Užeiti į svetainę

Neapykanta Rusijai dėl to, kad ši užpuolė Ukrainą, visuomenėje tik stiprėja. Tačiau kartais pyktis dėl Ukrainoje vykstančio karo atima sveiką protą. Štai neseniai puolimo sulaukė viena Rokiškio gimnazija, kurioje per paskutinio skambučio šventę abiturientės apsivilko senovinėmis uniformomis. Mokykla buvo greitai apkaltinta nostalgija sovietmečiui, nors iš tiesų uniformos mena Antano Smetonos laikus.

Reklama

Pasipiktinimas kilo, kai socialiniuose tinkluose buvo pasidalinta straipsniu apie prieš porą savaičių vykusią paskutinio skambučio šventę Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijoje. Ne visiems patiko nuotrauka, kurioje abiturientės vilki senąsias mokyklines uniformas.

„Žiūriu į nuotrauką ir negaliu patikėti, ką matau. Šiandienos karo kontekste, kai dalis visuomenės bendrai „metasi“ Ukrainos ginkluotei, kai kurie Lietuvos jaunuoliai dabinasi sovietmečio uniformomis paskutinio skambučio dieną. O vaizdu besidžiaugiantieji spaudžia „patiktukus“ ir širdeles.

Reklama

Mokyklos administracija galėtų pateikti paaiškinimą, kad visuomenei nereiktų spėlioti, kaip visa tai suprasti. Bent tai, ką matau nuotraukoje, mano manymu, netoleruotina ugdymo įstaigoje. Mokyklą baigiau prieš 20 metų, bet be šių uniformų. Kaip suprasti, kad dar po 20 metų, Ukrainos užpuolimo kontekste, jos buvo ištrauktos iš spintų, nupūstos dulkės, ir štai, prašom!

Kažkas negerai su tos mokyklos administracija ir abiturientų mąstymu. Ar tai reiškia, kad 12 metų jie trynė mokyklos suolą, kad paskutinio skambučio metu pasidabintų sovietinius-okupacijos laikus menančia uniforma? 12 metų ugdymo rezultatas – sovietmečio uniforma. O kodėl ne tarpukario nepriklausomos Lietuvos detalės, kodėl būtent sovietmečio“, – rašė viena internautė. Nuotrauka greitai pradėjo sklisti socialiniame tinkle ir sukėlė didžiules diskusijas. Vieniems atrodė nesuprantamas šių uniformų pasirinkimas, kiti džiaugėsi saugojamomis tradicijomis ir pastebėjo, kad uniformos neturi nieko bendra su Rusija.

Reklama

Apie tai, kad juodai rudos uniformos yra kilusios iš Prancūzijos ir buvo ypač populiarios Lietuvoje A.Smetonos laikais, viešai pasakė netgi specialistai. Tačiau ne visi norėjo išgirsti.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

„Vakaro žinioms“ susisiekus su mokyklos direktore Jolanta Juodinyte, pedagogė neslėpė, kad situacija mokyklos bendruomenei labai nemaloni, o ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai abiturientai laiko brandos egzaminus. „Tai sprendžia patys mokiniai. Žinau, viena mama nenorėjo, kad jos dukra taip rengtųsi, mes pasakėme, kad tai nebūtina, vaikai gali rengtis kaip nori. Juk ugdome savarankišką kartą. Ginsime savo vaikus visuomet. Neleisime, kad jie būtų puolami. Norime juos kuo labiau apsaugoti. Dabar jie ruošiasi egzaminams, todėl geriausia būtų palikti juos ramybėje ir nekelti šios temos“, – sakė J.Juodinytė.

Ilgametė tradicija

Mokyklos vadovė sakė nesuprantanti kilusio pasipiktinimo. Ypač iš žmonių, nė nesivarginusių pasidomėti situacija: „Ši tradicija pas mus gyva metų metais, dešimtmečiais. Man atrodo, kad žmonės tiesiog ieško, prie ko prisikabinti. Gal kažkam „su nervais“ blogai, gal diena nepasisekusi buvo. Yra žmonių, kurie nelabai ką išmano, bet rėkti jie pirmi.

Mūsų mokykla yra įkurta 1918 m. – viena pirmųjų Lietuvoje po Nepriklausomybės įkurtų gimnazijų. Nuo to laiko puoselėjame savo tradicijas. Kaip tuomet su žydaite Matilda Olkinaite, kurios šimtmetis minimas šiemet? Jos uniforma irgi buvo tokia pati. Argi ją dabar reikia nuvilkti arba užtušuoti?

Panaši istorija buvo ir kita. Prie mokyklos yra skulptūra Vaižgantui, ant kurios prikabinome bareljefus Nepriklausomybei, „Aušros“ laikraščiui, spaudos draudimui. Taip pat sulaukėme puolimo, kad čia sovietmečio garbinimui skirta. Atrodo, turėtume saugoti tradicijas. Bet tai tik teorija, o praktikoje tai kažkam kliūva. Taip nutinka, kai nieko nesuprantantys žmonės kalba bet ką ir kelia aistras, kurių nė neturėtų būti. Man atrodo, reikėtų baigti žaisti tokius žaidimus.“

Įtaria tyčinį visuomenės kiršinimą

J.Juodinytė svarsto, kad galbūt tyčia kiršinama visuomenė šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai žmonėms ypač reikalingas susitelkimas ir vienybė: „Gal taip tyčia daroma. Prisidengiant pseudopatriotizmu rezgami negeri dalykai. Nesuprantu, kam ir kodėl. Didžiulis dėmesys skiriamas išsaugoti Ukrainos istoriją, o sava istorija dergiama. Kaip gali saugoti svetimos šalies istoriją, jeigu savos išsaugoti nesugebi?

Galų gale, man atrodo, kad šiandien Lietuvoje yra daug rimtesnių ir svarbesnių temų. Kasdien beprotiškai kyla kainos, juntama karo grėsmė. Bet štai kelios mergaitės apsirengė sena uniforma, ir staiga didžiausias dėmesys nukreipiamas rajono mokyklai. Ar visa kita nesvarbu, ar tyčia nukreipiamas dėmesys nuo svarbių dalykų? Kažkodėl, kai rajone vyksta gražios iniciatyvos, renginiai, kažkas įdomaus padaroma, niekas neskambina ir nepasidomi.“

Mokyklos vadovė sako, kad susiklosčiusi situacija neigiamai atsilieps jaunajai kartai: „Mokykloje stengiamės ugdyti kritiškai mąstančius, iniciatyvius, motyvuotus jaunuolius. Bet dabar „siunčiama pamoka“, kad reikėtų tylėti ir niekam nieko nesakyti. Kad nedrįstų turėti savo nuomonės“.