Užeiti į svetainę

Siaubo naktis Vilniuje: 17-metę pjaustė visą naktį, nukankinta auka prieš mirtį „dar į akis pažiūrėjo“ (N-18)

        Patinka? Pamėk!

Pasidalinti šiuo straipsniu ↓

Tai buvo tikra siaubo naktis Vilniuje: vakarėlio metu „draugai“ visą naktį smurtavo prieš septyniolikmetę merginą, tyčiojosi iš jos, kankino, gyvą pjaustė, o po net šešias valandas trukusios egzekucijos vienas „draugų“ nepilnametę nusivedė ant tilto ir be jokio gailesčio peiliu perpjovė kaklą. O tada – griebęs merginą bandė numesti nuo tilto, bet auka spėjo užsikabinti už turėklo, bet žudikas šaltakraujiškai spyrė merginai į galvą ir ši įkrito į upę.

Reklama

„Sūka, krisdama dar į akis pažiūrėjo“, – jau po itin žiauraus nusikaltimo didžiuodamasis, kad pagaliau įgyvendino „svajonę užversti žmogų“, draugams pasakojo vilnietis Pavelas Volodka (Volodko).

Už tai, kad itin žiauriai ir kankindamas nužudė septyniolikmetę merginą anksčiau tris kartus teistas 22 metų P. Volodka buvo nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Tuo metu su juo prieš septyniolikmetę visą naktį kartu smurtavusi, nužudyti grasinusi, o galop nužudymą slėpusi 20 metų Julija Samoilenko buvo nuteista vos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams.

Reklama
Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį SEKTI

Kartu su P. Volodka ir J. Samoilenko nuteistas ir 21 metų Marius Blaževičius – teismas jį pripažino kaltu tik dėl grasinimo nužudyti nepilnametę, jis kalės beveik 3 metus, nes teismas jam subendrino anksčiau skirtas bausmes.

Šios itin cinišką ir žiaurų nusikaltimą padariusiems P. Volodkai ir J. Samoilenkai skirtos bausmės yra per švelnios, įsitikinusi nužudytosios sesuo. Dar šių metų sausį priimtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ji apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, prašydama šaltakraujiškai žudžiusį P. Volodką įkalinti iki gyvos galvos, o J. Samoilenko – skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusiąją palaikė ir prokuratūra.

Prašė įkalinti iki gyvos galvos

„Po įvykdyto nužudymo P. Volodka visiškai nesigailėjo nei pačios nužudytosios, nei apskritai dėl to, ką padaręs, o priešingai – tuo netgi didžiavosi, savo draugams pasakojo apie savo „svajonę užversti žmogų“, apie nužudytąją merginą kalbėjo paniekinamai, sakydamas, kad „sūka, krisdama dar į akis pažiūrėjo“, o galiausiai, teismo salėje, po tokio savo poelgio P. Volodka drąsiai šypsojosi, taip įžūliai demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajai, nužudytajai ir visai visuomenei“, – teigė nužudytosios sesuo.

Po įvykdyto nužudymo P. Volodka visiškai nesigailėjo nei pačios nužudytosios, nei apskritai dėl to, ką padaręs, o priešingai – tuo netgi didžiavosi, savo draugams pasakojo apie savo „svajonę užversti žmogų“.

– Nukentėjusioji

Anot jos, teisme ciniškai elgėsi ir J. Samoilenko – už padarytas nusikalstamas veikas atsiprašyti atsisakė: „Kaltės jausmo nebuvimas patvirtina, kad J. Samoilenko yra žiauri, beširdė ir pavojinga visuomenei, jos izoliavimas yra būtinas.“

Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija nutartimi, kuria įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nuosprendis, paskelbė, kad „nors P. Volodkos padaryta nusikalstama veika yra itin pavojinga, nustatyti net trys nužudymą kvalifikuojantys požymiai, P. Volodka savo poelgio kritiškai nevertina, dėl padaryto žiauraus nusikaltimo nesigaili, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka, kad P. Volodką reikėtų įkalinti iki gyvos galvos.“

Nėra pagrindo daryti išvadą, kad P. Volodka yra toks pavojingas visuomenei, kad jo nusikalstamų polinkių nebūtų galima pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos apeliacinis teismas

„Nėra pagrindo daryti išvadą, kad P. Volodka yra toks pavojingas visuomenei, kad jo nusikalstamų polinkių nebūtų galima pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme“, – pabrėžė teisėjai.

Jie taip pat atsisakė įkalinti J. Samoilenko, kurios iniciatyva ir buvo surengta egzekucija nepilnametei: „J. Samoilenko yra jauno amžiaus, teisiama pirmą kartą, jos padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistoji darba, augina mažametį vaiką. Nors nusikalstamos veikos nukentėjusiosios atžvilgiu padarytos gana ciniškai, dėl savo elgesio nuoširdaus gailėjimosi neišreiškė, tačiau vis tik tam tikra prasme prisidėjo prie padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimo. Esant tokioms aplinkybėms, teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmą kartą teisiamai, dirbančiai ir mažą vaiką auginančiai J. Samoilenko bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“

Prieš mirtį patyrė ypatingai dideles kančias

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad nužudytoji septyniolikmetė, kuri gyveno vaikų globos namuose, su savo skriaudikais susipažino internetu ir 2019 m. sausio 21 d. vakarą kartu su jais P. Volodkos bute leido laisvalaikį, kol naktį vieno jų namuose, esančiuose sostinės Naujosios Vilnios mikrorajone, nepilnametei dėl menkavertės priežasties buvo surengta egzekucija – iš pradžių ji buvo išrengta nuogai, o po to – dar ir kankinama fiziškai. Be to, mergina buvo verčiama valgyti medų, nors šiam yra alergiška, jai buvo pjaustomi plaukai.

Dėl menkavertės priežasties buvo surengta egzekucija – iš pradžių nepilnametė buvo išrengta nuogai, o po to – dar ir kankinama fiziškai, ji buvo verčiama valgyti medų, nors šiam yra alergiška, jai buvo pjaustomi plaukai.

Teismas nustatė, kad nuo 1 iki 6 val. P. Volodka ir J. Samoilenko, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kerštaudami kankino nepilnametę – J. Samoilenko suėmė nukentėjusiąją už plaukų, nutempė į dušą, kur ant jos pakaitomis pylė šaltą ir karštą vandenį, po to kartu su P. Volodka kartu sudavė ne mažiau kaip 24 smūgius rankomis į galvą, krūtinę ir kojas. Be to, P. Volodka nepilnametei su peiliu ne mažiau kaip 37 kartus įpjovė į kūną, tuo padarydamas paviršines pjautines žaizdas visame kūne.

„Taip ilgai smurtaudami ir kankindami, sukeldami stiprias fizines, moralines ir dvasines kančias, P. Volodka ir J. Samoilenko padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą“, – konstatavo teisėjai.

Be to, P. Volodka, J. Samoilenko ir kartu su jais girtavęs M. Blaževičius grasino nepilnametę nužudyti – kai M. Blaževičius peiliu supjaustė nukentėjusiosios vilkėtą palaidinukę, visi jie pasiėmė peilius ir tikino, jog nepilnametė gyvena paskutines gyvenimo valandas.

Ir šį pažadą P. Volodka įvykdė – apie 6 val. jis septyniolikmetę išsivedė ant tilto per Vilnelės upę.

„Turėdamas tikslą ją nužudyti, veikdamas itin žiauriai, peiliu sudavė nukentėjusiajai tris kartus į kaklą, vieną kartą į krūtinę ir vieną kartą į šlaunį, – nustatė teismas. – Po to, ketindamas nukentėjusiąją įmesti į upę, suėmė ją už kojų ir permetė nukentėjusiąją per tilto turėklus, tačiau nukentėjusiajai rankomis sugriebus už turėklų, jis spyrė koja kabančiai nepilnametei merginai vieną smūgį į veidą ir ši nukrito į upelį.“

P. Volodka itin žiauriai, siekdamas nuslėpti kitus nusikaltimus nužudė dėl prieš tai pavartoto fizinio ir moralinio smurto bejėgiškos būklės buvusią nepilnametę. Pasak teismo, P. Volodka itin žiauriai, siekdamas nuslėpti kitus nusikaltimus nužudė dėl prieš tai pavartoto fizinio ir moralinio smurto bejėgiškos būklės buvusią nepilnametę.

Apie šį nusikaltimą žinojo J. Samoilenko, bet apie tai nepranešė teisėsaugos pareigūnams.

Sesuo: paklusniai pakėlusi galvą buvo nužudyta

Nužudytosios kūnas Vilnelės upėje buvo rastas tik po dviejų savaičių po nužudymo. Jau tada pareigūnai buvo pradėję ikiteisminį tyrimą dėl nepilnametės dingimo, nes ji be leidimo buvo pasišalinusi ir negrįžo į globos namus.

Nužudytos septyniolikmetės sesuo įsitikinusi, kad žudikui P. Volodkai ir egzekuciją surengusiai J. Samoilenko teismas skyrė netinkamas bausmes, nes jos yra per švelnios, neteisingos ir nepakankamai užtikrina bausmės paskirtį.

Anot jos, P. Volodka padarė negrįžtamas pasekmes sukėlusį nusikaltimą, yra labai pavojingas ir žiaurus, o išgėręs jo elgesys tampa išskirtinai drastiškas, rodantis moralės ir elgesio normų niekinimą.

Mano sesuo buvo kankinama, mušama, žeminama, pjaustoma, o galiausiai suvokdama, kad bus nužudyta, paklusniai pakėlusi galvą buvo nužudyta.

Nukentėjusioji

„Nužudytoji mergina nieko P. Volodkai nebuvo padariusi, priešingai – jie linksmai leido laiką, bendravo, tačiau vėliau, nesant visiškai jokių priežasčių, mano sesuo buvo kankinama, mušama, žeminama, pjaustoma, o galiausiai suvokdama, kad bus nužudyta, paklusniai pakėlusi galvą buvo nužudyta“, – teigė nužudytosios sesuo.

Anot jos, vien dėl šios priežasties P. Volodkai, kuris yra apibūdinamas kaip itin ciniškas, žiaurus ir visiškai abejingas kito žmogaus išgyvenimams bei gyvybei, griežčiausios bausmės paskyrimas turėjo būti neišvengiamas.

„Nusikaltimus jis padarė pamindamas elementarų žmogiškumą, jų padarymo aplinkybės rodo didelį nusikalstamų veikų pavojingumą“, – mano nukentėjusioji.

Ji taip pat neslėpė nusivylimo, kad realios laisvės atėmimo bausmės išvengė J. Samoilenko.

„Ji elgėsi ypatingai žiauriai, nusikalstamas veikas vykdė ilgą laiką, neturėdama tam visiškai jokios priežasties, – teigė nužudytosios sesuo. – J. Samoilenko išsigalvojo menkavertę priežastį smurtui prieš mano seserį ir nusprendė įvykdyti savo „teismą“ prieš visiškai niekuo dėtą merginą. J. Samoilenko tuo metu buvo kupina pykčio, netgi matydama ašaras ir girdėdama maldavimus, nepajuto nė menkiausio gailesčio, bet priešingai – buvo kupina nepaaiškinamo žiaurumo.“

J. Samoilenko tuo metu buvo kupina pykčio, netgi matydama ašaras ir girdėdama maldavimus, nepajuto nė menkiausio gailesčio, bet priešingai – buvo kupina nepaaiškinamo žiaurumo.

Nukentėjusioji

Jos teigimu, daug apie J. Samoilenko kaip žmogų atskleidžia faktas, kad ji net teisme atsisakė atsiprašyti dėl to, ką padarė: „Ji yra žiauri, beširdė ir pavojinga visuomenei“.

„Nors ji mano sesers nenužudė, tačiau būtent ji pirmoji pradėjo smurtauti, o pradėtas smurtas neabejotinai turėjo įtakos tam, jog ji vėliau buvo nužudyta – J. Samoilenko netiesiogiai prisidėjo prie to, jog buvo prarasta gyvybė“, – apeliaciniame skunde teigė nužudytosios sesuo.

Ji buvo šokiruota, kai sužinojo, kad tuo metu, kai prieš jos seserį buvo smurtaujama, kitame kambaryje miegojo J. Samoilenko mažametis vaikas.

Nors Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuosprendis nuteistiesiems įsiteisėjo, nukentėjusioji dar turės teisę kreiptis į galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimantį Aukščiausiąjį Teismą. Greičiausiai ji šia teise pasinaudos – nukentėjusioji mano, kad itin pavojingas nusikaltėlis negali vaikščioti tarp visuomenės.

Šaltinis: delfi.lt

Rekomenduojami straipsniai

Pasidalinti šiuo straipsniu ↓


        Patinka? Pamėk!
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami įvairaus pobūdžio straipsniai, surinkti iš viso pasaulio. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.