Užeiti į svetainę

Patinka? Pamėk!


Pasidalinti šiuo straipsniu ↓

Nauji koronaviruso atvejai Lietuvoje šį savaitgalį mušė dar nematytus rekordus. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, jog situacija šalyje yra blogėjanti, tačiau dar valdoma. Ministras interviu Delfi tikino, kad jei dauguma atvejų bus užfiksuojami infekcijos židiniuose, šalies mastu gali būti atnaujintos tik tam tikros rekomendacijos, ypatingas dėmesys būtų skiriamas vyresnio amžiaus žmonėms.

Reklama

Galimos naujos rekomendacijos visoje šalyje

Šeštadienio rytą buvo užfiksuotas per vieną dieną nustatytų naujų koronaviruso atvejų rekordas – net 99, iš viso per savaitgalį nustatyti 179 nauji koronaviruso atvejai. Pirmadienį į posėdį Vyriausybėje rinksis COVID-19 valdymo komitetas – jis žada sprendimus dėl epidemiologinės situacijos valdymo.

Ministras teigė, kad jei dauguma naujų atvejų bus tik židiniuose, tai reiškia, kad nauji ribojimai neturėtų būti priimami visos šalies mastu.

„Jeigu (dauguma – aut. p.) ir toliau išlieka židininiai atvejai, tai nebūtinai reikia visai šaliai siūlyti, nes didžiausias židinys šiuo metu yra Radviliškio ligoninė, Šiauliuose – keli židiniai, bet jie gana aiškūs“, – kalbėjo A. Veryga.

Jis priminė, kad kai kurie nurodymai Radviliškio rajono savivaldybei buvo duoti jau šį savaitgalį – dėl testavimo, renginių, steigiamas mobilusis punktas, apsispręsta dėl nuotolinio mokymosi 5–12 klasėms, iki kol bus išsiaiškintas tikrasis infekcijos lygis.

„Čia gali būti panašus atvejis kaip Nemenčinėje – bendruomenė kompaktiška, yra tokio nuogąstavimo, kad virusas išplitęs. (…) Kol kas stengiamasi lokaliai valdyti židinius, dar nepriimti sprendimų nacionalinių, bet rekomendacijų tam tikrų tikrai gali atsirasti.

Ypač vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama pasisaugoti. Vaikai ir jaunimas juda laisvai, eina į ugdymo įstaigas, važiuoja studijuoti, važiuoja namo. Taigi reikėtų pasisaugoti vyresnio amžiaus asmenims, kurie kartu gyvena, kad liga neišplistų, kur rizika yra didelė“, – apie rekomendacijas pirmadienio rytą kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.

Reklama

Pašnekovas dabartinę situaciją ir židinį Radviliškio ligoninėje įvertino kaip pamoką gydymo įstaigoms, kurios nepajuto pirmos bangos, tad pro pirštus žiūrėjo į pateiktus nurodymus.

„Bloga ta nuotaika buvo, kokia ji gali būti kitokia. Nesmagu, kai atvejų skaičius auga, ypač neramu, kai savotiškai „išsijungia“ gydymo įstaigos. Tas sukels labai daug nepatogumų, problemų vietos gyventojams (…). Bet jeigu tokie scenarijai kartosis ir kitose gydymo įstaigose, tai bus blogai. Ir tai tikrai yra ženklas gydymo įstaigoms, kurios per pirmą bangą nesusidūrė su rimtesnėmis problemomis, kur nebuvo židinių. Gal ten buvo per pirštus pasižiūrėta į infekcijų kontrolę, manau, kad tai yra labai rimtas ženklas įstaigoms susiimti ir susimąstyti“, – kalbėjo ministras.

Jis kartu pabrėžė, kad nė viena gydymo įstaiga nėra apsaugota nuo Radviliškio ligoninės likimo.

Paprašytas įvertinti dabartinę situaciją, ministras teigė, kad ji yra blogėjanti, bet valdoma.

„Situacija yra blogėjanti, bet nesakyčiau, kad ji nevaldoma. (…) Valstybė funkcionuoja, žmonės eina į darbą, vaikai – į mokyklas, absoliuti dauguma gydymo įstaigų veikia. Tai reiškia, kad situacija kontroliuojama, ji blogėja, bet valdoma“, – Delfi sakė ministras A. Veryga.

Atvejų skaičius auga, o nurodymai švelninami?

Nors praėjusią savaitę buvo stebimasi gana dideliais naujais susirgimų skaičiais, penktadienį sušvelnintos privalomo apsauginių veido kaukių dėvėjimo taisyklės. Ministras pabrėžia, kad kai kurios taisyklės viešojo maitinimo įstaigose tiesiog neveikė.

„Tas atlaisvinimas labiau simbolinis nei realus. Gatvėje vaikštant ir stebint, kas vykdavo kavinėse, ir taip buvo matyti, kad reikalavimų buvo laikomasi. Kokia nors priemonė gali veikti tik tada, jei visuomenė supranta ir ją palaiko, ne baudos ir policijos priežiūra turi užtikrinti jos laikymąsi. Kadangi kildavo daug praktinių klausimų, kada kaukę dėvėti, kada ne (…), todėl reikalavimas pašvelnintas – tik prie stalo atsisėdus ją laisviau galima nusiimti“, – savo sprendimą aiškino A. Veryga.

Paklaustas, ar šis sprendimas nėra susijęs su artėjančiais Seimo rinkimais ir noru įsiteikti rinkėjams, ministras tokią galimybę neigė.

„Ne, dėl rinkimų tikrai niekas net ir norėdamas negalėtų nuspėti, koks scenarijus bus jiems priartėjus, kas darysis tada, nes liga plinta. Panašios prognozės ir buvo, kad vėstant orams, žmonėms renkantis į uždaras patalpas, atvejų turėsime daugiau, tas ir vyksta. Nieko čia nepadarysi“, – Delfi kalbėjo ministras.

A. Veryga tikino, kad augantys naujų atvejų skaičiai ir blogėjanti epidemiologinė situacija keis judėjimą ir už šalies ribų.

„Aišku, išaugę susirgimų skaičiai pradeda kelti pašalinių poveikių ir už šalies ribų – atsiduriame sąrašuose ir kaimyninės Latvijos, ten nuvykus galioja jau kitas režimas. Tai reiškia, kad mes sunkiau galėsime judėti. (…) Tokie skaičiai nemalonūs ne tik dėl vidaus, jie kelia nepatogumų ir keliautojams, žmonėms, kuriems reikia išvykti į kitas valstybes. Taigi geriau, kad jie būtų maži, bet, tam tikra prasme, tokių jų ir laukėme“, – kalbėjo jis.

Ligoninės dar nėra perpildytos

Kai pavasarį kalbėta, kodėl reikalingas griežtas karantinas, kaip viena iš pagrindinių priežasčių buvo įvardytas noras sveikatos įstaigų sektorių išlaikyti gyvybingą.

Nauji koronaviruso atvejai Lietuvoje jau dabar muša rekordus, bet gydymo įstaigos tęsią savo veiklą. A. Veryga Delfi sakė negalintis patvirtinti, kad tai vyksta dėl galimai lengvesnės ligos formos.

„Nesu virusologas, man labai sudėtinga vertinti paties viruso formą, ar jis pasikeitė nuo pavasario, ar ne. Kas tikrai labai aišku, kad infekcija plinta jaunesnio amžiaus grupėje, čia jau tikrai yra faktas, tuos skaičius mes turime“, – sakė jis.

Ministras teigė, kad pats rodiklis, kiek pripildytos ligoninės, savaime realios situacijos neparodo.

„Kiek pripildytos ligoninės, labai aišku, tą informaciją gauname kiekvieną rytą. (…) Ir tie skaičiai maži, dar daugiau, ko nereikėtų pamiršti, – karantino metu labai apribojus planines paslaugas daliai gyventojų susikaupė poreikis gauti tam tikras planines sveikatos paslaugas. Ir iki šiol mes gana aktyviai spaudėme gydymo įstaigas atnaujinti jas, „užpildyti“ lovas. (…) Tai, kad ligoninės prisipildo, nereiškia, kad kažkas negerai. Svarbu – kas tas lovas užima“, – svarbią detalę įvardijo A. Veryga.

Reklama

Jis teigė, kad ligoninės su šia informacija atsilieka apie dvi savaites, tad apie dabartinį jų užimtumą kalbėti sunku.

Pašnekovas teigė, kad itin griežtas karantinas pavasarį leido palengva jį baigti. O artimiausiu metu turi pasirodyti EBPO vertinimas, kuris parodys kiekvienos šalies koronaviruso situacijos suvaldymą.

„Man teko žiūrėti lenteles kelias preliminarias, tai jei žiūrėtume mirčių statistiką milijonui šalies gyventojų, manau, tikrai pasiteisino tas griežtas karantinas. Prasmingiau jį buvo įvesti labai greitai, anksti ir turėti galimybę jį baigti“, – teigė politikas.

Dabar galima elgtis kitaip

Europos šalys, kurios puikiai susitvarkė su pirma koronaviruso banga, šį rudenį išgyvena didelius naujų susirgimų šuolius. A. Veryga teigė, kad tai galėjo lemti dvi priežastys, – nebesusitvarkoma su antrąja banga ir šį periodą tiesiog reikia išgyventi.

„Žinojimo yra daug daugiau, dabar aišku, ką reikia stebėti, kur žiūrėti. (…) Tos pačios gydymo įstaigos visiškai kitaip pasiruošusios, kad ir asmens apsaugos priemonės – ne tik jų turėjimas, bet ir jų naudojimas svarbus. (…) Srautų valdymas, nesvarbu, ar sveikatos priežiūros, ar ugdymo įstaigose, įmonėse, dabar jau yra daug žinių, ką ir kaip reikia daryti“, – pavasario ir rudens skirtumus vardijo pašnekovas.

Ministras priminė, kad nuo pavasario šalys išvystė gebėjimą ieškoti viruso židinių, juos izoliuoti.

„Tam tikra prasme galima sau leisti visai kitokį elgesį nei pavasarį. Kai žinių tikrai buvo nedaug, tada buvo prasminga užsidaryti ir neleisti virusui išplisti viduje. Jei jis tuo metu būtų išplitęs, kai įstaigos nepasiruošusios, kai neaišku, kaip reaguoti, tai būtų pražūtinga“, – šalių pasiruošimą vertino A. Veryga.

Jis priminė ir psichologinį žmonių nuovargio aspektą.

„Visuomenė pavargusi nuo tam tikrų priemonių. Per tą laiką buvo galima sukurti daug įvairių sąmokslo teorijų, kurios sėja tam tikras abejones visuomenėje. Priemonės tam tikros įvestos, jų nėra prasmės įvesti, jei niekas nesilaiko. Svarbu, kad žmonės suprastų, kas čia vyksta. Tai, matyt, valstybės užima skirtingas startines pozicijas“, – Delfi kalbėjo A. Veryga.

Vakcinos kainuotų per 100 milijonų eurų

Prezidentūra praėjusią savaitę oficialiai pranešė, kad Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis dėl vakcinos nuo koronaviruso įsigijimo neįvyks. Premjeras Saulius Skvernelis paskelbė, kad sprendimai vis tiek bus priimti dar šią savaitę.

Ministras A. Veryga teigė, kad sprendimą dėl vakcinų pirkimų šią savaitę turėtų priimti Vyriausybė.

„Apsispręsti galutinai teks Vyriausybei, nes tai susiję su piniginiais įsipareigojimais, niekas kitas tų pinigų nepaskirs. Dėl VGT, lieku prie savo nuomonės, – aukščiausiam šalies vadovui reikėtų tą situaciją žinoti. (…) Yra, kaip yra, tikrai keista, kad taip atsitiko. Bet Vyriausybė sprendimus turės priimti, tuo labiau kad jie ateina vienas paskui kitą – siūlymai dėl naujų vakcinų, dėl jų šalims reikia apsispręsti“, – sakė jis.

Pašnekovas paaiškino, kokios pagrindinės priežastys lėmė norą sukviesti šį posėdį.

„Yra įvairiausių rizikų, pirmiausia – vakcinų kūrėjų nemažai, pats principas įsigijimo įdomus. Savotiškai gerai, kad Europos Komisija (EK) ėmėsi tokio bendro pirkimo mechanizmo ir šalims nustatytas bendras principas – kiek šaliai sukurtos vakcinos galėtų tekti.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Mažiau konkrečios vakcinos pirkti negali, galima nebent daugiau. Vakcinų dabar yra bent 7, kurios aktyviai vystomos. Kuri iš jų bus perspektyvi, kuri ne, tai ir yra klausimas. Ir šalys labai skirtingai apsisprendžia, kokią proporciją skirti ar visas jas įsigyti. Problema čia ta, kad joks ekspertas atsakymo neduos“, – apie sudėtingiausią aspektą kalbėjo ministras.

A. Veryga apgailestavo, kad šalies vadovas bėga nuo šio susitikimo.

„Šis klausimas yra politinis, jis nėra ekspertinis, sveikatinis. (…) Tai yra tam tikras strateginis sprendimas, kaip elgtis su tuo vakcinų krepšeliu. Dėl to ir reikėjo tokio susitikimo, labai gaila, kad nuo jo yra bėgama. Niekas nesiruošia nusipurtyti atsakomybės, bet manau, kad šalies vadovas privalo žinoti, kokia yra situacija“, – savo poziciją dėstė A. Veryga.

Ministras pabrėžė, kad šis klausimas ir noras sukviesti VGT nėra susijęs su skaidrumo klausimais, – „juk neturime abejonių EK, kad ten kas nors labai neskaidriai vyktų“.

Pašnekovas įvardijo ir galimą vakcinų kainą.

„Bendra suma, jeigu kalbėtume apie visas vakcinas, yra gerokai daugiau kaip 100 milijonų eurų“, – Delfi pirmadienio rytą sakė A. Veryga.

Šaltinis: delfi.lt

Pasidalinti šiuo straipsniu ↓


Patinka? Pamėk!
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami įvairaus pobūdžio straipsniai, surinkti iš viso pasaulio. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.