Užeiti į svetainę

Tikėtina, jog prieš žiemą teks vėl pasirūpinti trečiąja skiepo doze


Patinka? Pamėk!

Pasidalinti šiuo straipsniu ↓

Dabartiniai mažėjantys pandemijos skaičiai nuteikia viltingai ir tikina, kad COVID-19 liga gali tapti tokia pat sezonine, kaip ir mums jau seniai įprastas gripas, „Info TV“ laidai „Info diena“ sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Reklama

Bet, anot medikės, kol kas sunku pasakyti, kada lietuviai uždarose patalpose galės nebedėvėti kaukių.

„Pastarosiomis savaitėmis naujų atvejų skaičius ženkliai mažėja.

Reklama
Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį SEKTI

„Juodųjų“ savivaldybių skaičius mažėja, tačiau jos pereina į vadinamąją ryškiai raudoną spalvą. T

ai reiškia, kad tose savivaldybėse sergamumas nebesiekia 500 atvejų (jis yra 200-500 atvejų), skaičiuojant rodiklį 100 tūkst. gyventojų.

Reklama

Tokių savivaldybių turime 38.

Kai kuriose savivaldybėse laboratorinių tyrimų teigiami atsakymai siekia net iki 11 procentų“, – sakė D. Razmuvienė.

Epidemiologė apibendrino, kad iš tiesų galima pasidžiaugti mažėjančia tendencija, tačiau atsipalaiduoti negalima.

„Žinodami, kaip šitas virusas plinta, – vis banguojančiai, nusiraminti negalima. Puikiai žinome kas mus gali išgelbėti“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Infekcija turi sezoniškumą

Epidemiologė aiškino, kad ši infekcija turi sezoniškumą.

„Tai yra šaltojo metų periodo sergamumo padidėjimas.

Galima tai kažkiek prilyginti gripui. Ir gripas, ir kitos peršalimo ligos, yra registruojamos vasarą, bet ne tokiu tankiu kaip šaltuoju metų periodu, kai patys savo visu buvimu uždarose patalpose leidžiame tam virusui plačiau plisti“, – sakė D. Razmuvienė.

Specialistė svarstė, kad vasarą, pradedant jau birželio mėnesiu, sergamumo skaičiai mažės.

„Tačiau negalime atspėti, kiek mažės, nes tai priklausys nuo mūsų elgesio.

O tas elgesys dabar jau turi prasidėti nuo to, kad kuo didesnis skaičius žmonių neprarastų noro ir atrastų galimybę pasiskiepyti.

Ypač – tie asmenys, kurie yra 65 metų amžiaus ir gerokai vyresni“, – pabrėžė D. Razmuvienė.

Epidemiologė atkreipė dėmesį, kad 85 proc. mirčių buvo tarp neskiepytų asmenų.

„Tiek vyresniems, tiek mažiems vaikams, (komplikacijos yra sudėtingiausios) nes imuninė sistema negeba prisitaikyti prie antigeno, gamindama antikūnus. Tokia yra fiziologinė būklė, nieko nepadarysi.

Bet, jeigu tas vyresnis asmuo pasiskiepys pilnu kursu (jis bus saugesnis).

Dabartiniu metu vieną dozę yra gavę apie 65 proc. vyresnių žmonių, bet tai nėra pilnavertis imunitetas.

Būtina juos skatinti, rasti kažkokias priemones juos paskiepyti“, – sakė D. Razmuvienė.

Greičiausiai prieš žiemą teks pasirūpinti ir trečiu skiepu nuo kovido

Epidemiologė atkreipė dėmesį, kad jau ateinantį rudenį pasitiksime su dar didesniu kiekiu paskiepytų asmenų.

Dėl to sergamumo banga neturėtų būti tokia grėsminga.

„Bet neužmirškime, kad žmonėms, kurie skiepijosi ankstesniu laikotarpiu, sakykime medikai pradėjo skiepytis praėjusių metų gruodžio pabaigoje, arba žmonės, kurie dabar skiepijasi, reikės pakartotino skiepo.

Jeigu jie dabartiniu metu jau yra atlikę du skiepus, praeis pusė metų, bus rekomendacijos, kad reikės atlikti pakartotiną skiepą, kad organizmui primintų, kad „tu toliau mane saugok, gamink antikūnus“, – sakė D. Razmuvienė.

Epidemiologė pabrėžė, kad, ruošiantis žiemai, reikės pasirūpinti ne tik gripo vakcina, bet tikriausiai – ir trečiu skiepu nuo kovido.

Šaltinis: ve.lt

Pasidalinti šiuo straipsniu ↓


Patinka? Pamėk!


Rekomenduojami straipsniai

Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami įvairaus pobūdžio straipsniai, surinkti iš viso pasaulio. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.