Užeiti į svetainę

Mirus artimam asmeniui, paskutinį „sudie“ tenka tarti jautrioje atsisveikinimo ceremonijoje. Anksčiau Lietuvoje laidotuvės trukdavo tris dienas, per kurias artimieji, giminės, draugai bei pažįstami atsisveikindavo su velioniu. Visgi, laikui bėgant laidotuvių formatas kito ir neretai dabar atsisveikinimui su žmogumi yra skiriamas vos pusdienis. Kokios pastebimos šiuo metu laidotuvių tendencijos dalinasi laidojimo paslaugų sektoriuje dirbančios Jolanta Sprainaitienė ir Renata Laveckaja.

Reklama

Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė pasakoja, kad seniau, etnologų teigimu, lietuviai laidojimą priimdavo kaip natūralų virsmą ir jam ruošdavosi.

„Buvo galvojama, kad niekas niekur nedingsta, tik siela atsiskiria nuo kūno. Persikelti į kitą pasaulį buvo stengiamasi padėti raudomis. Manyta, kad neapraudojus bus „užrakinta“ žemė“, – sako Jolanta.

Reklama

Visgi, nuo senųjų tradicijų dabartinis laidotuvių formatas yra ganėtinai nutolęs. J. Sprainaitienė pastebi, kad gyvendami aktyvų gyvenimą žmonės skiria mažiau dėmesio ritualams ir mažai kas nori girdėti ar kalbėti iš anksto apie mirtį.

„Išankstinis šarvojimo ir laidojimo paslaugų užsakymas Lietuvoje irgi nėra populiarus. Kaip bebūtų, artimo žmogaus mirtis priverčia stabtelėti ir pamąstyti, pareikšti pagalbą ir atsisveikinti.

Reklama

Laidojimo apeigos organizuojamos individualiai, atsižvelgiant į mirusiojo asmens pageidavimus, jeigu tokie buvo pareikšti, į laidojamo žmogaus tikėjimą, amžių, pomėgius ir  kitus dalykus. Be to, vis dažniau pasirenkamas laidojimo būdas – kremuotų palaikų laidojimas“, – teigia pašnekovė.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Panašiai kalba ir laidojimo namų „Amžinybė“ vadovė Renata Laveckaja. Moteris pastebi, kad bėgant laikui iš tiesų ėmė trumpėti atsisveikinimo su velioniu trukmė. Kelias paras atsisveikinimas, anot jos, vyksta tuo atveju, kai į šarvojimą nespėja grįžti iš užsienio valstybių artimieji.

„Kartais atsisveikinimas vyksta du pusdienius – vieną ir kitą dieną, tačiau tokia atsisveikinimo trukmė šiuo metu ilgiausia. Dažniausiai nutinka taip, kad šermenys trunka vos vieną dieną, pusdienį. Tuomet artimieji su velioniu atsisveikina ir jį palaidoja dar tą pačią dieną“, – sako R. Laveckaja.

Naujovės laidotuvių ceremonijoje

Be to, J. Sprainaitienė priduria, kad pastaruoju metu sutrumpėjo ne tik atsisveikinimo laikas su velioniu, tačiau ir laidotuvės tapo daug kuklesnės, santūresnės. Dažniau žmonės vykdami į atsisveikinimo ceremoniją renkasi skintas baltos spalvos gėles, atsisako vainikų. Salėje skamba rami muzika, kurią kartais atlieka muzikantai.

Pasiteiravus Renatos Laveckajos, ar vis dar yra populiari giesmininkų paslauga, moteris tvirtina, kad dažniausiai į laidotuves giedoti giesmes ar maldas atvyksta giesmininkai, kuomet yra laidojamas vyresnio amžiaus žmogus.

„Jeigu artimąjį laidoja žmona, vyras, sesuo ar kitas panašaus amžiaus vyresnis asmuo, tuomet laidotuvėse dažnai dalyvauja ir kunigas, ir giesmininkai. Tačiau, jeigu atsisveikinimą su velioniu organizuoja vaikai, jaunesnės kartos asmenys, giesmininkų paslaugos prireikia rečiau.

Žinoma, jeigu miręs asmuo buvo tikintis, tuomet kviečiamas kunigas, kuris palydėtų asmenį paskutinės kelionės, jį palaidotų ir dalyvautų laidotuvėse. Kad kunigas nedalyvautų laidotuvėse – labai reti atvejai“, – pastebi R. Laveckaja.

Kitaip nei Jolanta, Renata pastebi, kad net ir kukliose laidotuvėse žmonės mielai renkasi ne tik baltos spalvos papuošimus, gėles. Laidojimo namų „Amžinybė“ vadovė priduria, kad atsisveikinimo ceremonijose atsiranda ir daugiau spalvų. Ypatingai, anot moters, artimieji mėgsta rinktis tas gėles bei atspalvius, kurie buvo velioniui arčiausiai širdies:

„Ypatingus papuošimus galima salėje sukurti, kai yra laidojama urna. Beje, užsakydami gyvą muziką, klientai dažnai renkasi ne giesmininkų paslaugas, o muzikantus, kurie groja gitara, smuiku, kanklėmis. Tuomet muzika laidotuvėse dominuoja kitokia, netradicinė. Girdimos ne raudos ar maldos, o dainuojamos, pavyzdžiui, liaudiškos dainos.“

Laidojimo paslaugų sektoriuje dirbančios pašnekovės sutartinai išskiria ir dar vieną, kuri vis dažniau yra pageidaujama klientų.

„Dažnai būna kuriami filmai, kurie skirti atminti mirusiajam. Jie yra transliuojami šarvojimo salėje“, – sako Jolanta Sprainaitienė.

Neretai tokį pasiūlymą klientams pasiūlo ir patys laidojimo namų darbuotojai. Anot Renatos, tokia atminimo išraiška artimiesiems sukelia malonias emocijas, kuomet jie prisimena velionio nugyventą gyvenimą, kartu patirtas akimirkas.

„Jeigu žmogus nugyveno ilgą, gražų gyvenimą ir turi daug nuotraukų, visuomet siūlome jas įsirašyti ir per atsisveikinimo ceremoniją paleisti per projektorių.

Taip žmonės gali atsisveikinti ne raudodami ar gailėdami žmogaus, o prisimindami, kokį gražų gyvenimą velionis nugyveno, kokias gražias akimirkas turėjo ir tokiu būdu atsisveikinti. Iš tiesų, pastaruoju metu tokia idėja yra pakankamai dažna. Neretai nutinka ir taip, kad vėliau žmonės padėkoja, jog tokia idėja pasidalinome, pasiūlėme“, – teigia R. Laveckaja.

Kiek kainuoja palaidoti artimąjį?

Neseniai priėmus įstatymą, kad artimojo palaikus galima išbarstyti jūroje, ne arčiau nei 5 kilometrus nuo kranto, kremuodami artimąjį, jeigu buvo toks paskutinis noras, artimieji su velioniu renkasi atsisveikinti ir netradicinėse vietose.

Renata pasakoja, kad teko organizuoti atsisveikinimo ceremoniją, kuri vyko ne šarvojimo salėje ar bažnyčioje, kaip yra įprasta, o ant kranto, kur vėliau jūroje buvo išbarstyti klientų artimojo palaikai. Taip pat, Renata priduria, kad netrukus klientams pristatys ir dar vieną naujovę – laidojimo paslaugų organizavimą ir užsakymą nuotoliniu būdu.

Taip artimieji į laidojimo namų darbuotojus nutikus nelaimei galės kreiptis net ir tada, kai gyvena Lietuvoje ir niekaip negali greitu metu atvykti suplanuoti atsisveikinimo ceremonijos su velioniu.

Kreipdamiesi į laidojimo ceremonijos planuotoją ar namus, artimieji, anot Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorės J. Sprainaitienės, iš specialistų tikisi sklandaus bendravimo ir ramybės jausmo.

„Kai žmonės kreipiasi į mus pagalbos, pirmiausiai išsiaiškiname jų lūkesčius ir galimybes, ir visada randame sprendimą, kaip galėtume suorganizuoti pagarbų atsisveikinimą su jiems artimu žmogumi, nesvarbu, ar mažas, ar didelis tam būtų skirtas biudžetas.

Padedame susidėlioti mintis, suplanuojame laidotuvių eigą. Artimiesiems ramiau, kai mato, kad viskuo bus pasirūpinta, o po laidotuvių dažnai sulaukiame padėkos“, – sako ji.

Paklausus pašnekovių, kiek šiuo metu kainuoja velionio laidojimas bei ar buvo pastebimas kainų kilimas, abi moterys teigia, kad kiekviena situacija yra be galo individuali, todėl vienos, numatytos kainos, paprasčiausiai nėra.

„Į tokį klausimą yra sunku atsakyti, nes laidotuves galima suorganizuoti ir už 1 tūkst. eurų ir už 5 tūkst. eurų. Visgi, nesvarbu kokia kaina bus organizuojamos laidotuvės, kiekvieną jų mes organizuosime lygiai taip pat pagarbiai. Klientai yra be galo skirtingi, todėl skiriasi ir jų pajamos, biudžetas.

Dažnai būna taip, kad vyresnio amžiaus žmonės jau turi susirinkę tam tikrus rekvizitus: drabužius, batus, laidojimui reikalingas relikvijas, todėl jiems nebūtina visko pirkti, mokėti papildomą sumą pinigų. Taip pat, vieni karstai kainuoja 300 eurų, kiti 1300 eurų, todėl bendra laidotuvių suma ir vėl kinta. Lygiai tas pats ir su šarvojimo salėmis.

Viskas priklauso nuo to, kaip artimieji nori atsisveikinti su velioniu ir kaip išgali tai padaryti. Nutinka kartais ir taip, kad mirusį žmogų laidoja kaimynai, nes be jų jis daugiau neturėjo jokių artimųjų.

Būtent todėl stengiamės viską parinkti taip, kad velionį laidojantiems asmenims netektų imti paskolos, jog išgalėtų atsisveikinti su velioniu. Mūsų prioritetas yra žmogiškumas, būtent tai mes labiausiai vertiname“, – aiškindama, kodėl laidojimo paslaugų sumos dažniausiai būna ne vienodos, teigia R. Laveckaja.

Jolanta priduria Renatai, kad laidotuvių kaina priklauso nuo artimųjų paslaugų ir prekių, o taip pat atskleidžia ir vidutinę sumą, kurią dažniausiai tenka skirti artimojo laidojimui.

„Karstų galime pasiūlyti įvairių – pagamintų iš ąžuolo, pušies, uosio, yra ir kartoninių, skirtų kremavimui, ekologinių. Jų kaina, žinoma, skiriasi. Paslaugos pasirenkamos pagal poreikius ir galimybes. Šiuo metu laidotuvių kaina apie 1,9 tūkst. eurų“, – patikina pridurdama moteris.

Be to, pastebimai pakilus prekių bei paslaugų kainoms, kainų didinimo neišvengė ir laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės. Tačiau R. Laveckaja sako, kad kelti kainas teko tik tų prekių ir paslaugų, kurios priklausė nuo tiekėjų.

„Teko pakelti kainas tų paslaugų, prie kurių esame pririšti, pavyzdžiui, mediena, pervežimui reikalingas kuras ir pan. Visgi, stengėmės nekelti tų paslaugų kainų, kurios priklauso nuo mūsų, pavyzdžiui, šarvojimo salės nuoma. Tačiau pakilus elektros kainoms teko minimaliai pakelti ir šią kainą, nors ilgą laiką dirbome pagal nusistovėjusį, įprastą kainoraštį“, – paaiškina laidojimo paslaugas teikianti pašnekovė.

Šaltinis: tv3.lt