Užeiti į svetainę

Po trejų metų aplankė savo buvusiąją – sustingo tarpduryje nuo pamatyto vaizd


Patinka? Pamėk!

Pasidalinti šiuo straipsniu ↓

Prieš keletą metų turėjau aistringą romaną su moterimi. Ji buvo vyresnė, išsiskyrusi. Aš – dar jaunas, tik studijas baigęs vaikinas, kuriam galvoje švilpavo vėjai ir naktinių klubų melodijos.

Reklama

Kelis mėnesius džiaugiausi laiku su Ja: nuolatiniai kokybiški intymūs santykiai, išskalbti rūbai ir garuojanti vakarienė. To iš bendraamžių merginų nesulauksi. Tad kurį laiką tikrai džiaugiausi karštu romanu su vyresne moterimi.

Tačiau ilgainiui pradėjo ryškėti mūsų amžiaus skirtumas. Ji norėjo mėgautis ramybe namuose, laisvalaikiu restorane ar pas draugus svečiuose, o man rūpėjo šokiai, klubai, linksmybės, nuotykiai, festivaliai ir klaidžiojimai mieste iki paryčių.

Mano draugei toks mano požiūris į gyvenimą nepatiko. Mane jos noras laikyti pririštą prie kojos taip pat erzino.

Atėjus savaitgaliui mano draugai skubėdavo slidinėti, su baidarėmis, prie jūros, žvejoti, į klubus ar festivalius. O Ji atėjus savaitgaliui pradėdavo tvarkyti namus, sodindavo gėles ir sudarinėdavo sąrašą produktų, kurių trūksta namuose ir vėliau prašydavo pagelbėti viską partempiant.

Man kraujas degė, namų sienos slėgė. Galiausiai net intymūs santykiai su Ja atrodė monotoniški, nebeįdomūs.

Vieną dieną po vakarėlio tiesiog nebegrįžau pas Ją. Daiktus palikau. Nieko daug ir neturėjau tuomet – dantų šepetėlį ir kelis marškinėlius.

Gyvenau laisvą gyvenimą, kokio norėjau. Niekas nemoralizavo, džiaugiausi ištrūkęs. Supratau, kad antros mamos man nereikia. Kai pritrūkdavau švarių drabužių ar pasiilgdavau šviežių kotletų, nuvažiuodavau aplankyti tėvų.

Reklama
Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį SEKTI

Ji buvo supratinga – viską suprato iškart ir paliko mane ramybėje. Nei skambino, nei verkė sugrįžti.

Tačiau po trejų metų „lakstymo“ išsikvėpiau, pavargau, o gal ir subrendau. Su bendraamžėmis palaikyti ilgalaikius santykius sekėsi sunkiai. Draugystės trukdavo po mėnesį, pusmetį ilgiausiai. Po to vėl viskas iš naujo.

Pavargau nuo vakarėlių maratono, norėjosi pastovumo, ramybės. Pradėjo šlubuoti sveikata, apniko depresija… Prisiminiau savo ramybės, švelnumo ir šilumos uostą pas savo buvusiąją…

Nuvažiavau pas Ją į namus, paskambinau į duris. Tiesą sakant, turėjau netgi namų raktą, bet nedrįsau – nebuvau tikras, ar Ji vis dar ten gyvena. Arba jei gyvena, tai gal su kitu…

Kai duris pravėrė mano buvusioji, šalia Jos stovėjo nedidelė garbanota mergaitė.

Ji turi vaiką! Sustingau tarpduryje. Nežinojau, ką sakyti. Pasimečiau.

Nustebo ir ji. Tačiau, mano nuostabai, pasiūlė užeiti išgerti kavos. Pasikalbėjome. Pradžioje taip nedrąsiai. Po to išsišnekėjome.

Pasirodo, mergaitė gimė praėjus keliems mėnesiams po mano dingimo. Čia mano vaikas? Sako, kad taip… Siūlo pasidaryti DNR testą. Bet aš ir taip matau, kad tai mano vaikas. Mano akys, mano nosis, mano garbanoti plaukai…

Reklama

Klausiau, kodėl man nieko nepasakė? O Ji man atsakė klausimu, ar kas nors būtų pasikeitę ir būčiau grįžęs?

Ko gero, kad ne… Tuo metu man nereikėjo šeimos, namų, vaikų. Dabar… Dabar savo šeimos į nieką gyvenime nekeisčiau.

Ačiū, už sugrąžintą meilę gyvenimui!

Šaltinis: lrytas.lt

Pasidalinti šiuo straipsniu ↓


Patinka? Pamėk!


Rekomenduojami straipsniai

Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami įvairaus pobūdžio straipsniai, surinkti iš viso pasaulio. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.