Užeiti į svetainę

Valdantieji planuoja itin plačią viešojo sektoriaus įstaigų ir valstybės tarnybos pertvarką, kurios metu bus keičiama ir darbo užmokesčio mokėjimo sistema. Šios pertvarkos metu planuojama padidinti ir valstybės politikų darbo užmokesčius, kurie laikomi gana žemais.

Reklama

Premjerė Ingrida Šimonytė yra minėjusi, kad premjero ir Seimo narių atlyginimai yra nenormalūs, o gyventojai dėl to gauna nupigintą valdžią.

Jeigu būtų pritarta naujam reglamentavimui, tai valstybės politikų darbo užmokestis augtų tik nuo kitos kadencijos. Šiuo atveju greičiausiai tą pajustų merai ir vicemerai, nes savivaldos rinkimai vyks jau 2023 metais, o Seimo, Vyriausybės nariai, ministrai – tik po 2024 metų Seimo rinkimų.

Reklama

Valstybės politikų darbo užmokestis galėtų kilti gana stipriai. Pavyzdžiui, Seimo pirmininkui ir premjerui – nuo 2,8 tūkst. iki 5,2 tūkst. „į rankas“. Tiesa, dabartinis premjerės I. Šimonytės darbo užmokestis šiuo metu yra didesnis nei 2,8 tūkst., nes ji gauna priedą už stažą valstybės tarnyboje.

Pagal naują tvarką Seimo nariams, kurie neina jokių kitų pareigų, atlyginimas kiltų nuo 2,1 tūkst. iki 3,8 tūkst. „į rankas“. Ministrų atlyginimas didėtų nuo 2,6 tūkst. iki 4,6 tūkst. „į rankas“.

Reklama

Naujoji tvarka paliestų ir prezidentą, bet jo darbo užmokestis didėtų ne taip stipriai, nes ir šiuo metu siekia kiek daugiau nei 6 tūkst. eurų „į rankas“. O po pertvarkos, jeigu tam būtų pritarta, išaugtų iki 6,2 tūkst. „į rankas“.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė teigia, kad didinti valstybės politikų darbo užmokestį tikrai reikia, nes tik taip ilguoju laikotarpiu galėsime tikėtis, kad į politiką norės ateiti kompetentingi, aukštos kvalifikacijos žmonės. Bet trumpuoju laikotarpiu visuomenė tikriausiai to nesupras, ypač jeigu darbo užmokesčio didinimas bus toks žymus, kaip numatyta dabar.

Tačiau politologė sako, kad dabartiniams valdantiesiems nauja kadencija neatrodo labai reali, tad jie gali sau leisti daryti nepopuliarius, bet į ateitį orientuotus sprendimus.

„Kartais taksistų paklausiu, ar, jų nuomone, daug uždirba Seimo nariai. „Taip, taip, labai daug!“ O kai vienam pasakiau, kiek realiai uždirba, tai sako „Kaip čia taip? Taigi aš daugiau uždirbu“, – situaciją taksi prisiminė R. Urbonaitė.

Pokyčiai palies daugelį

Įgyvendinant viešojo sektoriaus įstaigų ir valstybės tarnybos pertvarką ketinama pakeisti darbo užmokesčio skaičiavimo sistemą ir susieti atlyginimus su vidutiniu šalies mėnesio darbo užmokesčiu. Tokiu atveju bus perskaičiuojami ir pareiginių algų koeficientai. Paprastai atlyginimas viešajame sektoriuje skaičiuojamas bazinės pareiginės algos dydį padauginus iš pareiginės algos koeficiento, taip pat gali būti pridedami įvairūs priedai ar užmokestis už viršvalandinį darbą. 

Remiantis Vidaus reikalų ministerijos siūlymais, naujas bazinis pareiginės algos dydis būtų lygus metų vidutiniam mėnesiniam šalies darbo užmokesčiui su individualiomis įmonėmis. 2021 metais šis dydis sudarė 1579,4 euro, jis ir bus naudojamas norint pažvelgti, kiek nuo kitų rinkimų galėtų didėti valstybės politikų darbo užmokesčiai.

Šis naujas bazinis dydis, jeigu Seimas pritars reformai, bus naudojamas apskaičiuojant ne tik politikų, bet ir valstybės tarnautojų, valstybės tarnybos įstaigų vadovų, pareigūnų, teisėjų, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus.

Tik teisėjams, valstybės tarnautojams ir pareigūnams visa tai galiotų nuo 2023 metų pradžios, valstybės įstaigų vadovams – nuo naujos kadencijos pradžios (išskyrus kai kuriuos atvejus), biudžetinių įstaigų darbuotojams – nuo 2024 metų pradžios, o politikams – nuo naujų rinkimų.

Bazinis dydis būtų peržiūrimas kas trejus metus, atsižvelgiant į darbo užmokesčio pokyčius darbo rinkoje ir šalies ekonominę situaciją. Pirmą kartą bazinį dydį siūloma peržiūrėti kartu su 2026 metų biudžetu.

Su šia reforma taip pat siekiama atsisakyti priedo už stažą valstybės tarnybai – toks priedas naujai nebebūtų mokamas valstybės tarnautojams, valstybės tarnybos įstaigų vadovams, politikams, teisėjams, tačiau liktų Vadovybės apsaugos tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, žvalgybos pareigūnams, prokurorams ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Šiuo metu priedas už tarnybą valstybei sudaro po 1 proc. nuo atlyginimo už kiekvienus tarnybos metus, bet bendras priedo dydis negali viršyti 30 proc. nuo pareiginės algos. Dėl to, pavyzdžiui, premjerės I. Šimonytės „plika“ pareiginė alga dabar sudaro 2,8 tūkst. eurų „į rankas“, bet realiai yra didesnė ir siekia 3,5 tūkst. „į rankas“.

Biudžetininkai tokio priedo dabar negauna ir neplanuojama, kad gautų ateityje.

Drastiškai siūlo didinti politikų atlyginimus

Tarp visų pokyčių įkomponuotas ir stiprus valstybės politikų atlyginimų didinimas. Premjerė I. Šimonytė yra viešai kalbėjusi, kad tiek jos pačios, tiek Seimo narių atlyginimai nėra normalūs ir kad tokiais būdais mes sukuriame pigią valdžią.

Ši problema Lietuvoje minima gana dažnai: politinėms partijoms sunku pritraukti kompetentingų kandidatų, nes aukšto lygmens specialistams bei ekspertams kituose sektoriuose mokama daugiau. Todėl į politiką linksta eiti arba viešajam interesui pasišventę asmenys, ar tie, kurie nežino, ko galėtų daugiau griebtis.

„Čia ne mano, o ministro pirmininko atlyginimas yra nenormalus, čia ne įmonių vadovų atlyginimas yra nenormalus. Nenormalus ir Seimo narių atlyginimas. Todėl kad mes tokiais būdais sukuriame pigią valdžią. Ir tuomet į tas pozicijas veržiasi žmonės, kuriems tas atlyginimas atrodo kažkoks tai didelis gyvenimo pasiekimas ir kurie ne visada supranta savo atsakomybę. Tai man atrodo, čia per ilgą laiką Lietuvos politika pati save nusipigino ir šitą problemą reikia spręsti“, – pernai gruodį per Vyriausybės valandą sakė I. Šimonytė.

Kaip tarė, taip padarė. Viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos pertvarkos pakete įtrauktas ir Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymas, kuriame numatomi nauji atlyginimų koeficientai Lietuvos politikams po naujų rinkimų.

Jeigu pakeitimams būtų pritarta, I. Šimonytės ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen įpėdiniams atlyginimas augtų nuo 2,8 iki 5,2 tūkst. Premjero ir Seimo pirmininko atlyginimas ir koeficientai yra vienodi.

Vyriausybės ministrams darbo užmokestis augtų nuo 2,6 iki 4,6 tūkst. eurų, o jokių pareigų neinantiems Seimo nariams – nuo 2,1 iki 3,8 tūkst. eurų.

Seimo narių, kurie vadovauja komitetams, komisijoms, pakomitečiams ar frakcijoms, atlyginimai yra didesni nei jokių pareigų neinančių parlamentarų.

Gana stipriai augs ir darbo užmokestis savivaldybių merams. Pavyzdžiui, Vilniaus merui atlyginimas augtų nuo maždaug 2 tūkst. eurų iki 3,8 tūkst. eurų.

Mažesnių savivaldybių merams užmokestis irgi auga, atlyginimo rėžiai priklauso nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėse. Beje, jeigu pertvarkai būtų pritarta, merai pirmiausia iš politikų pajustų naudą, nes nauji rinkimai bus 2023 metų pavasarį.

Politologė: to tikrai reikia, bet kažin, ar taip drastiškai

Mykolo Romerio universiteto mokslininkė, politologė R. Urbonaitė sutinka, kad darbo užmokestį valstybės politikams didinti išties reikia, priešingu atveju, niekada nesulauksime kokybiškų ir aukštos kvalifikacijos politikų. Ji tik suabejojo, ar toks darbo užmokesčio augimas valstybės politikams nėra pernelyg drastiškas.

„Akivaizdu, kad dabar Seimo nario atlyginimas, jeigu jis neina kitų pareigų, yra mažesnis nei kokio nors plytelių klojėjo. Man atrodo, tai nėra adekvatu. Mes matome, kas ateina į Seimą, kas nori tapti politikais ir kas nori daryti politinę karjerą. Tai čia nebent jeigu esi visiškai pasišventęs tam reikalui… Nes iš esmės toks atlyginimas, koks yra dabar, pritraukia ne aukščiausios kvalifikacijos žmones, turinčius daugiausia kompetencijų. Tikrai matome, kad kartais į politiką eina tie, kurie neturi darbo, neranda savęs niekur kitur, nori užsitikrinti stabilų atlyginimą keleriems metams į priekį. Tikrai nepritraukiame į politiką pačių geriausių žmonių. Kai kurie nenori eiti, nes yra pripratę prie kitokio darbo užmokesčio, o kai kurie net išeina“, – sako pašnekovė.

R. Urbonaitė priminė Tado Langaičio atvejį, kai neilgai trukus po 2016 metų rinkimų su konservatoriais išrinktas parlamentaras atsisakė Seimo nario mandato. Pats politikas tuomet sprendimą argumentavo tuo, jog tuometiniai valdantieji neįsiklauso į opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų siūlymus, bet parlamente kalbėta, kad priežastys labai racionalios: Seimo narių atlyginimai gana menki, o kita veikla jiems draudžiama – negalima nei imtis verslo, nei skaityti paskaitų, galima tik turėti turto arba užsiimti kūryba.  

„Tai, kas yra dabar, nėra normali situacija. Klausimas tik kiek mes turime kelti darbo užmokestį ir kaip tas kėlimas yra pagrindžiamas. Kelti būtina, bet toliau jau diskusijų objektas, kaip stipriai turi kilti į viršų tie atlyginimai. Nes jeigu kils itin stipriai, tai gali iššaukti tam tikrą nepasitenkinimą. Nes, matote, jeigu darbo užmokesčio padidinimas gali generuoti politikų darbo kokybę, tai tiktai po kurio laiko. Taip greitai tie potencialiai kompetentingesni politikai nebūtinai ateis“, – teigia politologė.

Pasak R. Urbonaitės, darbo užmokesčio padidinimas yra tik instrumentas, kuriuo mes galime pagerinti Lietuvos politikos kokybę, bet labai svarbu, kad politinės partijos šiuo instrumentu sugebėtų pasinaudoti, tai yra pritrauktų kuo daugiau aukštos kompetencijos žmonių. Iki šiol politika paprastai nesudomindavo daugelio išsilavinusių ir kūrybingų žmonių. Viena priežasčių yra atlyginimai, kurie niekaip nedera su atsakomybe, ypač jei kalbama apie valstybės valdymą, bet esame ir kitokių kliūčių.

„Atlyginimo pakėlimas yra instrumentas, bet tai nėra problemos sprendimas savaime. Problemos sprendimas slypės politinių partijų elgesyje: arba jos keis kadrų atrankos sistemą, arba nekeis. Turime rizikuoti, bandyti ir žiūrėti“, – sako R. Urbonaitė.

Paklausta, ar valdantieji neišsigąs, kad visuomenė gali sureaguoti pernelyg priešiškai, R. Urbonaitė teigė, jog nustebtų, jei šie valdantieji kažko bijotų „žinodami, jog valdžia jiems po 2024-ųjų metų rinkimų ne taip jau ir nusišviečia“. „Kitaip tariant, tai yra galimybė daryti reikalingus sprendimus nesivaikant reitingų“, – mano politologė.

„Tik reiktų įsivertinti darbo užmokesčio kėlimo mastą. Galbūt galima numatyti etapus. Nes jeigu bus pakelta labai drastiškai, tai tikrai gali iššaukti nepasitenkinimą, todėl reikia labai gerai pagalvoti apie šio projekto turinį bei komunikaciją visuomenei. Jeigu šie du elementai nebus apgalvoti, aišku, per galvą gaus“, – reziumuoja R. Urbonaitė.

Šaltinis: tv3.lt