Užeiti į svetainę

Dar neregėtas aukštumas pasiekusios energetinių išteklių kainos nerimą šiandien kelia ir šalies mokykloms. Nors kai kurių ugdymo įstaigų vadovai sako, kad elektrą taupo ne tik dabar, bet tai darė visada, persvarstyti savo darbo kasdienybę ir vartojimo įpročius dabar yra priversta bene kiekviena mokykla. 

Reklama

Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti didžiųjų miestų mokyklų vadovai atskleidė, kokius taupymo būdus ketina išbandyti artėjant šaltajam sezonui bei su kokiais iššūkiais susiduria jau dabar.

Naudos ir žalią energiją

Reklama

Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Indrė Vilūnienė pažymėjo, jog mokyklos ketina taupyti energiją tiek, kiek tai įmanoma, atsižvelgdamos į vietos situaciją, galimybes bei Energetikos ministerijos rekomendacijas. Tačiau, pasak jos, svarbiausias dalykas mokyklose visgi yra ugdymas, tad jokie kompromisai taupant energijos išteklius neturi pakenkti nei ugdymo kokybei, nei moksleivių gerovei.

„Kalbant apie išaugusias sąskaitas, savivaldybės ieškos visų įmanomų būdų jas apmokėti. Daug kas priklausys ir nuo to, koks bus suplanuotas 2023 metų biudžetas, kurį šiuo metu rengia Vyriausybė. Tikimės, kad Vyriausybė, formuodama kitų metų biudžetą, įvertins savivaldybių ir jų įstaigų augančias išlaidas bei suplanuos adekvačias pajamas.

Reklama

Labai svarbu, kokia gyventojų pajamų mokesčio dalis teks savivaldybėms, nes būtent šios lėšos ir sudaro savarankiškąsias savivaldybių lėšas, iš kurių apmokamos išaugusios švietimo ir kitų įstaigų sąskaitos“, – lrytas.lt teigė I.Vilūnienė.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas atsiųstame atsakyme tvirtino, jog siekiant taupyti elektros energiją 318 Vilniaus miesto savivaldybės įstaigos per ateinančius dvejus metus įsirengs saulės elektrines ant savo stogų arba įsigys nutolusias saulės elektrines. Tarp tokių įstaigų – ir mokyklos.

„Elektros energiją iš saulės modulių gaminti planuoja 84 mokyklos ir darželiai. Dėl finansavimo nutolusios saulės elektrinės įsigijimui 20 ugdymo įstaigų paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikė dar 2021 m. ir jau yra pasirašiusios finansavimo sutartis, vykdomos viešųjų pirkimų procedūros saulės elektrinėms įsigyti.

64 ugdymo įstaigos paraiškas agentūrai pateikė šiemet. Iš viso ugdymo įstaigos galėtų pačios pagaminti apie 10000 MWh pigios, žalios elektros energijos per metus, t.y., tiek, kad jų elektros poreikiai būtų pilnai patenkinti“, – aiškino sostinės vicemeras.

Pasak V.Benkunsko, šilumai mokyklose ir darželiuose taupyti šiuo metu planuojama ne darbo metu atjungti karšto vandens tiekimą.

„Karštas vanduo galėtų būti atjungiamas įstaigose nuo 20 val. iki 5 val. darbo dienomis ir savaitgaliais iki pirmadienio 5 val. ryto. Taip pat planuojama sumažinti patalpų šildymą savaitgaliais iki pirmadienio 4 val. ryto bei moksleivių atostogų laikotarpiu.

Visų centralizuotai šildomų ugdymo įstaigų pastatų šilumos punktai yra modernizuoti ir automatizuoti, todėl šildomų pastatų šilumos punktus galima efektyviai valdyti nuotoliniu būdu. Išvardintos priemonės bus lengvai pritaikomos, nereikalaus papildomo personalo.

Svarbu paminėti, kad taupymo priemonės negali būti įgyvendinamos moksleivių ir įstaigų personalo komforto sąskaita. Visose įstaigose bus užtikrinamos higienos normos, temperatūros nustatymai bus keičiami tik tuo metu, kai patalpose nebus teikiamos paslaugos. O visos kitos taupymo priemonės bus orientuotos į energijos švaistymo mažinimą bei vartojimo įpročių keitimą“, – aiškino V.Benkunskas.

Sako, kad taupė visada

Tuo metu Vilniaus Gabijos progimnazijos direktorius Andrius Kniška portalui lrytas.lt teigė stebuklų nesitikintis – pasak jo, mokykla jau dabar taupo tiek, kiek gali.

„Kaip ir visi, mažiname bendrųjų patalpų apšvietimą, nes klasių apšvietimo mažinti negalime – jis turi būti užtikrintas. Be abejo, labai laukiame galimybės įsigyti ir energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Manau, kad tai pagelbės mums ir prisidės prie bendro taupymo galimybės“, – kalbėjo A.Kniška.

Gabijos progimnazijoje šiuo metu mokosi maždaug 1180 vaikų, mokyklos pastatas – dar naujas. Jos vadovas tikisi, kad ši aplinkybė taip pat padės piniginę pakratyti mažiau.

„Automatiškai esame šiek tiek „šiltesni“, reikia mažiau šilumos sąnaudų. Na, ir dabar žiūrime, kaip viskas dėliosis. Sunku ką nors stipriai prognozuoti – ar galėsime kažkiek pasimažinti šildymą, turbūt čia bus bendras sprendimas miesto, o gal ir valstybės mastu“, – svarstė jis.

Pasak A.Kniškos, mokykla lėšas taupo įvairiais būdais – išjungia nereikalingus elektros prietaisus, maksimaliai sumažina apšvietimą bendrose patalpose.

„Kas nereikalinga – išjungiame, šviesą, kur galima, irgi pamažiname. Pas mus apskritai yra sudėta sensorika, kai šviesa koridoriuose įsijungia tik tada, kai yra kažkoks judesys, tai čia jau savaime yra pakankamai taupu. Bet mes dar šiek tiek savo nuožiūra trumpiname degimo laiką, kad žmogui praėjus elektra nedegtų be reikalo.

O kas nereikalinga, tiesiog stengiamės išjungti visus elektros prietaisus“, – komentavo sostinės Gabijos progimnazijos direktorius.

Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos direktorė Fausta Gulbinienė savo ruožtu svarstė, kad nerimą kelia ne tik kylančios kainos, bet ir galimas susirgimų COVID-19 skaičiaus augimas.

„Mes visą gyvenimą taupėme ir elektrą, ir visus kitus išteklius – visada prašome mokytojų, mokinių išjungti šviesą išeinant. Bet dėl šilumos ir šildymo, esant kovidinei situacijai, reikalaujame, kad būtų vėdinama, tai vėlgi su šildymo resursais gal ir nelabai galėčiau susieti. Žiūrime, kad kovidinė situacija neblogėtų.

Apskritai kol kas nieko išskirtinio nedarome – mūsų pastatas senas, renovuotas, langai sandarūs, pavaduotoja ūkiui nuolat tikrina jų sandarumą. Bet taip darėme visada“, – lrytas.lt teigė F.Gulbinienė.

Visgi tam tikrus mažus įpročius mokykla jau bando stiprinti – pavyzdžiui, apie taupymą primena lipdukais.

„Turime mokykloje sensorinių šviesų, taip pat padarėme lipdukus–priminimus kiekvienoje klasėje: „Baigus darbą – išjunk mane“. Juk viskas per žmogaus sąmoningumą ateina. Kartais saulė žeme ritinėjasi, o šviesos – uždegtos. Tai tikriname, prašome, atkreipiame dėmesį“, – kalbėjo sostinės Jono Basanavičiaus gimnazijos vadovė.

Laukia savivaldybės sprendimų

Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos vadovė Lydija Merfeldienė pasakojo, kad gavus sąskaitą už elektrą mokyklos bendruomenę ištiko šokas.

„Visą kolektyvą perspėjome, kad yra tokia situacija, nes kai atėjo sąskaita už elektrą, visiems buvo didelis šokas. Vietoje maždaug 700–800 eurų mes susimokėjome beveik 2000 eurų. Kartais jeigu klasėje būdavo vėjas ar šalta, leisdavome elektra pasišildyti, tai dabar jau tikrai nebeleisime.

Bus susirinkimas su tėveliais, kalbėsimės, kaip reikėtų vaikus aprengti, kad tas temperatūros sumažėjimas neatsilieptų ligomis. Čia yra svarbiausia“, – sakė L.Merfeldienė.

Pasak jos, mokykla vis dar laukia žinių ir iš Kauno savivaldybės.

„Mūsų pastatas yra renovuotas, turime vėliau statytą priestatą, kuris yra apšiltintas, o senajame storos sienos. Kol kas labai nesibaiminame temperatūros sumažinimo, bet yra susitarimas su mokytojais, kad jie išjunginėtų elektrą, be reikalo nelaikytų įrengimų įjungtų. Turbūt, kaip ir visi. Kažko čia neišgalvosi.

Kol kas mūsų neinformavo ir nežinome, kas bus. Labai tikimės, kad bus atsižvelgta. Mes juk savivaldybės mokykla“, – dėstė Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos vadovė.

O štai ant Kauno šv. Kazimiero progimnazijos stogo jau kelis mėnesius veikia saulės elektrinė. Mokyklos direktorė Palmira Talijūnienė aiškino, kad tai gerokai padeda sutaupyti, tačiau kaip bus žiemą – dar neaišku.

„Higienos normų įgyvendinimą mokyklos privalo užtikrinti, bet kad būtų numatyta ypatingų priemonių, išskyrus tai, kas buvo visada, nėra. Vienintelis dalykas, kurį šiemet turime naują – įgyvendinant savivaldybės ir Aplinkos ministerijos projektą mes turime saulės elektrinę ant mokyklos stogo. Tai pirmus mėnesius jau skaičiuojame kitaip, ir tą kainos pokytį, kai reikia susimokėti, jaučiame.

Kaip bus žiemą, kai tos saulytės bus mažiau – pasakyti sunku“, – tikino P.Palijūnienė.

Pasak Kauno šv. Kazimiero progimnazijos vadovės, diskusijos su savivaldybe dar vyksta, todėl konkretūs sprendimai dėl artėjančios žiemos dar nežinomi.

Portalas lrytas.lt komentaro kreipėsi į Kauno savivaldybę, gavus jų atsakymą straipsnį papildysime.

Taupyti neabejotinai ketina ir Panevėžys, tačiau savivaldybės atstovai detalesnių planų kol kas neatskleidžia. Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė tvirtino, kad šiais klausimais ruošiamasi atskirai kalbėtis su kiekviena ugdymo įstaiga.

Savivaldybės atstovai aplankys jas ir kartu aptars galimybes, o vėliau organizuos bendrą diskusiją. Kelias gaires jie yra numatę, bet tikslins vėliau. Tikrai taupysime ir ruošime taupymo planą“, – lrytas.lt sakė ji.

Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos vadovė Vitalija Dziuričienė savo ruožtu teigė, kad mokykla taupo ne tik dabar, kai kainos jau sunkiai įkandamos, bet tą daro visada.

„Be abejo, kad taupome. Tiek, kiek esame pajėgūs taupyti. Kokio nors kitokio, ypatingo pasiruošimo žiemai tikrai nedarome, nes mes taupome visada – ar vienoks sezonas, ar kitoks, mes visada esame taupymo režime, nes suprantame, kad ištekliai nėra beribiai“, – lrytas.lt sakė mokyklos direktorė.

„Kai vyksta pamokos, koridoriuose peržiūrime ir gesiname šviesas. Turime įsivedę tokią tvarką, kad multimedijos paliekamos ekonominiame režime, kad nebūtų be reikalo naudojama energija. Tokie ir taupymai“, – pridūrė V.Dziuričienė.

Pasak jos, kadangi už lango dar šviesu, o mokslo metai prasidėjo visai neseniai, sunku prognozuoti, kiek stipriai netolimoje ateityje mokyklai reikės susiveržti diržą.

„Kai pamatysime pirmąsias sąskaitas, tada žiūrėsime. Iš savivaldybės gavome pranešimus, kad taupyti tikrai reikia, tai ką gali padaryti patys darbuotojai, tą esame ir įsivedę“, – tvirtino Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos vadovė.

Panevėžio rajono Naujamiesčio mokyklos direktorė Daiva Dirsienė pasakojo, kad situaciją dėl augančių kainų su mokyklos darbuotojais ji aptarė dar vasarą.

„Realiai žiūrime į situaciją – kaip bus, taip ir gyvensime. Jau esame aptarę tai prieš pat rugsėjį, kai buvo pirmasis posėdis, sutarėme dėl taupaus požiūrio į elektrą, kad nebūtų palikta šviesų, kad nebūtų naudojami virduliai, be priežiūros paliktos įjungtos elektros priemonės. Tai tikrai buvo tas klausimas. O kaip bus vėliau – žiūrėsime“, – aiškino D.Dirsienė.

Pasak jos, kaip tik greitu metu turėtų ateiti pirmosios sąskaitos, bet dabar mokykla tikisi nurodymų ir iš savivaldybės.

„Mačiau, kad turime pateikti savivaldybei duomenis apie elektros sunaudojimą, jau steigėjas domisi, tai manau, kad dar bus kažkoks mūsų pasitarimas, susitarimas. Dabar vyksta derinimo darbai, galvojimai, ieškojimai, ir labai tikiuosi, kad bus kažkoks susikalbėjimas ir pačių steigėjų sprendimai.

Bet patys pradėjome ruoštis, esame ir susirašę planą. Bet kol kas viskas kalbų lygyje – ūkvedė viską prižiūri, kasdien apeina patalpas“, – kalbėjo Naujamiesčio mokyklos vadovė.

D.Dirsienės teigimu, mokykla iki naujųjų mokslo metų pradžios spėjo viską įsigyti laiku ir pagal planą, tad finansinių iššūkių kol kas nekilo.

„Gal tik maitinimo paslaugos šiemet ne taip greitai vyko, kaip įprasta. Tik iš trečio karto radome, kas vaikams ruoš valgyti, bet taip, kad akivaizdžiai matytume problemą, kol kas nėra to pojūčio.

Žinoma, kaip fizinis asmuo nuėjusi į parduotuvę aš matau tas pakilusias kainas, bet mokykloje kol kas dar nespėjome to pastebėti“, – svarstė D.Dirsienė.

Šaltinis: lrytas.lt