama visa Seimui reikalinga elektros energija.

Taip pat tarp Seimo valdybai pristatyto taupymo plano priemonių numatytas mažesnis ir trumpesnis patalpų apšvietimas, patalpų temperatūros mažinimas iki žemiausių leidžiamų higienos normų žiemą ir iki aukščiausių vasarą. Taip pat planuojama keisti šviestuvus į taupesnius bei įdiegti judesio daviklius. „Suprantame, kad visko padaryti vienu metu nepavyks, nes tam reikia investicijų. Bet stengsimės tai kiek įmanoma paspartinti“, – sakė M.Žiūkas. Jis pridūrė, kad taip pat planuojama stabdyti kai kurių liftų Seimo rūmuose veikimą.

Mažins valymo apimtis

Siekiant taupyti šilumos energiją, Seimo viešbutyje vykdomi šilumos punktų renovacijos darbai. Seimo rūmuose planuojama sumažinti vandens, skirto patalpų šildymui, temperatūrą, o taip pat sumažinti karšto vandens temperatūrą, kiek tai leidžia higienos reikalavimai. Taip pat planuojama mažinti patalpų valymo apimtis ir reguliarumą.

M.Žiūkas priminė, kad kanceliarija neseniai apklausė darbuotojus ir Seimo narius, kaip jie siūlytų taupyti išteklius: „Pasiūlymų sulaukėme daug ir tikrai visus juos išnagrinėsime bei įvertinsime. Daug jų susiję su tuo, kaip individualiai darbuotojai gali prisidėti prie taupymo tvariai naudojant išteklius ar įrenginius. Parengsime tai atspindinčią atmintinę ir ją išplatinsime.“

Dirba nuotoliu

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus taip pat sulaukė parlamentarų klausimų, kaip jo valdoma institucija ketina taupyti rudenį. Panašu, kad Lietuvos bankas jau vadovaujasi naujomis rekomendacijomis ir jo darbuotojai dažnai dirba iš namų. „Tai klausimas, susijęs ne tik su taupymu, bet ir su klimato kaita. Esame iš tų institucijų, kurios naudojasi nuotolinio darbo galimybėmis, ir gana intensyviai. Kaip institucijai, kuri yra Vilniaus centre ir neekonomiškame pastate, tai yra svarbus aspektas. O ateityje planuojame statyti naują, ekonomišką pastatą ir taip gerokai rimčiau prisidėti ne tik prie sutaupymo, bet ir prie taršos mažinimo“, – sakė G.Šimkus. Pasiteiravus, ar įstaiga moka darbuotojams kompensacijas už papildomai namuose sunaudojamą energiją, G.Šimkus atsakė, kad ne: „Mes aprūpiname darbo priemonėmis“.