Užeiti į svetainę

Europos Komisija Lietuvai rekomenduoja iki 2040 m. prailginti darbingą amžių iki 72-ejų. Dabar darbingas amžius – iki 64-erių, nebent asmuo pats nori dirbti ilgiau. Ar Lietuvai įmanoma to išvengti, kuomet kiekviename Lietuvos mieste apie trečdalis gyventojų yra vyresni nei 60 metų? Ar Lietuva pasiruošusi gyventojų senėjimui?

Reklama

Europarlamentaras Andrius Kubilius laidoje Savaitės įvykiai svarstė, kad Žaliajame dokumente pasakyta, kad Lietuvoje ateityje gali atsirasti darbo jėgos trūkumas. O problemą dėl darbo jėgos galima spręsti ir kitais būdais, pavyzdžiui, Lietuvą paverčiant patrauklesne šalimi. „Pirmas dalykas, nesu didelis pensijų ir darbingo amžiaus specialistas, bet kai jau pakvietėte, tai atsiverčiau tą Žaliąjį dokumentą.

Iš tiesų, mano įsitikinimu, jis yra visai apie kitus dalykus – apie tai, su kokiais poreikiais susiduria vyresnio amžiaus žmonės visoje Europoje ir kaip padėti jiems išlaikyti sveiką senėjimą, aktyvų ir darbingą senėjimą, kaip sukurti daugiau paslaugų, kurios neišvengiamai yra naudingos senėjimo periode ir tik vienas iš dalykų, apie ką, mano manymu, yra labai trumpai užsimenama, kad Europos Sąjungoje trūksta darbo jėgos ir tada yra paskaičiuota visoms šalims, yra žemėlapis, valstybės nuspalvintos ir pasakyta, kiek žmonės turėtų dirbti.

Reklama

Lietuvoje dėl demografijos mažėjant darbo jėgai iškilo klausimas, kaip užpildyti atsiradusią spragą. Vienas iš tokių pasiūlymų, kad visi, kurie dar gali, jaučiasi darbingi, būtume paskatinti dirbti ilgiau, po pensinio amžiaus. Čia eina kalba apie darbinį amžių, bet yra ir kitų dalykų, kurie gali spręsti šią problemą, bet, pavyzdžiui, tų pačių lietuvaičių grįžimas į Lietuvą, jeigu Lietuva pasidarytų patraulesne nei Britanija. Arba jeigu Lietuva sugebėtų labiau atsiverti imigruojančiai darbo jėgai – vėlgi ta problema spręstųsi kitu būdu“, – svarsto A. Kubilius.

„Todėl į senėjančią kartą reikia žvelgti kaip į potencialiai galinčią šią problemą bent dalinai spręsti, jeigu žmonėms būtų sudarytos sąlygos ir toliau būti sveikiems ir aktyviems“, – pridūrė A. Kubilius. Gruževskis: neišvengsime darbingo amžiaus didinimo Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius, tikina, kad Lietuvoje neišvengsime darbingo amžiaus didinimo ir dėl demografinių pokyčių, ir dėl bendrų ES pokyčių.

Reklama

„Turbūt pritarčiau ponui Kubiliui, kad pirmiausia šiandien reikia kalbėti apie vyresnio amžiaus gyventojų gyvenimo, darbo sąlygas. Reikia žymiai daugiau dėmesio skirti jų problemoms. Jūs minėjote Danijos pavyzdį, nors Danija – mums ne pavyzdys. Danijoje pensiniame amžiuje dirbančių žmonių yra tik dvidešimt penki procentai, kai žmonės dirba dėl ekonominių priežasčių, Lietuvoje – aštuoniasdešimt procentų.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Lietuvos gyventojai darbą pensiniame amžiuje priima kaip prievartą, todėl yra tokia aštri reakcija, todėl blogai apie tai kalbėti politikui, ypač kadencijos pradžioje. Mieli kolegos, pirmiausia šiandien Lietuvoje reikia kalbėti visai apie kitą klausimą. Daiva, jūs teisi, nes tikrai Lietuvoje neišvengsime darbingo amžiaus didinimo ir dėl demografinių pokyčių, ir dėl bendrų ES pokyčių, bet šiandien reikia kalbėti apie priemones, kurios padėtų vyresniame amžiuje.

Pirmiausia, pensinio amžiaus žmonių gyvenime. Deja, apie svarbiausias problemas mes daug negirdime nei Seimo diskusijose, nei matome Vyriausybės veikloje, o faktiškai kiekvienas rimtesnis sprendimas šiandien turėtų būti matuojamas pagal jo įtaką pensinio amžiaus žmonių gyvenimui ir senėjimo problemų sprendimui Lietuvoje. Tokia turėtų būti pagrindinė motyvacija formuojant ar finansuojant bet kurią rimtesnė priemonę Lietuvoje“, – sako B. Gruževskis.

Seimo narys Algirdas Sysas sako, kad reikia matyti visą situaciją ir dabar svarbiausia rūpintis vyresnių žmonių užimtumu. „Kaip ir minėjo kolega Kubilius, Žaliajame dokumente kalbama apie tai, kas apskritai laukia Europos, ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys paminėtos. Aš nežinau, buvo pasiimtas vienas skaičius ir visi apie jį buvo imta kalbėti. Aišku, kad tai sukelia šoką ir teisingai pasakė gerbiamas mokslininkas, kad tai nėra populiaru, bet aš noriu sureaguoti apie tai, kas buvo kalbama.

Lietuva ruošiasi tam senėjimui – prisiminkite, kad devyniasdešimtais metais buvo moterų pensinis amžius buvo penkiasdešimt metų, o vyrų penkiasdešimt penkeri, 2025 metais mes turėsime 65 metų pensinį amžių, vadinasi per trisdešimt penkerius metus vyrams mes padidinome dešimt metų, moterims penkiolika, o precesas vyksta iki šiol. O kalbėti apie naują ilginimą būtų neracionalu ir tik sukeltų nereikalingas aistras.

Man rodos, reikia užbaigti tą procesą, o prognozės yra toks dalykas, kuris dažnai nepasitvirtina“, – sako A. Sysas. Keturios svarbiausios kryptys B. Gruževskio nuomone, šiuo metu akcentuojamos ne tos problemos. „Mes blogai žiūrme į tą ilgesnį pensinį amžių, dėl to, kad priimame tai, kaip prievartą. O tai turi būti ne prievarta, o laisvas žmogaus pasirinkimas, bet man atrodo, kad ne čia pagrindinė problema, o pagrindinė problema, kad mes iš viso kalbame apie pensinį amžių, o net ir jūs diskusijoje paminėjote pensijų mažinimo klausimą.

Jeigu mes iš principo norime rūpintis šita problema, reikia kalbėti bendrai apie gyventojų senėjimą – čia yra problema. Pensinio amžiaus didinimas, darbingo amžiaus didinimas, juolab pensijų mažinimas – tai tokia nesąmonė, apie kurią iš viso neturėtų būti viešai svarstoma, galbūt tik geltonojoje ar juodojoje spaudoje.

Praktiškai yra šimtai sprendimų, ką mes realiai galime padaryti, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonėms būtų geriau gyventi. Gyventojų senėjimo klausimas – tai pagrindinis klausimas, o ne pensinis amžius ar pensijų klausimas. Pensinio amžiaus didinimas šiandien yra mažiausiai efektyvi priemonė, tai kam mums pradėti svarstyti, kas yra žmonėms neįdomu ir neefektyvumu.

Tai yra atsakomybės permetimas ant vyresnio amžiaus žmonių pečių. Yra daugybė žingsnių, kad tokios priemonės nebūtų vykdomos“, – sako B. Gružesvskis. Anot jo, reikia kalbėti apie keturias kryptis, kurios padėtų spręsti gyventojų senėjimo problemas. „Pirmoji kryptis – aiški imigracijos politika, antra kryptis yra labai atsakingas investavimas, turime skatinti gerai apmokamų darbo vietų atsiradimą.

Trečia kryptis – mokesčių politika, ji jau šiandien turi būti tobulinama, ketvirta – užimtumo patrauklumas vyresnio amžiaus žmonėms. Visa tai galima daryti jau šiandien“, – sako B. Gružesvskis.

Šaltinis: delfi.lt