Užeiti į svetainę

Plačiai išreklamuotuose privačiuose fonduose pensijas kaupia apie 1,4 mln. žmonių. Toks didžiulis susidomėjimas yra dėl milžiniškos reklamos – esą ateityje „Sodra“ susidurs su sunkumais, o privačiai sukauptos pensijos dalis bus išsigelbėjimas. „Vakaro žinios“ aiškinosi, kaip yra iš tiesų.

Reklama

Gremėzdiška sistema

„Vakaro žinios“ sulaukia daug skaitytojų laiškų ir skambučių. Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų – kas laukia privačiai pensijas kaupiančių žmonių, kai jie išeis į užtarnautą poilsį? Ypač – kokios laukia mėnesinės išmokos ir ar tokiems asmenims nesumažės „Sodros“ pensija? „Vakaro žinios“ nusprendė paklausti tų, kurie apie kaupimą turėtų žinoti geriausiai – Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA).

Reklama

Pavyzdžiui, pasiteiravome, kokią sumą reikia sukaupti, kad, sulaukus pensinio amžiaus, būtų mokamos periodinės išmokos ir ar jas, nesukaupus visų pinigų, būtų galima atgauti vienu kartu?

„Jei II pakopos pensijų fonde bus sukaupta daugiau nei 5 tūkst. eurų, bet mažiau nei 10 tūkst. eurų, pasirinkta pensijų kaupimo bendrovė mokės periodines išmokas, kol jų gavėjui sukaks 85 metai. Periodinės išmokos dydis bus apskaičiuojamas pagal Lietuvos banko nustatytą išmokų mokėjimo tvarką“, – rašoma atsakyme.

Reklama

Tada paprašėme paaiškinti, kokios mėnesinės išmokos būtų šiais keturiais variantais: jei žmogus sukaupė 5 tūkst. eurų; jei sukaupė 10 tūkst. eurų; jei sukaupė 15 tūkst. eurų; jei sukaupė 20 tūkst. eurų.

„Priklausomai nuo sukauptos sumos II pakopos pensijų fonde, ją bus galima atsiimti vienkartine išmoka (kai sukaupta iki 5 tūkst. eurų), periodinėmis išmokomis (kai sukaupta nuo 5 iki 10 tūkst. eurų) arba įsigyti pensijų anuitetą (kai sukaupta nuo 10 iki 60 tūkst. eurų), kuris galės būti trijų rūšių – standartinis, standartinis su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu arba atidėtasis. Išmokų dydį sudaro keli kintamieji parametrai – pirminė sukaupta suma, pasirinktas išmokėjimo būdas ir tipas. Konkrečius skaičiavimus galima atlikti pasinaudojus LIPFA parengtomis skaičiuoklėmis“, – gavome atsakymą. Konkretumo – nulis.

Paveldima ne visada

Įdomu, ar kaupiantys privačiame fonde dėl to gaus mažesnę „Sodros“ pensiją? Jei taip – kiek mažesnę?

„Dalyvaujantiems II pakopoje „Sodros“ pensija nebus sumažinta. Kaupiantysis gaus didesnę pensiją iš abiejų šaltinių“, – teigia LIPFA.

Ką daryti žmogui, sulaukus pensinio amžiaus? Kitaip tariant, ar reikia susisiekti su fondu, ar pensija pasieks savaime?

Anot asociacijos, pensijų fonde sukauptų lėšų išmokos nėra susijusios su valstybine socialinio draudimo pensija, todėl asmuo, net ir sulaukęs pensinio amžiaus, turi teisę nukelti pensijų išmokos mokėjimo pradžią neribotam laikui ir likti pensijų fondo dalyviu. Nepateikus prašymo išmokėti pensijos išmokos ar įsigyti pensijų anuitetą, lėšos ir toliau kaupiamos pagal tą pačią sistemą. Tai reiškia, kad sukaupti pinigai investuojami.

Pasiteiravome, ar pinigai, sukaupti fonde, paveldimi žmogui mirus? Pasirodo, II pakopoje kaupiamos lėšos iki anuiteto įsigijimo yra paveldimos. Jeigu žmogus miršta jau būdamas pensijoje, II pakopoje sukauptų lėšų paveldimumas priklausys nuo pensijos išmokėjimo būdo.

Pensija – ne iki mirties

Ar iš privačių fondų žmogus išmokas gaus iki mirties, ar tik iki tada, kai periodinėmis išmokomis bus išmokėta sukaupta suma? Anot LIPFA, sukaupus nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, pensijų fonde sukauptas turtas padalijamas lygiomis dalimis ir lėšos mokamos periodinėmis išmokomis, kol dalyviui sukanka 85 metai.

„Išmokų periodiškumą dalyvis gali pasirinkti pats, pavyzdžiui, kas mėnesį, kas antrą mėnesį, kas ketvirtį. Visą laikotarpį fonde likę pinigai toliau investuojami Turto išsaugojimo fonde, gaunama investavimo grąža, dėl kurios nežymiai kinta išmokų dydis. Kol mokamos periodinės išmokos, dalyvis turi teisę keisti fondą ar bendrovę. Jei fondo dalyvis miršta nesulaukęs 85 metų, neišmokėta periodinių išmokų dalis atitenka paveldėtojams. Kita galimybė, kurią turi minėtą sumą sukaupę dalyviai, – pensijų anuiteto įsigijimas“, – rašoma atsakyme.

Paprašėme patikslinti, ką reiškia, kad II pakopoje sukauptų lėšų paveldimumas priklausys nuo pensijos išmokėjimo būdo. Kokie tie būdai, kaip nuo jų priklausys paveldimumas?

„Kai pasiekus pensinį amžių antroje pakopoje sukaupta suma siekia iki 5 tūkst. eurų, visi pinigai kaupiančiam asmeniui yra išmokami vienu kartu. Jie virsta įprastu žmogaus turtu ir yra paveldimi kaip bet kokios kitos asmens piniginės santaupos. Jeigu pensijų fonde sukaupta suma yra tarp 5 tūkst. ir 10 tūkst. eurų, tuomet sukauptos lėšos yra išmokamos periodinėmis išmokomis. Tuo atveju, kai šias periodines išmokas gaunantis pensininkas miršta prieš gaudamas visą sukauptą sumą, likusi neišmokėta dalis yra paveldima. Jeigu antroje pakopoje yra sukaupta daugiau nei 10 000 eurų, tuomet reikės įsigyti pensijų anuitetą – sukauptos sumos išmokėjimo paslaugą.

Standartinis pensijų anuitetas garantuoja, kad išėję į pensiją iki pat mirties gausite stabilias išmokas, tačiau jeigu iki mirties jums bus išmokėta mažesnė suma, nei sukaupėte, likusi dalis nebus paveldėta. Jeigu norima garantijos, kad pensija bus mokama visą gyvenimą, tačiau kartu yra svarbi ir paveldėjimo teisė, galima rinktis anuitetą su pasirenkamu garantuotu mokėjimo laikotarpiu.

Galiausiai, antroje pakopoje galima įsigyti atidėtąjį anuitetą. Išmokų dydis priklausys nuo fondo investicinės grąžos, todėl galimai išmokų dydis ilguoju laikotarpiu bus didesnis. Fonde likusi sukauptos sumos dalis bus toliau investuojama ir paveldima“, – sudėtingą sistemą aprašė asociacija. Atkreipkite dėmesį – visur vartojamas žodis „įsigyti“.

Vietoj atsakymo – tyla

Vienas skaitytojas pateikė savo asmeninį pavyzdį – pensijų fondas pranešė, kad jis yra sukaupęs 8 tūkst. eurų, o pensijų fondo vienetų skaičius yra 5 tūkst.

„Kas tai yra? Ir nuo kurio skaičiaus man bus mokama pensija – nuo eurų ar nuo vienetų skaičiaus?“ – klausė skaitytojas.

„Investicinio fondo vienetas – investicinio fondo turto dalis. Asmuo, įsigydamas investicinio fondo vienetų, įgyja dalį fondo turto, tačiau taip pat prisiima ir riziką. Jei investiciniam fondui sekasi gerai ir jo vertė auga, investicinio fondo vienetai brangsta ir savininko turtas auga, jei fondo vertė krinta – atitinkamai krinta ir investicinio fondo vienetų vertė. Kitaip tariant, pensijų fondo vienetas (fondo vienetas) – dalyviui priklausančios pensijų turto vertės santykinis matas. Jums išeinant į pensiją, turimų vienetų skaičius yra konvertuojamas, išmokos mokamos eurais, ne vienetais“, – rašoma atsakyme. Pabandėme pasitikslinti, kokiu santykiu bus konvertuojami vienetai ir eurai, tačiau atsakymo nesulaukėme.

Komentuoja ekonomistas prof. Romas LAZUTKA:

– Nepavyko išsiaiškinti, ar pensijos bus mokamos nuo sukauptų eurų, ar nuo pensijų fondo vienetų.

– Nuo eurų, nes vienetų skaičius nuolat kinta pagal vertybinių popierių kainą. Kiek bus sukaupta eurų, nuo to pensija ir priklausys.

– Pagal LIPFA skaičiuoklę, žmogui, sukaupusiam 8 tūkst. eurų, per mėnesį priklausytų tik maždaug 30 eurų išmoka. Ar tai kažkokia klaida? Juk kalbėta apie solidžius priedus prie „Sodros“ pensijos.

– Jokia klaida. Aš 20 metų aiškinau, kad visa tai yra nesąmonė, bet niekas manęs nesiklausė. „Sodros“ pensijos kasmet didinamos, o privati pensijų dalis nebus didinama.

– Iš fondų išmokos bus mokamos iki mirties, ar iki kol baigsis sukaupti pinigai?

– Jei sukaupta nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų – tol, kol baigsis sukaupti pinigai. O jei sukaupsite per 10 tūkst. eurų, turėtume eiti į „Sodrą“, pirkti anuitetą ir gautumėte išmokas iki gyvos galvos. Tačiau suma būtų panaši. Nes apskaičiuojama, kad gyvensite 20 metų, tai yra 240 mėnesių. Ir tie sukaupti 8 tūkst. eurų (jūsų minėtu atveju) padalijami iš 240 mėnesių. Tai ir išeis apie 30-40 eurų. Jei sukaupsite kad ir 20 tūkst. eurų, vis tiek periodinė išmoka tebus keliasdešimt eurų.

– Jei asmuo išgyventų ilgiau nei 20 metų, tada „Sodra“ mokėtų iš savo biudžeto?

– Iš tų, kurie mirtų anksčiau. Todėl turėtumėte būti suinteresuotas, kad kuo daugiau anksčiau išmirtų. Aišku, jei rimčiau, nuo to nepriklauso, jūsų pensija iš anksto suskaičiuota, bet šaltinis tai tikrai tas. Bet nusipirkus anuitetą pensija nebepaveldima. Kitaip tariant, jei žmogus numiršta po 5 metų, jis savo pinigus palieka „Sodrai“, kuri turės pinigų mokėti tiems, kurie gyvena ilgiau nei 20 metų. O kai mokamos periodinės išmokos be anuiteto, jos yra paveldimos.

– Kiek kainuoja tas anuitetas?

– Nedaug. Tik apskaičiuoja, kad iš anuitetų būtų galima padengti „Sodros“ administravimo išlaidas – išlaikyti kelis darbuotojus, kompiuterius.

– Kitaip tariant, pensijoms kaupia fondai, o po to sukauptus pinigus perima „Sodra“, kuri ir moka tiek „Sodros“ pensiją, tiek privačiai kauptos pensijos dalį?

– Jei sukaupta 10 tūkst. eurų ar daugiau.

– Kodėl sukurta tokia gremėzdiška sistema, jei net patys pensijų fondai dorai jos nesupranta?

– Supranta, tik jų interesas kitoks. Jie sako, kad visuomenė senėja, „Sodra“ žlugs, o jie viską padarys ir senatvėje visi bus sotūs. Tik nutyli, kad išmokos tesieks 30-40 eurų. Gudrūs jie. Kai nueidavau tvarkyti kokių nors reikalų į banką, ten sėdinčios panelės paklausdavo, ar nekaupiu privačiame fonde. Oi, kaip tokiame amžiuje nekaupiate, kaip gyvensite, kai „Sodra“ bankrutuos? Kitiems žadėdavo sumažinti paskolos palūkanas, jei tik ateisite į jų fondą. Panašiai kaip parduotuvėje per tariamas akcijas: iš pradžių pakelia kainą, o po to neva nubraukia. Aš tokią sistemą nuo pat pradžių, kol net nebuvo įvesta, kritikavau. Jei kaupiate 20 metų, įsivaizduokite, kaip jūsų 8 tūkst. eurų per tiek laiko nuvertėja. Aišku, jei iki pensijos liko keliolika metų, gal ir 20 tūkst. eurų sukaupsite. Tačiau ir tai nėra pinigai, nes po keliolikos metų vidutinė alga sieks 4 tūkst. eurų, tad būsite sukaupęs 5 vidutines algas. O „Sodros“ pensijos per tą laiką bus gerokai padidintos.

– O „Sodros“ pensijos dalis kaupusiems privačiai bus sumažinta?

– Keliais procentais – gal kokiais 5 proc. – bus sumažinta, nes pačioje pradžioje pinigai į fondą būdavo pervedami iš „Sodros“. Tačiau bus sumažinta tik už tą laikotarpį (maždaug už 12 metų), kai pervedinėdavo iš „Sodros“. Tačiau atėję „valstiečiai“ įteisino, kad į fondus būtų pervedama iš valstybės biudžeto.

– Yra nepatiklių žmonių. Kur jie turėtų kreiptis, jei manytų, kad yra apgauti – privačios pensijos dalis priskaičiuota per maža?

– Jau dabar žmonės jaučiasi apgauti. Labai svarbi sukauptų pinigų suma yra 5 tūkst. eurų. Jei žmogus yra sukaupęs 4900 eurų ir ketina juos atsiimti, praeina laiko, kol sutvarko popierius. Jei per tą laiką suma paauga ir viršija 5 tūkst. eurų, niekas tau sumos negrąžins – išmokės periodinėmis išmokomis, kol baigsis pinigai. O gal tau reikia čia ir dabar, nes reikia susidėti dantis, ar įvyko kokia nelaimė? Estai būtent taip ir padarė – leidžia pasiimti visus pinigus vienu kartu, nepriklausomai nuo sukauptos sumos. Ir netgi nelaukiant pensijos.

– Kodėl Lietuvoje neleidžiama pasiimti savo sukauptų pinigų?

– Atseit dėl to, kad sočiau gyventumėte pensijoje. Tačiau dabar vidutinė „Sodros“ pensija yra 460 eurų. Kas prie šitos sumos yra 30 eurų? Aš dabar „Sodros“ pensiją jau irgi gaunu. Ir nemažą – apie 1 tūkst. eurų, nes universitete dirbdavau keliais etatais. O man per vienerius metus tą pensiją dar padidino 70 eurų. O jei būčiau 20 metų kaupęs privačiai, gaučiau po 30-40 eurų. Nekaupiau. Nors visokie Lietuvos laisvosios rinkos instituto veikėjai – vainienės, šimašiai ir kiti – dar prieš 30 metų aiškino, kaip reikia privačių fondų, nes „Sodra“ bankrutuoja. Tačiau aš, kaip dėstytojas, dalyvaudavau konferencijose užsienyje. Sužinojau, kad Pasaulio bankas privačių pensijų sistemą pirmiausia įsiūlė Čilėje prie Augusto Pinočeto. Po to siūlė visai Rytų Europai. Lietuva spyriojosi, nes valdžioje buvo socialdemokratai. Tačiau vėliau ir jie nusileido – Algirdas Brazauskas numojo ranka. Tai tose mano lankytose konferencijose Vakarų europiečiai šaipėsi, kokias nesąmones pas mus išdarinėja.

Pasaulio banko argumentas buvo, esą reikia išspręsti demografinę krizę, nes dirbančiųjų mažėja, o pensininkų daugėja ir sunku bus juos išlaikyti. O kai kaupia privačiai, sudaroma iliuzija, kad pensininkas nepriklauso nuo dirbančiųjų. Tačiau ką jūs su tais savo 30 eurų galėsite nuveikti, priklauso nuo darbingų žmonių. Kuo jų mažiau, kuo ekonomika silpnesnė, tuo mažiau pagaminama ir viskas brangiau kainuoja. Taip kad ar kaupsi privačiai, ar ne, jei dirbančiųjų bus mažai – vis tiek badausi.

Vakarų europiečiai tą supranta. Tačiau mūsų biurokratus, politikus verslininkai pamalonindavo įvairiomis kelionėmis ir įtikino, kad privačių fondų reikia. Pirmieji visko atsikando vengrai ir lenkai – panaikino sistemą. Labai trumpai turėję čekai – irgi panaikino. O dabar ir estai. Leidžia atsiimti pinigus, bet gali ir toliau kaupti.

Iš principo sistema neteisinga ir todėl, kad ji turi būti grindžiama solidarumo principu – dirbantieji išlaiko pensininkus, nes šie savo ruožtu būdami darbingo amžiaus išlaikė kitus pensininkus. O kai 2003-aisiais mokesčius mokėję sulaukė pensijos, sugalvota, kad kai kurie gudručiai nebe visus pinigus palieka mokėti kitų pensijoms, bet dalį perveda į privatų fondą. Kitaip tariant, sūnūs ir dukros nebe visus pinigus atiduoda tėvams, bet perveda ir sau. Todėl „Sodra“ neteko daug pinigų ir nebuvo galima žymiau didinti pensijų. Tiesa, atėjus „valstiečiams“, kaip ir minėjau, į fondus pervedama nebe iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto. Tačiau į jį irgi moka visi mokesčių mokėtojai. Tai kodėl tada kažkam kaupiamos privačios pensijos, o, pavyzdžiui, man iš biudžeto nesubsidijuoja, kai perku mašiną? Taip, pensininkai nuo pensijų mokesčių nemoka, tačiau per prekes moka ir PVM, ir akcizus.