Užeiti į svetainę

297 įmonės pranešė nuo pirmadienio aptarnausiančios tik imunizuotus klientus. Daugiausia tai kavinės ir restoranai. Jų viduje nebereikės dėvėti veido kaukių. Savo ruožtu, užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas tikino, kad besirūpinantys savimi turėtų kaukes nešioti net ir tuo atveju, jei tai neprivaloma.

Reklama

„Deja, virusas pakito, mutavo ta linkme, kad plinta greičiau. Jeigu originalia Uhano atmaina vienas žmogus užkrėsdavo 3. Tai delta varianto virusu susirgęs vidutiniškai užkrečia 7 kitus žmones. Taip yra todėl, kad delta variantui užtenka 10 kartų mažiau dalelių įkvėpti, tam kad žmogus užsikrėstų. Tai įvertinant uždarose viešose patalpose rekomenduočiau tvarkingai dėvėti medicininę kaukę“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė S.Čaplinskas. Pasak jo, delta atmainos užkrečiamumas ir kelia daugiausia nerimo. „Labai nesunku suvokti, kad mūsų, ko gero, laukia labai sudėtingas ruduo ir sudėtinga žiema“, – perspėjo užkrečiamųjų ligų specialistas. Profesorius pabrėžė, kad tebėra gausybė virusui imlių, visai jokio specifinio imuniteto prieš COVID-19 ligą neturinčių žmonių.

Skiepytis geriau nei susirgti Izraelyje atliktas tyrimas parodė, kad persergant įgyjamas geresnis imunitetas nei pasiskiepijus. Tačiau profesorius nesiūlo rizikuoti. Anot jo, skiepijantis įgytas imunitetas yra gaunamas „pigesne kaina“ nei persergant. Juk susirgimo atveju kyla papildomų komplikacijų tikimybė. „Nežaiskime rusiškos ruletės ir daliai žmonių, ypač priklausantiems rizikkos grupei, klaidinga būtų galvoti, kad jie priklauso tiems 80 proc. populiacijos, kuriems liga praeina lengvai“, – perspėjo S.Čaplinskas. Jis pabrėžė, kad net ir išrašyti iš ligoninės COVID-19 persirgę pacientai dar ilgai jaučia liekamuosius ligos padarinius. „Daliai žmonių pilnai neatsistato kvėpavimo, kraujotakos sistemos. O dalis žmonių po kurio laiko, deja, patiria tokias komplikacijas kaip infarktas ar insultas. Turbūt, žmonės nepagalvoja, kad tai yra COVID-19 pasekmė“, – paaiškino profesorius. Jis pastebėjo, kad taip ir atsiranda pagrindas sąmokslo teorijoms, neva tai įvairios lėtinės senjorų ligos medikų yra užrašomos kaip koronavirusas.

Reklama

„Bet kokiu atveju turėtume sutikti, kad šita infekcija, kaip ir bet koks kitas susirgimas, papildomai sveikatos neprideda“, – pridūrė S.Čaplinskas. Abejoti vakcinų saugumu – nėra pagrindo Dažnas dėl skiepų nuo COVID-19 dvejojantis ar skiepytis atsisakantis žmogus pabrėžia, kad šios vakcinos sukurtos per trumpą laiką, trūksta duomenų apie ilgalaikį skiepų poveikį. S.Čaplinskas paaiškino, kad vis pasirodantys teiginiai apie tai, kad nebuvo įvykdytos visos vakcinų tyrimų klinikinės stadijos. Skiepai ištirti, daug duomenų suteikė ir visame pasaulyje vykdomos vakcinacijos kampanijos. „Skiepų saugumas ir jų efektyvumas šiandien neturėtų kelti jokių abejonių. Jau milijonai žmonių visame pasaulyje yra paskiepyti. Be to, šiuolaikinės technologijos, beprecedentis finansavimas, tarptautinis bendradarbiavimas leido taip greitai sukurti efektyvius ir saugius skiepus. Dar daugiau, mums savotiškai pasisekė, kad tai nėra visiškai naujas virusas. Būta ir ankstesnių koronavirusų. Jeigu būtume susidūrę su visiškai nauju virusu, net ir šiuoliakinės technologijos nebūtų leidusios taip greitai sukurti skiepų“, – dėstė profesorius.

Anot jo, skiepai nuo koronaviruso buvo jau beveik sukurti, reikėjo juos tik modifkuoti ir pritaikyti apsisaugojimui nuo naujojo koronaviruso. S.Čaplinskas pabrėžė, kad iš mokslinės literatūros aišku, jog skiepų teikiama nauda pranoksta bet kokį galimą nepageidaujamą poveikį, kuris gali ištikti pasiskiepijus. Profesorius priminė, kad nepageidaujamų vakcinų reiškinių tikimybė priklauso nuo amžiaus. „Vyresniems žmonėms dažniau pasitaiko nepageidaujamos reakcijos į skiepą, jauniesniems – daug rečiau. Taip yra dėl to, nes jaunesnių žmonių imuninė sistema yra daug stipresnė, daug reaktogeniškesnė“, – paaiškino S.Čaplinskas.

Reklama

Šaltinis: lrytas.lt

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį