Užeiti į svetainę

„Perlo energijos“ sprendimas sustabdyti savo veiklą, kai elektros kaino tapo kosminėmis, visiškai sukompromitavo elektros rinkos liberalizaciją. Žmonės ne tik nebepasitiki šiuo procesu, bet ir skaičiuoja didžiulius nuostolius, o ypač tie, kurie užuot užfiksavę kainas pasitikėjo birža. Tačiau nors didelė dalis žmonių dėl kainų augimo kaltina liberalizaciją, dalis ekspertų sako, kad tai nėra pagrindinė šio chaoso priežastis.

Reklama

Marijampolės rajone gyvenanti Aura ir dalis kitų Lietuvoje mažas pajamas gaunančių piliečių griebiasi žibalinių lempų, nes jiems elektra tampa prabangos preke. Moteris pradėjo totalų elektros taupymą, nes aukšta kaina ją palieka praktiškai be pinigų. Liepos mėnesio sąskaita už 277 sunaudotus kilovatus elektros – 105 eurai. Kilovatvalandė – 38 centai. Sumokėjus už elektrą, fizinį neįgalumą turinčiai Aurai lieka vos keli eurai vaistams, o apie maistą net nebėra, ką galvoti.

„Žinokit, aš šoke buvau, kai iš pradžių deklaravau tą sąskaitą. Mano pajamos 140 eurų. Lieka vaistams, o toliau gyvenk, kaip nori“, – laidos „Karštai su tv3.lt“ reporteriui pasakojo Aura.

Reklama

Dėl išaugusių sąskaitų žmonės kaltina elektros liberalizaciją. Tačiau, anot ekspertų, liberalizavimas ir išaugusios kainos yra nesusijusios.

„Tai nebuvo tas veiksnys, kuris pakėlė kainas Lietuvos gyventojams. Jei mes pažiūrėtume į pastarąjį mėnesį, Lietuvoje elektros kaina siekė apie 400 eurų už megavatvalandę. Tai yra milžiniška kaina“, – sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Reklama

Tačiau kai kuriuos gyventojus, kurie nesirinko elektros tiekėjo, dėl pradėtos liberalizacijos smaugia ir toliau smaugs valstybės nustatytas 25 procentų antkainis garantiniam elektros tiekimui. Jiems teks mokėti tik baisiausiuose košmaruose už elektros kilovatvalandę regėtas sumas.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

„Kainos bus 70-80 centų. Tai šito negali būti. Arba jiems bus kompensuojama, kad nekiltų baisūs neramumai ir nepasitenkinimas, arba turi būti greitai priimtas sprendimas dėl to absurdiško 25 procentų antkainio“, – kalbėjo energetikos ekspertas Almantas Stankūnas.

Siūlo keisti elektros pirkimo taisykles

Energetikos ekspertai turi kelis esminius siūlymus, kurie esą galėtų sumažinti elektros kainas. Žingsnis numeris vienas – keisti elektros pirkimo taisykles.

„Buvo toks vadinamas vieno supirkėjo principas. Vienas monopolistas perka visų gamintojų elektrą ir sudaro sutartis bei kainą, o po to visiems vartotojams pardavinėja elektrą suvidurkinęs tą kainą. Tai jei dabar būtų ta sistema, būtų pigiau“, – siūlė energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

„Bent dalies „Ignitis“ veiklos nacionalizavimas, o šiuolaikine kalba kalbant – akcijų išpirkimas iš smulkiųjų akcininkų privaloma tvarka už teisingą kainą. Tada valstybė, kaip vienintelis akcininkas, įgauna visus svertus su ta įmone veikti taip, kad sumažintų kainas rinkoje. O šiuo metu valstybė tokių svertų neturi, nes bet koks smulkus akcininkas gali paduoti valstybę į teismą, kad ji užkerta įmonei kelią siekti maksimalaus pelno“, – kalbėjo A. Stankūnas.

Kitas siūlymas augančių kainų pažabojimui – visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ pelnų apkarpymas.

„Ignitis“ ne kartą pakliuvo kaip gana godi įmonė. Dabar jie yra pagrindinis tiekėjas, kuo toliau, tuo labiau susirinks ir „Perlo“ vartotojus. Kyla pavojus, kad jie ir iš čia nori daug uždirbti“, – sakė V. Jankauskas.

„Čia nėra mūsų menamo godumo reikalas. „Ignitis“ perka elektros energiją biržose. Tai šiuo atveju didmeninė kaina sudaro daugiau 80 procentų galutinio tarifo klientams“, – nesutiko įmonės atstovas spaudai Artūras Ketlerius.

Atsinaujinančios energijos gamintojams – aukso amžius

Yra įmonių, kurios dabar vartosi it inkstai taukuose. Energetikos krizė – tikras aukso amžius tiems gamintojams, kurie elektros energiją pagamina pasikinkę saulę ir vėją.

„Papildomas apmokestinimas tų gamintojų, kurie dabar uždirba. Tarkim, vėjo jėgainių parko, pardavinėjančio po 50 centų už kilovatvalandę pelningumas yra 500 procentų. Tai ar čia yra normalu? Ir viskas yra mūsų sąskaita“, – nepasitenkinimo neslėpė A. Stankūnas.

Tačiau mūsų valdžia kalba apie tai, kad jokių taisyklių nekeis, nes negali, o vietoje to vėl pamėtys pinigų augančioms elektros sąskaitoms padengti. Kitaip tariant – gydys vis atsinaujinančią ligą, bet ne jos atsiradimo priežastį.

„Kada sakoma, kad kompensuosime visiems, tai reikia paklausti – o kieno sąskaita? Valstybė negyva ir tai yra tiesa. Jie valstybė instituciškai kompensuoja, reiškia, ji tam išleidžia pinigus, bet neišleidžia kitkam. Reiškia, kad nebus tvarkomi keliai, keliami atlyginimai“, – kalbėjo ekonomistas Romas Lazutka.

Esminis klausimas: o kodėl mes negalėjome gyventi kaip seniau, kai elektrą tiekdavo vienas tiekėjas ir viskas visiems buvo aišku? Pasirodo, liberalizuoti elektros rinką Lietuva yra įsipareigojusi ir Europos Sąjungai.

Šaltinis: tv3.lt