Užeiti į svetainę

Ir maistas, ir vaistas – taip apie miškuose jau augančias poniabudes kalba liaudies medicinos žinovai, šiems grybams priskirdami stebuklingas galias. Jie stiprina imunitetą, slopina sąnarių uždegimus ir net didina vyrų potenciją ir moterų vaisingumą.

Reklama

O jei suvalgyta ir nepadės, tai bežiūrint, kaip keičiasi subrendusiuos poniabudės išvaizda, gali tikrai kilti erotinių minčių.

Grybauti į Buktos mišką netoli Marijampolės išsiruošęs Kęstutis į kibirą krauna poniabudes.

„Va jo šaknelė to kiaušinuko, visas minkštutis, liulantis, bet viduj yra kietas grybukas“, – kalba grybautojas Kęstutis.

O iš jų gamina salotas.

„Supjaustau žalią, sumaišau su grietine, svogūniuką, druskytės, pipiriuko ir viskas, ir su karšta bulve labai skanu“, – sako Kęstutis.

Ir šie balti pievagrybius ar kiaušinius primenantys grybai itin populiarėja. Žolininkai vardija jų gydomąsias galias. Ir intriguoja, kad iš jų net aistrą žadinančius meilės gėrimus anksčiau gamino. Legendomis apipinta poniabudė esą naudinga ir vyrams, ir moterims.

„Moterims mažesnį grybuką į dieną, vyrams didesnį, bet žmogus jaučia energiją. Vyrams naudoti, vyrišką energiją kelia, be galo naudinga, naudoja ir moterys vaisingumui padidinti“, – teigia žolininkas Bernedinas.

O jei nepadės vartojama, tai lakesnės fantazijos žmonėms tikrai pažadins erotinių minčių. Peraugusi poniabudė keičia išvaizdą, trūksta apvalkalas ir tiesiog akyse ima augti vaisiakūnis, kuris stiebiasi po kelis milimetrus per minutę.

„Tas grybukas, jis išauga iki 20 centimetrų falo pavidalu“, – sako Kęstutis.

Panevėžio turgaus prekeivė rodo, kaip grybas išstypo tiesiog begulėdamas ant prekystalio. Gamtos tyrimų centro mikologas sako, kad ir jo lotyniškas pavadinimas kilo dėl tokios intymios išvaizdos.

„Lotyniškai vadina Phallus impudicus – falas begėdis, kadangi panašus į falą erekcijos būsenoj, dar šalia kiaušinių tai ir visai“, – aiškina gamtos tyrimų centro mikologas Jonas Kasparavičius.

O kadaise peraugusias poniabudes net naikino, kad vaizdai dorų mergaičių netvirkintų.

„Net įžymiojo gamtininko Čarlzo Darvino duktė Henrieta vaikščiodavo aplink savo dvarą ir naikindavo, kad morališkai negadintų jos kambarinių jaunų“, – pasakoja J. Kasparavičius.

Poniabudė nuo seno liaudies medicinoje stebukladare vadinama – žmonės ja gydosi įvairiausias ligas, vartoja šviežią, šaldytą, džiovintą, gamina ir spiritines tinktūras.

„Jie yra vaistai nuo ataugų, reumato, nuo sąnarių skausmo ir dar dabar plačiai naudoja“, – tikina prekeivė Janina.

„Veido kaukė labai gera, išsitepi, palaikai, išdžiūsta, nusiplauni. Ir hemarojų išsigydydavo, nuo cholesterolio, užpiltą su degtine gert ant tuščio skrandžio“, – pasakoja prekeivė Bronislava.

Panevėžio turgavietėje baltuoja nukrauti prekystaliai – kelios poniabudės – 5 eurai, o kilogramas ir apie 30 eurų sezono metu. Štai ir Natalija susigundo kelias nusipirkti.

„Aš kaukę dėsiu ir vaistam… Pirmą kartą, pirmą kartą“, – sako pirkėja Natalija.

O žolininkas Bernedinas sako, kad poniabudės gerina virškinimą, stiprina imunitetą.

„Jei vakare suvalgysit ir paskui maisto nenaudosit, tai bus sureguliuotas svoris, tai pasijusite komfortiškai, tikrai gamtos stebuklas. Odos pažeidimas, nudegimai, uodo įkandimas, paėmei tą želę, kur uodas įkando patepei ir minutė kita, ir praeina“ – sako žolininka Bernedinas.

Žmonės tiki, kad poniabudės ir onkologines ligas gydo.

„Jaunimas yra pirkęs, ir naudoja, vėžio ląsteles naikina“, – kalba prekeivė Janina.

„Onkologiniai ligoniai prisideda į šaldiklį ir ištisus metus naudoja“, – teigia prekeivė Bronislava.

Specialistai sako, kad ji laikoma kone panacėja, ir primena: nors poniabudės turi nuskausminamųjų savybių, jų poveikis nuo vėžio nepatvirtintas.

„Duodavo miltelių gimdyvėm, kad neskaudėtų, trinamos artrito, reumato vietos. Vaistinis grybas, bet gal ir išplėstos, hiperbolizuotos tos savybės, nes kiek padeda tos medžiagos, o kiek žmogaus tikėjimas“, – tvirtina J. Kasparavičius.

Renka poniabudes dažniausiai jaunas, retas kuris vartoja, kai išauga vaisiakūnis, nes jo išvaizda, nors ir kelia erotinius vaizdinius, bet siaubingai dvokia, kad muses priviliotų ir šio grybo sporas kuo plačiau pasėtų. Pagal tą dvėselienos dvoką ir augavietes miške grybautojai aptinka. O auga poniabudės nuo birželio iki pat šalnų.

Šaltinis: tv3.lt

Reklama

Reklama

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį