Užeiti į svetainę

Patinka? Pamėk!


Nuo sausio 10 d. antikūnų testai galimybių pasui (GP) gauti galios tik nepasiskiepijusiems žmonėms. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai negalėjo paaiškinti, kodėl, remiantis Vyriausybės sprendimu, nepasiskiepijusių žmonių antikūnai tampa vertingesni už pasiskiepijusiųjų.

Reklama

Tvarka vėl keisis Nors GP išdavimo tvarka keitėsi visai neseniai – gruodžio 28 d., nuo sausio 10 d. ji vėl pasikeitė. Vyriausybė praėjusią savaitę nusprendė, kad dviem vakcinos dozėmis pasiskiepijusiems, bet sustiprinančiąja doze nepasiskiepijusiems asmenims GP nebus pratęsiamas atlikus antikūnų tyrimą ir gavus teigiamą atsakymą. Atlikusieji antikūnų tyrimą iki sausio 10 d. ir gavusieji teigiamą atsakymą, dar gali prasitęsti GP galiojimą dviem mėnesiams. Po sausio 10 d. tais atvejais, jei pasiskiepijęs žmogus nežinodamas bus persirgęs COVID-19 arba jautęs simptomus, bet PGR testas neparodys, kad žmogus šia liga serga, net ir atlikęs tyrimą, kuris parodys, jog antikūnų skaičius maksimalus, žmogus prasitęsti GP negalės. Kodėl pasiskiepiję asmenys išbraukti iš sąrašo tų, kuriems GP išduodamas pagal antikūnų tyrimą?

Politikai ir gydytojai pripažįsta: tai yra politinis sprendimas, taip siekiama paskatinti žmones skiepytis sustiprinančiąja doze. Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė tokį Vyriausybės sprendimą motyvavo mokslinių tyrimų išvadomis. Pasak jos, tiek Lietuvos, tiek kitų Europos šalių mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad praėjus keturiems mėnesiams po vakcinacijos silpnėja vakcinos efektyvumas. „Plintant omikron atmainai, kuri yra plitri, asmuo turi galimybę užsikrėsti pakartotinai ir susirgti, vakcinuotiems asmenims turime labai aiškų atsakymą iš mokslinių tyrimų duomenų. Paliekame sustiprinančiąją dozę vakcinuotis po 3–6 mėnesių, tačiau 6–7 mėnesius vakcinuotam asmeniui nebepratęsti GP antikūnų tyrimo būdu. Todėl, kad turėdami minimalų antikūnų skaičių, jie rizikuoja užsikrėsti ir susirgti. Šis nutarimas koreguotas maža apimtimi. Visiems kitiems yra galimybė, atlikus antikūnų tyrimą, gauti GP, išskyrus vakcinuotus“, – spaudos konferencijoje sakė viceministrė.

Reklama

Kodėl vieni vertingesni? Kodėl, remiantis nuo sausio 10 d. įsigaliojusia tvarka, nepasiskiepijusių žmonių antikūnai pripažįstami geresniais nei pasiskiepijusiųjų? Kitaip tariant, kodėl priimtas toks vakcinuotus žmones prieš nevakcinuotus, bet COVID-19 persirgusius, diskriminuojantis sprendimas? Nuo tiesaus atsakymo į šiuos žurnalistų užduotus klausimus spaudos konferencijoje dalyvavusi SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė išsisuko. „Manau, kaip teigė ir profesorė Ligita Jančorienė, kiekvienas žmogus turėtų atlikti molekulinius tyrimus ligai nustatyti, PGR tyrimus, kurie atliekami valstybės lėšomis simptomus jaučiantiems bei sąlytį turėjusiems asmenims“, – sakė ji. Neseniai dainininkas Stanislavas Stavickis-Stano viešai piktinosi pakeitimais, įsigaliojusiais sausio 10 d. Jis yra pasiskiepijęs dviem vakcinos dozėmis, tačiau rudenį greičiausiai persirgo besimptome COVID-19 forma.

Mat rugsėjo pabaigoje antikūnų testas rodė 600 pagal AU/mL, o spalio pabaigoje, kai COVID-19 persirgo jo vaikas, Stano antikūnų skaičius išaugo kelias dešimtis kartų. Gruodžio pabaigoje atliktas antikūnų tyrimas parodė, kad Stano dabar turi per 5 tūkst. antikūnų pagal BAU\mL ir per 40 tūkst. pagal AU/mL. Tačiau ir jam, turinčiam didžiulį kiekį antikūnų, GP pagal antikūnų tyrimą nuo sausio 10 d. išduodamas nebus. „Ką jūs darote? Juk daugybė žmonių panašioje situacijoje. Daugybė turi itin didelius antikūnų rodiklius ir didžiulę apsaugą nuo COVID-19. Tai jie įgijo persirgę COVID-19. Persirgę be simptomų, todėl ir nėra įrašo e.sveikatoje, kad persirgęs“, – savo feisbuko paskyroje rašė garsus atlikėjas. Priminus apie Stano atvejį ir pasiteiravus, kad galbūt reikėtų įvardyti tam tikrą antikūnų skaičių, kuriam esant GP būtų išduodamas visiems, G.Megelinskienė atsakė: „Įprastai sprendžiant dėl vakcinacijos nevertinami serologinio antikūnų tyrimo rezultatai. Ir vis dėlto visiems yra saugu skiepytis sustiprinančiąja doze. Tai akcentuoja ir tarptautinės organizacijos, tiek Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, tiek kitos.“ Manyti, kad šių serologinių tyrimų atlikimas kažkaip atspindi žmogaus imuninę apsaugą, turbūt neteisinga. Ką sako BAU vienetai Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos prie Vyriausybės narė profesorė L.Jančorienė teigė, kad Lietuvoje naudojami antikūnų testai neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo.

Reklama

„Tie antikūnai, matuojami BAU vienetais, tiesiogiai visiškai nekoreliuoja su atsaku į vakcinaciją, neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo. Kai atliekami klinikiniai vakcinų efektyvumo tyrimai, matuojami visai kiti antikūnai, – teigė ekspertų tarybos narė. – Galima sakyti, kad tą tyrimą atlikti galima tik mokslinėse laboratorijose. Tai nekomercinis tyrimas, tai visai kitos rūšies neutralizuojantys antikūnai, kurie galėtų rodyti žmogaus apsaugą. Todėl manyti, kad šie serologiniai tyrimai kažkaip atspindi žmogaus imuninę apsaugą, turbūt neteisinga. Todėl visame pasaulyje nenaudojami antikūnų tyrimai kaip kriterijus apsispręsti dėl vakcinacijos. Lygiai tą patį teigia kolegos iš Izraelio, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, JAV.“ Pasiteiravus, kodėl iki šiol serologiniai antikūnų tyrimai buvo tinkami žmogaus įgytai apsaugai nuo koronaviruso nustatyti, tačiau dabar jie tapo nebetinkami, nieko nebeparodantys, L.Jančorienė atsakė: „Nesivelsiu į diskusijas. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai buvo politinis sprendimas. Ir iki šiol serologinis tyrimas niekada nebuvo kriterijus vakcinacijai.“

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Profesorės teigimu, po kontakto arba jausdami simptomus gyventojai turėtų aktyviau atlikti molekulinius PGR tyrimus. „Mes dažnai matome, kad atvyksta pacientai, kurie savaitę ar dvi jautė simptomus, bet nesikreipė atlikti molekulinio tyrimo ir patvirtinti infekcijos dėl įvairių priežasčių. Dėl izoliacijos baimės ir pan. Tai ir visuomenė turi būti subrendusi, kad, jeigu jie turėjo simptomų arba kontaktą, jie pirmiausia turi kreiptis ir atlikti molekulinį tyrimą. Tam, kad užsikrėtimo arba ligos faktas būtų įrodytas“, – sakė L.Jančorienė. Tikslingas tik vienu atveju? Vis dėlto, jei serologinis antikūnų tyrimas iš esmės nieko neparodo, kodėl, remiantis teigiamu jo atsakymu, nevakcinuotiems asmenims ir toliau bus pratęsiamas GP? Kodėl, remiantis naująja tvarka, vienam žmogui su tuo pačiu serologinio antikūnų tyrimo atsakymu reikia trečios dozės, kitam – ne? „Iš esmės rekomendacija skiepytis yra visiems. Tiek persirgusiesiems, tiek vakcinuotiesiems rekomenduojama pasiskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze“, – nuo tiesaus atsakymo išsisuko G.Megelinskienė. J

i užsiminė, kad diskutuojama ir dėl GP pratęsimo panaikinimo pagal teigiamą antikūnų testą (persirgusiems COVID-19) nevakcinuotiems asmenims. „Diskusijų vyksta įvairių. Ir Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba diskutuoja dėl įvairių variantų, ne tik dėl serologinių testų išėmimo po vakcinacijos, bet ir po persirgimo“, – spaudos konferencijoje sakė SAM atstovė. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad ES skaitmeniniai COVID pažymėjimai niekada nebuvo išduodami atsižvelgiant į antikūnų tyrimų rezultatus. L.Jančorienės teigimu, serologinis antikūnų tyrimas tikslingas tik vienu atveju – kai žmogus įtaria, kad jam po vakcinacijos antikūnų visai nesusidarė. „Tai dažniausiai asmenys po transplantacijų, kuriems skiriamas didelių dozių imunosupresinis gydymas, taip pat onokologinis, bioterapija ir pan.“, – teigė profesorė. Iš anksto informuojant visuomenę apie GP išdavimo pasikeitimus, kurie įsigaliojo gruodžio 28 d., buvo pabrėžiama, kad su teigiamu antikūnų testu GP bus galima prasitęsti visiems. Tačiau praėjus vos vienai dienai nuo gruodžio 28 d. pakeitimų, tokios galimybės pasiskiepijusiems žmonėms nebeliko. Pasiteiravus, ar nebuvo nuvilta dalis visuomenės, G.Megelinskienė teigė: „Man sunku atsakyti į šį klausimą. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad nustatytas pereinamasis laikotarpis iki sausio 10 d., kol šis pakeitimas įsigalios.“ Lieka vienas trūkumas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentė Aurelija Žvirblienė antrino L.Jančorienei, kad po vakcinacijos nėra didelės prasmės tirtis antikūnų, jeigu žmogus vakcinuotas ir paskui nepersirgo. „Pritariu, kad po vakcinacijos antikūnų lygis neturėtų būti kriterijus vertinant, ar reikia revakcinuotis, ar ne. Toks žingsnis yra teisingas, kadangi anksčiau buvo daug sumaišties dėl to, ar jau skiepytis žmogui sustiprinančiąja doze, ar ne. Žmogus klausdavo šeimos gydytojo, kuris paprastai taip pat nežinodavo, ką pasakyti žmogui. Juk nenustatyta, ar, pavyzdžiui, 100 arba 500 BAU/ml yra pakankama apsauga, ar jau reikia revakcinuotis“, – pastebėjo imunologė.

Tačiau, pasak jos, išlieka problema, kad egzistuoja dalis žmonių, kurie po vakcinacijos persirgo, tačiau laiku nepasidarė PGR testo ir COVID-19 diagnozė jiems nebuvo oficialiai nustatyta. „Praėjus 6–7 mėnesiams po visos vakcinacijos, antikūnų lygis negali būti keli tūkstančiai ar keliolika tūkstančių BAU/ml. Jei serologinis antikūnų tyrimas tai rodo, žmogus po vakcinacijos persirgo. Kitas klausimas, ar organizmo apsauga nuo COVD-19 tokiu atveju išlieka. Čia nėra aiškaus atsakymo, kaip ir neaišku, koks antikūnų kiekis apsaugo“, – atkreipė dėmesį A.Žvirblienė. Pasak jos, nuo sausio 10 d. įsigaliojanti tvarka turi trūkumą, kad po vakcinacijos COVID-19 persirgę, bet neturintys įrodymų, kad persirgo, žmonės, norėdami gauti GP, turės revakcinuotis. „Turės revakcinuotis, nors jie bus persirgę, pavyzdžiui, prieš porą mėnesių. Tai yra vienintelė problema. Galbūt SAM įvertino, kad tokių žmonių yra nedaug“, – svarstė A.Žvirblienė.

Gali sukelti reakciją Imunologė atkreipė dėmesį, kad vakcinacija tuo metu, kai organizme dar yra daug antikūnų, gali sukelti audringą organizmo reakciją. „Ir vakcinų gamintojai sako: jeigu skiepijama po persirgimo praėjus trumpam laikui, nepageidaujamos reakcijos būna dažnesnės. Tai yra problema“, – teigė A.Žvirblienė. Tačiau, profesorės teigimu, yra šalių, kurios tą klausimą išsprendusios. Pavyzdžiui, Izraelis, besilaikantis labai griežtos vakcinacijos politikos. „Tačiau net Izraelis atskiria persirgusius po vakcinacijos ir nepersirgusius. Ir ten vakcinuotiems persirgusiems asmenims trečioji dozė atidedama. Jie šią grupę atskiria darydami kiek kitokį serologinį testą. Serologiniai antikūnų testai, kurie dažniausiai naudojami Lietuvoje, nustato antikūnus prieš S-baltymą ir pagal tai neįmanoma atskirti, ar žmogus yra persirgęs, ar vakcinuotas, nes tiek po vakcinos, tiek po persirgimo tie S antikūnai susidaro. Bet Izraelyje, jeigu žmogui randama antikūnų prieš viruso baltymą, kurio nėra vakcinos sudėtyje, tai yra prieš N (nukleokapsidės) baltymą, trečias skiepas tokiam žmogui atidedamas pusei metų“, – A.Žvirblienės žodžiais, taip išsprendžiama problema – atskiriami žmonės, kurie po vakcinacijos persirgo, ir jie yra neskiepijami. Pasak jos, tai, kad naujojoje tvarkoje liko punktas, leidžiantis neskiepytiems, bet antikūnų turintiems žmonėms gauti GP, yra teigiamas dalykas. Profesorė pasidžiaugė, kad naujoje tvarkoje įteisinta, kad, jei žmogus yra paskiepytas ir paskui COVID-19 liga jam buvo oficialiai diagnozuota, GP jam išduodamas neribotai – jam nereikia revakcinacijos. „Naujojoje tvarkoje iš principo yra teisinga viskas, išskyrus tai, kad nebus galima identifikuoti tų, kurie po vakcinacijos persirgo, neseniai persirgo, bet neturi įrodymų, neturi tai patvirtinančio PGR tyrimo“, – akcentavo profesorė.


Patinka? Pamėk!
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami įvairaus pobūdžio straipsniai, surinkti iš viso pasaulio. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.