Užeiti į svetainę

Trečiadienį posėdžiavęs ministrų kabinetas patvirtino 2022–2035 metais planuojamą įgyvendinti „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją“. Pagal ją, priešintis agresijai ir okupacijai, vykdyti grėsmių prevenciją turi būti pasiryžęs kiekvienas šalies pilietis. Tikimasi, kad iki 2035 metų piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis išaugs nuo 44 proc. iki 65 proc., o tų, kurie dalyvautų neginkluotame pilietiniame pasipriešinime, dalis padidės nuo 54 proc. iki 70 proc.

Reklama

Pilietinis pasipriešinimas strategijoje suprantamas kaip piliečių veikla priešintis okupacijai ir agresijai – ginkluotos jėgos panaudojimui ar grasinimui panaudoti ją prieš Lietuvos suverenitetą, teritorijos vientisumą ar politinę nepriklausomybę.

Pasipriešinimas skirstomas į neginkluotą, kai piliečiai dalyvauja valstybės gynyboje naudodami nekarines, nesmurtines priemones, ir ginkluotą, – kai naudojamos karinės priemonės.

Reklama

„Vykdyti grėsmių prevenciją, priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo jo amžiaus, pasirengusios visos civilinės valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos. Gynybai turi būti sutelkiami ir naudojami visi valstybės ištekliai“, – rašoma strategijoje. Pasipriešinimui rengiamasi taikos metu Pagal ją, pasipriešinimui piliečiai rengiami taikos metu: stiprinamas jų atsparumas ir valia, suteikiamos žinios ir praktiniai įgūdžiai. Svarbu, kad piliečiai gebėtų atpažinti nekarinio pobūdžio, pavyzdžiui, informacinių ir kibernetinių atakų, grėsmes ir būtų atsparūs bandymams palaužti jų valią priešintis.

„Susiklosčius situacijai, kai valstybėje vyksta vietinio pobūdžio ginkluotas incidentas, neprilygstantis agresijos aktui, svarbu, kad piliečiai palaikytų teisėtai sudarytas valdžios institucijas ir valstybės teritorinį vientisumą, taip pat prireikus teiktų savanorišką pagalbą civilinėms valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kurios kartu su Lietuvos kariuomene (LK) dalyvauja neutralizuojant grėsmę“, – teigiama strategijoje.

Reklama
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Kariuomenė

Numatoma, kad mobilizacijos ir (ar) karo padėties metu piliečiai, kurie yra įtraukti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą (CMPR) ar yra ginkluotųjų pajėgų nariai, atitinkamai vykdo iš anksto jiems numatytas pareigas mobilizacijos ar ginkluotos valstybės gynybos srityje. Susiklosčius tokiai situacijai, visi kiti piliečiai taip pat gali vykdyti neginkluoto pilietinio pasipriešinimo veiksmus – rengti pilietines akcijas, demonstruoti nepaklusnumą, trukdyti agresoriui įsigalėti. Galėtų veikti Tautos pasipriešinimo vadovybė „Okupacijos atveju pilietinis pasipriešinimas tampa viena iš esminių valstybingumo tęstinumo užtikrinimo priemonių. Ginkluoto ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo veiksmais siekiama neleisti okupantui legitimizuoti savo valdžios, silpninti jo politinius, administracinius bei karinius pajėgumus, taip pat okupantui ir tarptautinei bendruomenei rodyti nesvyruojantį pasiryžimą priešintis“, – nurodoma strategijoje.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Pagal ją, okupacijos atveju, vykdydami neginkluotą pasipriešinimą, piliečiai gali dalyvauti tautos pasipriešinimo vadovybės veikloje (nepriklausomai nuo iki okupacijos užimtų pareigų), teikti paramą partizanų vienetams, vykdyti okupacinio režimo nepripažinimo, politinio, ekonominio, socialinio nebendradarbiavimo, protesto, trukdymo veiksmus ir kita. Piliečiai taip pat gali dalyvauti ginkluotame pasipriešinime partizanų vienetų, veikiančių okupuotoje teritorijoje, sudėtyje. „Jei dėl okupacijos nebegali veikti pagal Konstituciją sudarytos valstybės valdžios institucijos, pilietiniam pasipriešinimui vadovauja Tautos pasipriešinimo vadovybė“, – skelbiama strategijoje. Pilietiškumo ugdymas – nuo mažens Joje išskiriami tokie rengimo pilietiniam pasipriešinimui prioritetai: atsparumo stiprinimas; pilietinės valios stiprinimas; švietimo sistemos visapusiškas įtraukimas, siekiant nuo mažens ugdyti atsparumą, pilietiškumą, bendruomeniškumą ir patriotizmą; tarpinstitucinis bendradarbiavimas; bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) stiprinimas ir jų potencialo naudojimas. Organizuos mokymus, populiarins kariuomenę Viso to siekiant bus bandoma: populiarinti Lietuvos kariuomenę (LK) ir karo tarnybą, vykdyti verbavimo kampanijas, kuriomis siekiama skatinti savanorišką tarnybą LK; plėtoti ryšius su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių darbdaviais, siekiant sudaryti palankias sąlygas piliečiams suderinti karo tarnybą ir darbo veiklą; laipsniškai didinti Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) narių, baigusių bazinį pilietinio pasipriešinimo kursą, skaičių, siekiant, kad ilgainiui juos baigtų visi 18 metų amžiaus ir vyresni LŠS nariai ir LŠS galėtų prisiimti didesnį vaidmenį organizuojant ne tik savo narių, bet ir kitų piliečių rengimą; organizuoti nacionalinio saugumo ir gynybos mokymus valstybės tarnautojams, NVO, žiniasklaidos, verslo ir kitoms tikslinėms grupėms, siekiant jas supažindinti su Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos sistema, iššūkiais ir galimybėmis juos spręsti, pilietinio pasipriešinimo pagrindais; didinti informacinių grėsmių atpažįstamumą, skatinti visuomenės gebėjimą kritiškai vertinti informaciją, ugdyti piliečių raštingumą informacijos ir žiniasklaidos srityje; sukurti kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų sutartinį skiriamąjį ženklą, naudojamą karo padėties metu ir okupacijos atveju ir kita. Tikimasi, kad gyventojų pilietiškumas augs Siekiama, kad, įgyvendinus strategiją, piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis iki 2035 metų išaugtų nuo 44 proc. iki 65 proc., o tų, kurie dalyvautų neginkluotame pilietiniame pasipriešinime, dalis padidėtų nuo 54 proc. iki 70 proc. Taip pat tikimasi, kad piliečių, žinančių, kaip reikia elgtis mobilizacijos atveju, dalis iki 2035-ųjų padidės nuo 28 proc. iki 43 proc.

Pagrindinius piliečių dalyvavimo neginkluotame pilietiniame pasipriešinime principus ir uždavinius planuojama numatyti Valstybės gynybos plane. Kalbėdamas apie Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad pagrindinis jos tikslas – „piliečių atsparumo ugdymas, neleidžiant potencialiam agresoriui, pavyzdžiui, įvykdyti jam reikalingų informacinių atakų, kibernetinių atakų“. „Tai yra daugybė aspektų. Esmė gal ir būtų tame viename žodyje atsparumas: visuomenės, verslo valstybės“, – trečiadienį žurnalistams komentavo ministras, kurio pasisakymą cituoja BNS. „Čia yra koncepcija, kuri nubrėžia gaires, o konkrečios priemonės – jau atskiras klausimas“, – pridūrė A.Anušauskas. Ministras: tvirtinimas tik sutapo su įtampos kilimu Jis taip pat pabrėžė, kad strategijoje daug dėmesio skiriama Šaulių sąjungai: kaip ją aktyvuoti ir išnaudoti jos galimybes.

Pavyzdžiui, dokumente nurodoma, kad įgyvendinant šaulių karinį rengimą, prioritetas turėtų būti teikiamas koviniams būriams, kad jų karinis rengimas atitiktų Lietuvos kariuomenės reikalavimus ir valstybės gynybos poreikius, o karo padėties metu leistų „sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas ir veikti pagal bendrą jų vadovavimo ir valdymo sistemą“. A.Anušauskas pabrėžė, kad strategijos tvirtinimas būtent dabar nėra susijęs su augančia įtampa regione.

„Taip jau atsitiko, kad strategijos parengimas buvo numatytas pernai, tas buvo padaryta, tiesiog taip sutapo, kad atėjo laikas atnešti į Vyriausybę“, – pažymėjo ministras. „Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos“ įgyvendinimą koordinuos Vyriausybė, ją dar turės priimti Seimas.

Šaltinis: 15min.lt