Užeiti į svetainę

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praneša, kad pavasario pradžioje ES šalis turėtų pasiekti vakcinos, pritaikytos omikron atmainai. Neatmetama ir ketvirto skiepo būtinybė. Tačiau specialistai siūlo neskubėti. O dar trečio skiepo negavę gyventojai sako dabar labiau nerimaujantys, negu skiepydamiesi pirmą kartą.

Reklama

„Ketvirtu tai ne, planuoju važiuoti į Turkiją, tai gal trečią pasidarysiu“, – LNK apie vakciną nuo koronaviruso kalbėjo viena vilnietė Elena. Moteris ką tik pasitikrino antikūnų kiekį, ji jau yra persirgusi koronavirusu ir du kartus vakcinavosi. Trečio skiepo motyvacija – kelionė į Turkiją, o pirmus du kartus vakcinavosi ne dėl sveikatos. „Tik dėl galimybių paso. Mirti aš galiu nors rytoj. Mano vaikai jau sutvarkyti, sūnus ženotas, dukra, dvi anūkes turiu. Tai tegul ponia Šimonytė nepergyvena, kad aš mirsiu“, – aiškino ji. Trečio skiepo nuo koronaviruso neturi ir daugiau gyventojų. Šie atvirauja, kad dabar nerimo yra daugiau, nei skiepijantis pirmus kartus. „Taip, nėra noro. Aš labiau linkusi tikėti, kad reikia natūraliu būdu imunitetą stiprinti“, – kalbėjo viena moteris.

Kita teigė, jog gavo jau dvi vakcinas: „Vos išgyveno, vyras iš viso negalėjo kalbėti, o man buvo sunku kvėpuoti, todėl dabar bijau.“ „Reikia žiūrėti į Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), ką ji sako, – nebereikia imuniteto gadinti“, – teigė LNK kalbintas vyras. Trečia vakcinos doze nuo koronaviruso vakcinavosi apie 850 tūkstančių gyventojų, o kol dalis visuomenės dar svarsto, netyla diskusijos, kad teks skiepytis ir ketvirtą kartą. Galbūt rudenį. „Mes atidžiai sekame tą informaciją. Izraelyje, Danijoje jau yra pasirodę informacijos, kad didesnės rizikos žmonėms ta dozė suteikiama. Lietuvoje mes turime situaciją, kad šiuo metu trečios dozės nemažai žmonių negavę“, – praėjusią savaitę kalbėjo sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Reklama

Vyriausybė praėjusią savaitę pradėjo ir naują skiepų komunikacijos kampaniją „Nelik paskutinis“. Idėja ir priemonių, tarp jų – klipo sukūrimas, kainavo 60 tūkst. eurų. Iš jų 50 tūkstančių bus išleista viešinimui vykdyti. „Aš norėčiau atkreipti dėmesį į Europos vaistų agentūros pastebėjimą, kad perteklinis arba besaikis, dažnas bandymas revakcinuotis gali turėti ir neigiamų pasekmių“, – situaciją LNK komentavo opozicijoje dirbantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga. „Tiesiog gali būti tam tikras imuninės sistemos perkrovimas. Nekalbama apie tai, kad po 2–3 kartus per metus reikėtų skiepytis. Ne, taip tikrai nerekomenduojama, nemanau, kad taip bus ir ateityje“, – apie neigiamas pasekmes kalbėjo virusologas Saulius Čaplinskas. Jis vaizdžiai nupasakojo, kokie procesai vyksta organizme po skiepo.

„Jeigu būtų taip, kad kiekvieną kartą, kai pasigamina antikūnų, jie vis liktų, vaizdžiai kalbant, galima būtų pasakyti, jog mūsų kūnas taptų tirštas. Taip nebūna, antikūnai pranyksta po kurio laiko. Bet lieka imuninės atminties ląstelės. Ir čia labai svarbu (stiprinamoji dozė tą ir daro) – išnykus antikūnams yra stimuliuojamos imuninės atminties ląstelės. Ir jos išlieka ilgiau, o kai žmogus vėl susiduria su virusu, tada imuninės atminties ląstelės greitai pradeda daryti savo darbą ir pagamina naują partiją dar kokybiškesnių antikūnų“, – teigė S. Čaplinskas. Ketvirtą vakcinos nuo koronaviruso dozę pirmasis pasaulyje patvirtino Izraelis. Metų pradžioje ketvirtą kartą viešai vakcinavosi ir Izraelio prezidentas su žmona. „Omikron atmaina plinta visame Izraelyje, gali pasiekti kiekvieno namus. Nėra kito sprendimo, kaip tik pasiskiepyti, ir greitai“, – po gautos vakcinos kalbėjo Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas.

Reklama

Virusologas S. Čaplinskas kalbėjo, jog Izraelis šį žingsnį žengė, bet nėra dar aiškių rekomendacijų. Visgi pasigirsta ir neramių signalų. Po tyrimų Izraelyje paaiškėjo, jog net ir ketvirta vakcinos dozė nuo omikron atmainos apsaugo nepakankamai. „Tai jeigu nepakankamai apsaugo, klausimas, ar reikia revakcinuotis“, – sakė A. Veryga. „Kol kas tai yra tik tokia studija, sakyčiau, reikėtų palaukti, pasižiūrėti daugiau studijų. Tada būtų galima lyginti, gretinti ir daryti išvadas“, – LNK teigė Vilniaus universiteto (VU) medicinos fakulteto docentas Tomas Kačergius. Akivaizdu, kad virusas kinta greičiau, nei žmonija spėja gintis. Tačiau pavasarį laukia svarbus pokytis. „Mūsų žiniomis, kovo–balandžio mėnesį, labai tikėtina, kad visas ES valstybes nares jau turėtų pasiekti ir omikron atvejui adaptuotos vakcinos“, – praėjusią savaitę naujieną pristatė sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys. Virusologas S. Čaplinskas teigė, jog šiuo atveju galima sakyti, kad „virusas yra gudresnis“.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Šaltinis: delfi.lt