Užeiti į svetainę

Atsisakius nepaprastosios padėties visoje šalies teritorijoje, esminiai ribojimai Maskvos ir Minsko žiniasklaidai išliks, tačiau kai kurie pramoginiai kanalai galės grįžti į eterį, sako kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

Reklama

„Nepaprastosios padėties nutarime buvo nuostata, kad visi Rusijos valdomi ar finansuojami kanalai yra neprieinami Lietuvoje, nesvarbu, ar jis rodo delfinus, ar gamtą, ar muzikos klipus. Dabar šitas ribojimas, kur absoliučiai bet koks turinys draudžiamas, jis dingsta nuo rugsėjo 16 dienos“, – BNS sakė V. Gasparavičius.

„Buvo principas: viskas draudžiama, išskyrus tai, kas galima, dabar grįžtama prie įprastinės teisinės normos, kad kas neuždrausta, tas galima“, – kalbėjo viceministras.

Reklama

Pasak jo, pagrindiniai Rusijos ir Baltarusijos kanalai išliks apriboti taikant Lietuvos, Europos ar Jungtinių Valstijų sankcijas arba Lietuvos institucijų sprendimais, tačiau į eterį galės grįžti ar atsirasti senieji tiesiogiai propagandos neskleidžiantys televizijos kanalai arba steigtis nauji.

„Kažkokie sukurti nauji, pramoginio ar kultūrinio turinio kanalai gali atsirasti. Todėl svarbu mums neapleisti stebėjimo, žiūrėti, kas darosi informacinėje erdvėje ir į tai reaguoti. Taip, darbo padaugės, nes automatiškai bet koks turinys nebebus neprieinamas, reikės jį vertinti. Dėmesys ir tie resursai bus reikalingi didesni“, – pripažino jis.

Reklama

Seimui pavasarį priėmus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai suteikta daugiau galių reaguoti į karo kurstymą bei propagandą, institucijos gali greičiau priimti sprendimus stabdyti programų retransliavimą ar blokuoti tokį turinį internete.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

V. Gasparavičius pripažįsta, kad nelikus nepaprastosios padėties, sprendimai „bus ne tokie greiti“, tačiau ir toliau bus tikrinama, ar retransliuojami kanalai registruojasi Lietuvoje.

Anot jo, kitą savaitę su šiomis institucijomis bus tariamasi, kaip užtikrinti karo ir kitos Rusijos propagandos ribojimą nuo rugsėjo vidurio.

„Bandysime susilyginti nuomones, pažiūrėti duomenis, dar kartą aptarti atlikto monitoringo rezultatus ir pamodeliuoti, kur yra didžiausios grėsmės, aktyviau stebėti ir žiūrėti, kokius sprendimus reikėtų priimti ateityje (…). Jei mes pamatysime kažkokį fenomeną, aktyvų veikimą, tikrai reikalausime tos (programų– BNS) registracijos Lietuvoje, o registruojant galėsime dar atidžiau vertinti“, – tvirtino viceministras.

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje LRTK dėl šiurkščių pažeidimų kurstant karo propagandą devynių Rusijos kanalų retransliavimą sustabdė penkeriems, trijų – trims metams.

LRTK sprendimais rodyti ir platinti internete Lietuvos teritorijoje uždrausta 32 „Gazprom-media“ kanalus. Jiems sankcijas taiko Jungtinės Valstijos, šiuo pagrindu Lietuva taip pat yra uždraudusi jų rodymą.

Kiti Kremliaus propagandą platinantys šaltiniai sustabdyti žurnalistų etikos inspektorės sprendimais.

Anot V. Gasparavičiaus, LRTK stebėjimų rezultatai rodo, Rusijos kanalai nuo karo Ukrainoje pradžios prarado apie pusę turėtos auditorijos.

Jis taip pat sako, kad komisija ir ministerija ir iki šiol pastebėjo „gudravimų“, kai kitose Europos Sąjungos valstybėse imti steigti kanalai, kuriuose pateikiama kultūrinė, pramoginė informacija, veikiant per vadinamąją minkštąją galią.

„Tai buvo atsargus apėjimas tų ribojimų, kurie buvo nustatyti nepaprastąja padėtimi. Jie steigėsi liberalesnėse Europos Sąjungos valstybėse, šios medijos priemonės netiesiogiai kontroliuojamos Rusijos Federacijos ar patenka į jos reguliavimo sritį. Su šiais fenomenais galima ir reikia kariauti“, – teigė jis.

V. Gasparavičius taip pat akcentuoja, kad propagandos ribojimas „negali ir neturi būti vienintelis ar dominuojantis instrumentas“, tad imamasi ir priemonių alternatyvios informacijos teikimui rusų ir kitomis kalbomis, Vyriausybė iš rezervo tam šiemet skyrė 0,5 mln. eurų.

Vyriausybė šią savaitę nusprendė pratęsti nepaprastąją padėtį iki gruodžio vidurio, bet šis režimas galios nebe visoje šalyje, kaip iki šiol, o tik pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Be to, ketinama riboti rusų įleidimą į šalį. Galutinį sprendimą dėl nepaprastosios padėties priims Seimas.

Šaltinis: lrytas.lt