Užeiti į svetainę

Įvairių apklausų rezultatai ir vieši žmonių komentarai socialiniuose tinkluose bei jų neuždraudusiuose tinklalapiuose aiškiai rodo, kad savo pasitikėjimo limitą dabartinė valdžia jau seniai išnaudojo. Taip pat lieka vis mažiau abejojančių, kad Lietuvos laukia rimti pokyčiai. Iki galo nesutariama tik dėl dviejų klausimų – kada jie prasidės ir kas juos inicijuos – valdančiaisiais nusivylęs verslas ar atsigaunanti jaunoji inteligentija?

Reklama

Procesai jau vyksta

Politologas Bernaras Ivanovas teigė, kad tam tikri socialiniai-politiniai pokyčiai Lietuvoje jau prasidėjo, bet rezultatų dar reikės palaukti.

Reklama

„Jeigu kažkas tikėjosi „greitpuodžio efekto“, šiandienos Lietuvoje jis, dėl smarkiai išaugusios jaunų žmonių emigracijos, nėra įmanomas. Galbūt tai supranta bei to ir siekia konservatoriai, nes kai tik jie ateina į valdžią, Lietuvoje prasideda „balsavimas“ kojomis, – svarstė politologas. – Procesų greičiui įtakos turi ir tai, kad šalyje likusių „baudžiauninkų“ augančiomis kainomis neišgąsdinsi. Jie pergyveno badą, skurdą, „Sekundės“ ir EBSW griūtis, tad dėl dabartinių sunkumų, nepaisant ekonomisto Raimondo Kuodžio teiginių, revoliucijos tikrai nekels. Juolab kad ji nieko neišspręstų.“

Valstybės likimui neabejingų žmonių konsolidaciją politologas buvo linkęs įžvelgti karo Ukrainoje fone.

Reklama

„Netoliese vykstantis karas paskatino naujo institucinio darinio, galinčio tapti atsvara dabartinėms partijoms, formavimą. Jį formuoja pavojaus akivaizdoje susivieniję žmonės. Tik nereikia su jais tapatinti tapinų ir panašių karikatūrinių veikėjų. Viskas, ką jie, gaunantys valstybinį finansavimą, sugeba – iš savęs pačių išsirinkti „įtakingiausius visuomenininkus“, nors realiai jie tėra paprasti, nieko bendro su visuomeniškumu neturintys, propagandistai, – aiškias ribas nubrėžė B.Ivanovas. – Tikri visuomenininkai solidarizuojasi padėdami išgyventi pabėgėliams ir vieni kitiems. Taip kuriama paralelinė, pokyčiams be pykčio bręstanti, struktūra. Ryškėja pilietinis „stuburas“, kuris pasitarnaus evoliuciniam apsivalymui nuo to, kas susikaupė Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Kalbu apie senąją, niekur nedingusią komunistinę nomenklatūrą. Tokio tipo partinėms struktūroms ateina galas. Jas pakeisi naujos kartos dariniai.“

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Politologo vertinimu, prie pokyčių nemažai prisidėjo ir COVID-19 pandemija, kurios metu paaiškėjo, kas yra kas.

„Ji atskleidė daugelio politikų ir taip vadinamų visuomenininkų požiūrį bei tikrąją natūrą. Kartu tai paskatino vienytis turinčius kitokią nuomonę. Čia galima paminėti profesorių Igną Vėgėlę, kuris atvirai kritikavo valdančiuosius. Anksčiau protestuojančius pieš valdžią buvo bandoma pateikti kaip neišsilavinusius „frykus“ ar „ubagų karalius“. Tokių asmenų šou leido nomenklatūrai stiprėti, nes protestuotojai buvo marginalizuojami. Dabar situacija pradėjo keistis, nes į sceną įžengė diplomuoti intelektualai ir valdantieji nebeturi ką jiems priešpastatyti, – esamą situaciją įvardino politologas. – I.Vėgėlė nėra politinis klounas ar „frykas“, tad bandantys jam įkąsti propagandistai jau laužosi dantis. Tai ypač aiškiai parodė plačiai nuskambėjusi istorija su paramos rinkimu ir neaiškia buhalterija. Būtent tai yra tas, ko dabar reikia.

Dideliam optimizmui dar ankstoka, tačiau kelionė į pilietišką ir orią Lietuvą jau prasidėjo. Tai galima vertinti ir kaip tikrojo elito formavimosi pradžią. Elito, be revoliucijų ir sukrėtimų, bet per padorumą ir teigiamą veikimą galinčio atvesti visuomenę į tikrąją gerovės valstybę.“

Pasak politologo, vertinti šiandieninę situaciją reikėtų būtent taip, nes panašius procesus yra išgyvenusios ir kitos valstybės: „Tą patyrė Pietų Korėja, Čilė, Argentina. Gerų pavyzdžių pateikia ir postkomunistinės šalys. Čekai išsaugojo savo elitą, todėl šie procesai buvo spartesni. Slovakams sekėsi kiek sunkiau, bet ir jie susitvarkė. Lietuva yra sudėtingesnėje situacijoje, kurią lyginčiau su buvusia Bulgarijoje ir Rumunijoje. Ten po revoliucijų buvo šviesių asmenybių, tačiau jas greitai „suvalgė“ iškabas pakeitę senieji komunistai. Būtent todėl pokyčiai buvo ilgi ir skausmingi. Tas pats tikėtina ir Lietuvoje.“

B.Ivanovo vertinimu, procesų katalizatoriumi turėtų tapti verslas. „Dėl energetinių išteklių kainų verslas patyrė šoką. Net tas stambusis, kuris buvo lojalus valdžiai. Lietuva už elektrą moka 100 kartų brangiau negu Švedija. Tai yra verslininkų interesams ir lūkesčiams kenkiantis košmaras, todėl jie sieks nomenklatūrą „nurašyti“.

Taip pat jiems tai bus pamoka, kad negalima leisti į valdžią strategijos neturinčių veikėjų, kurių siekiai apsiriboja keista (galimai primesta iš užsienio) „vertybine“ politika. Tik ciniškas ir racionalus verslas šiandien turi politinę Lietuvos kryptį galinčius pakeisti instrumentus, – nurodė B.Ivanovas. – Prognozuoti kada tai nutiks nesiimu, nes procesas apima ne tik Lietuvą. Dabartinė nepotistinė sistema, kurioje svarbu buvo ne kompetencija, o draugai ir pažintys, byra kaip kortų namelis. Pokyčiai yra neišvengiami, bet tam gali prireikti kelerių metų. Ką tikrai žinau – mūsų laukia labai įdomus politinis sezonas, tad žurnalistams tikrai bus apie ką rašyti, o mokslininkai turės ką tyrinėti ir analizuoti.“

Veikiančių niekuomet nebuvo daug

Nors politologas artėjančius pokyčius labiausiai siejo su verslu, Kęstutis Juočeris, Tarptautinio studentų susivienijimo vadovas, siūlė nenuvertinti ir tikėtino pagaliau prabundančios jaunuomenės indėlio. Taip pat jis priminė, kad aktyviai veikiančių asmenų niekuomet nebuvo daug.

„Prisiminkime XIX amžių. Nors krašte gyveno nemažai žmonių, „Varpą“ leido nedidelė bendraminčių grupelė. Jie stengėsi prisibelsti iki visuomenės, ją pabudinti, skatino savimonę ir tautines idėjas, todėl jiems ne tik pavyko, bet tuomet nuveikti darbai prisimenami ir šiandien, – sakė jis. – Nesiimu kalbėti už visą studentiją, tačiau mes su bendraminčiais jaučiame atsakomybę už savo šalį. Suprantame, kad gyvensime tokioje Lietuvoje, kokią susikursime, todėl ir veikiame – kuriame bei viešiname į kultūros ir tautinių tradicijų puoselėjimą bei saugojimą orientuotą turinį. Skambės banaliai, bet bandome suvienyti norinčius veikti, nes visos didelės kelionės prasideda nuo mažų pirmųjų žingsnių“.

Visgi K.Juočeris neslėpė, kad užduotis nėra paprasta: „Asmenybės formavimuisi įtakos turi ne tik mokykloje ar universitete įgytos žinios, bet ir visuomenės auklėjimas. Kitaip sakant, kokį žmogų visuomenė norėjo matyti, tokiu jis ir tapo, tad dėl dalies dabartinio jaunimo apatijos atsakomybę turėtų prisiimti ir tie, kurie buvo atsakingi už švietimą bei kultūrą. Ypatingai tai išryškėjo pandemijos metu, kai sąmoningai buvo naikinamas racionalus, loginis mąstymas. Kryptingai buvo diegiamas fantazijomis paremtas galvojimas ir pasaulio suvokimas, todėl šiandien turime nemažai pasyvių, realioje situacijoje vis dar nesusigaudančių jaunų žmonių.

Bet net ir čia ne viskas prarasta. Vieni jau pradėjo suprasti, kad yra apstu požymių, jog turimas geras gyvenimas netrukus gali pasikeisti, todėl jie kyla į kovą su susikaupusiomis blogybėmis. Kiti, tikėtina, pakils tuomet, kai taps aišku, kad situacija tapo tokia bloga, jog trauktis nebėra kur. Tad, manau, tik laiko klausimas, kada studentija prisimins, jog ji, suvienijusi jėgas, taip pat gali nemažai nuveikti savo šalies labui, ir imsis aktyvesnių veiksmų.“

Šaltinis: respublika.lt