Užeiti į svetainę

Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Ugnė užfiksavo įspūdingą reginį – neįprastus debesis, kurių išvaizda išties stebina. Šį vaizdą skaitytojai pavyko užfiksuoti Alytaus rajone, Papėčiuose.

Reklama

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Arūno Bukančio teigimu, nuotraukose matomi škvalo linijai būdingi debesys.

„Škvalas – tai staigus vėjo sustiprėjimas 8-iais m/s ir daugiau per trumpą laiką, iki 2 minučių. Vėjo greitis škvalo metu daugiau kaip 10 m/s, bet gali siekti ir viršyti 20-30 m/s, kartu keičiasi vėjo kryptis. Reiškinys trunka neilgai, 1-5 minutes“, – aiškino profesorius.

Sausumoje labiausiai tikėtinas vasarą

A. Bukančio teigimu, škvalai yra susiję su stiprios konvekcijos, t. y. kylančio įšilusio oro suformuotais galingais lietaus kamuoliniais debesimis, todėl kartu pliaupia liūtys, krinta kruša ir perkūnuoja:

„Škvalą sukelia ypatinga oro cirkuliacija kamuoliniame debesyje: debesies priekinėje dalyje oras veržiasi į viršų, o atvėsęs užnugaryje leidžiasi žemyn, todėl susidaro stiprus volo formos sūkurys, jo ašis horizontali, kurio apačia pasiekia žemės paviršių.“

Reklama

Profesorius sako, kad šis gamtos reiškinys labiausiai tikėtinas vasaros dienomis sausumoje, o virš jūrų gali pasirodyti ištisus metus.

„Sausumoje škvalai labiausiai tikėtini vasaros dienomis, po pietų, 13-20 valandą, kai palankios sąlygos konvekcinei debesodarai“, – aiškino A. Bukantis.

Palankiausios sinoptinės sąlygos škvalams – banguojančiuose atmosferos frontuose:

„Juose konvekciniai debesys sudaro ilgą, 50-75 kilometrų pločio virtinę, kuri vadinama škvalų linija. Truputį siauresnė škvalų linija gali nusidriekti dar ir šaltojo fronto priekyje, šiltajame ciklono sektoriuje.“

Jurbarko rajone užfiksuotas įstabus reginys

Naujienų portalas tv3.lt primena, jog Jurbarko rajone moteris užfiksavo kitą įspūdingą reginį – cumulonimbus debesis. 

Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas sako, kad tokie debesys susidaro dėl labai karšto ir tropinio oro, kai vyksta labai intensyvus garavimas, tad galima sakyti, kad nuotraukose matome Lietuvą varginančio karšto oro ir stipraus garavimo pasekmę. Šie debesys turi ir savo lotynišką pavadinimą – cumulonimbus.

Reklama

D. Valiukas sako, kad karštų orų metu toks reiškinys nėra retas ir tikrai dažnai pasitaikantis.

„Toks reiškinys tikrai nėra išskirtinis palyginus su tuo, kad dabar Lietuvoje neįtikėtinai karštos dienos, tropinės naktys ir pasiekiami nauji karščio rekordai“, – aiškina vyras.

D. Valiukas sako, kad tokį reiškinį galime išvysti bet kurioje vietoje, nes debesis yra ganėtinai aukštai. Tačiau galima išskirti pietryčių Lietuvą, kurioje debesis ir buvo užfiksuotas, nes ten vyksta intensyvesnė konvekcija.

Šaltinis: tv3.lt

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį