Užeiti į svetainę

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienį Seime žurnalistams pranešė, kad Lietuvoje nustatyta koronaviruso atmaina, aptikta Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), kol kas patvirtinti 2 tokie atvejai.

Reklama

Taigi jau rytoj galima tikėtis tam tikrų karantino griežtinimų. Kol kas premjerė nedetalizavo, kokie jie gali būti.

„Turiu apgailestaudama pasakyti, kad atvejų yra tikrai daug. Jų skaičius stipriai padidėjęs, buvo nustatyta ir PAR viruso atmaina Lietuvoje. Tai jau ne tik reiškia spartesnį plitimą. Tai gali reikšti ir tam tikrų iššūkių vakcinacijai“, – sakė I. Šimonytė.

Ji užsiminė, kad jau rytoj Vyriausybė gali spręsti dėl griežtesnių karantino sąlygų.

„Atlaisvinimų [Vyriausybė – aut. past.] tikrai nesvarstys šią savaitę, tą jau esu sakiusi. Įvertinus tai, kad šiandien pasiekė žinia apie nustatytą PAR atmainą, neatmesčiau, jog tektų svarstyti tam tikrą karantino griežtinimą, bet kol kas nenoriu to detalizuoti“, – aiškino ministrė pirmininkė.

I. Šimonytė teigė, jog dabar patvirtinti 2 atvejai, dar keletas dabar tiriami. Kol kas neaišku, kokiose šalies savivaldybėse šie atvejai nustatyti.

„Gali būti, kad tik labai „agresyviu“ židinių testavimu ir nuolatiniu profilaktiniu testavimu mes galėsime šiuo metu geltonąsias savivaldybes ir toliau išlaikyti tokias. O tarp tų savivaldybių, kuriose padėtis, deja, blogėja, Vilnius taip pat. Manau, kad jau šią savaitę Vilnius bus juodoji savivaldybė pagal atvejų skaičių, ne tik pagal teigiamų testų skaičių. Taigi kalbėti apie kokius nors labai didelius laisvinimus be adekvačių kontrolės priemonių dabar nematau jokio pagrindo“, – sakė ji.

Ministrė pirmininkė aiškino, jog šiuo metu analizuojama situacija, kur išplito naujoji atmaina.

„Mes analizuojame informaciją, kur yra nustatytos išplitusios PAR mutacijos ir tada svarstysime, kokių priemonių reikia imtis, kad pernelyg neišplistų. Turint mintyje, kad tai jau yra rizika vakcinacijai. Kitos atmainos kelia didesnę riziką susirgti, galbūt sunkiau sirgti, o čia mes kalbame apie riziką vakcinacijai, ir tai nėra tas dalykas, dėl kurio galėtume juokauti“, – akcentavo premjerė.

Atmaina užfiksuota Kaune ir Vilniuje

Lietuvoje pirmą kartą aptikti rūpestį keliančios B.1.351 (Pietų Afrikos) atmainos atvejai. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad pastarąją savaitę Lietuvoje tęsiant koronaviruso (COVID-19) plataus masto epidemiologinę sekoskaitą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) laboratorijoje pirmą kartą nustatyti 2 B.1.351 (Pietų Afrikos) SARS-CoV-2 viruso atmainos atvejai.

Vienas atvejis patvirtintas iš mėginio, paimto Vilniaus apskrityje (kovo 2 d.), kitas – Kauno apskrityje (kovo 8 d.). Abu atvejai nėra susiję tarpusavyje, t. y. atitinka du atskirus šios atmainos įvežimo epizodus.

Kovo 22 d. Latvijos sveikatos apsaugos ministras taip pat pranešė apie pirmąjį B.1.351 atmainos atvejį Latvijoje.

Užsikrėtimai šia atmaina jau gerokai anksčiau buvo nustatyti Suomijoje (gruodžio 19 d.) ir Lenkijoje (vasario 10 d.).

Apie B.1.351 atmainą ir galimas jos plitimo pasekmes

„Pirmiausia Pietų Afrikos Respublikoje aptikta B.1.351 atmaina yra viena iš kelių šiuo metu rūpestį keliančių SARS-CoV-2 atmainų. Tarp daugelio šios atmainos turimų mutacijų keletas esančių viruso spyglio (S) baltyme, yra pažymėtinos: N501Y, K417N ir E484K. Dvi iš jų (K417N ir E484K) yra susijusios su sumažėjusiu laboratoriniu antikūnų efektyvumu neutralizuojant virusą. Tai reiškia, kad didėja tikimybė užsikrėsti šia atmaina pakartotinai, jei buvo persirgta kitomis atmainomis (neturinčiomis minėtų K417N ir E484K mutacijų), arba pasiskiepijus šiuo metu registruotomis vakcinomis. Kol kas nėra vienareikšmiškų įrodymų, kad, panašiai kaip B.1.1.7, atmaina B.1.351 plistų greičiau ar sukeltų didesnį mirtingumą“ – paaiškina genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas.

Gali susilpninti vakcinos poveikį

Po vakcinos bandymų Pietų Afrikoje duomenys praėjusį mėnesį parodė, kad sparčiai plintanti koronaviruso atmaina gali ne tik susilpninti vakcinos poveikį, bet ir nepaisyti natūralaus imuniteto, susiformavusio anksčiau persirgusiems žmonėms, kovo pradžioje rašė „Reuters“.

Remiantis „Reuters“ interviu su 18 atidžiai pandemijos eigą stebinčių ar bandančių sušvelninti jos poveikį specialistų, galima teigti, kad tarp mokslininkų formuojasi naujas požiūris.

Dauguma pažymi, kad proveržis praėjusiais metais, kai buvo sukurtos dvi maždaug 95 proc. veiksmingos vakcinos nuo COVID-19, iš pradžių įžiebė viltį, jog virusą iš esmės būtų galima suvaldyti – panašiai kaip kažkada tymus.

Tačiau, jų teigimu, pastarųjų savaičių duomenys apie naujas Pietų Afrikos ir Brazilijos atmainas slopina šį optimizmą.

Dabar mokslininkai neabejoja, kad SARS-CoV-2 ne tik išliks tarp mūsų, tapęs endeminiu virusu, ir plis visuomenėje, bet ir veikiausiai per artimiausius metus užkraus sunkią susirgimų bei mirčių naštą.

Pasak mokslininkų, dėl šios priežasties žmonėms teks nusiteikti, kad ir toliau per COVID-19 protrūkius reikės laikytis specialių priemonių, pavyzdžiui, nuolat dėvėti kaukes ir vengti vietų, kuriose gausu žmonių.

Tas ypač bus taikytina didelės rizikos grupei priklausantiems žmonėms. Netgi po vakcinacijos „vis dar norėsis dėvėti kaukę, jei plis viruso atmainos“, interviu teigė vyresnysis Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno patarėjas Anthony Fauci.

„Užtenka vienos menkos viruso atmainos žiežirbos, ir ji įplieks kitą protrūkį – štai tokia prognozė“, – apie tai, kada gyvenimas sugrįš į normalias vėžes, kalbėjo ekspertas.

Šaltinis: delfi.lt

Reklama

Reklama

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį