Užeiti į svetainę

Premjerė Ingrida Šimonytė sako neabejojanti, kad karantinas balandį bus pratęstas.

Reklama

„Nutarimas galioja iki kovo 31 dienos. Nė kiek neabejoju, kad nutarimą reikės pratęsti“, – antradienį LRT radijui sakė ji.

„Kokiomis sąlygomis, didžiąja dalimi priklausys nuo to, kaip atrodys situacija šiomis savaitėmis“, – tvirtino ji.

Pasak I. Šimonytės, kitą savaitę planuojama grąžinti pradinukus į mokyklas, o tai didina riziką, kad sergamumas koronavirusu augs.

Vyriausybės vadovės teigimu, dabartinė koronaviruso situacija nesuteikia pagrindo dideliam optimizmui.

„Yra savivaldybių, kur padėtis ženkliai geresnė, ir jeigu ji nepablogės, tose savivaldybėse galbūt Velykos apribojimų požiūriu bus ir laisvesnės, bet ko nors šiandien žadėti man būtų neatsakinga“, – sakė I. Šimonytė.

Premjerė taip pat tvirtino, kad tris mėnesius Lietuvoje galiojęs judėjimo ribojimas tarp savivaldybių leido stabdyti pavojingos labiau užkrečiamos britiškosios COVID-19 atmainos plitimą.

„Manau, kad judėjimo ribojimai buvo kertinis veiksnys, kuris leido mums išvengti šitos padermės plitimo sausio ir vasario mėnesiais. Vadinasi, mes tais ribojimais nusipirkome šiek tiek laiko, nors tai ir kelia tam tikrų nepatogumų“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Ji teigė, kad Vyriausybės sprendimą drausti judėjimą dar į 16 savivaldybių kritikuojantys Klaipėdos ir Neringos merai galėtų intensyvinti testavimą ir išeiti iš vadinamosios tamsiai raudonos zonos.

Tamsiai raudona spalva žymimos savivaldybės, kur per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų  registruota 300–500 naujų COVID-19 atvejų.

„Klaipėdos ir Neringos savivaldybės yra tos dvi savivaldybės, kurioms tikimybė išeiti iš tos tamsiai raudonos zonos yra ne tokia menka ir sparčiai testuojant, ką savivaldybės gali daryti ir joms tie įgaliojimai yra suteikti ir kai kurios savivaldybės tą intensyviai daro. Manau, kad yra tikimybė, jog toms savivaldybėms judėjimo ribojimai ir nebus reikalingi“, – sakė I. Šimonytė.

„Tačiau Rytų Lietuvoje ir aplink Marijampolę situacija tikrai neatrodo taip gerai žadančiai kaip Vakarų Lietuvoje. Manau, kad čia tie judėjimo apribojimai leis likusiai Lietuvos daliai išvengti tos naujos padermės platesnio paplitimo ir grįžimo į tamsiai raudoną zoną“, – tvirtino premjerė.

Gyventojų judėjimo ribojimas išlieka 16-oje savivaldybių

Naujienų portalas tv3.lt priemena, kad nuo antradienio Lietuvos gyventojai gali laisvai judėti tarp daugumos šalies savivaldybių, tačiau judėjimo ribojimas pratęstas šešiolikoje savivaldybių. Tarp jų – Vilniaus miestas ir rajonas, Klaipėda, Panevėžio miestas ir rajonas. 

Vyriausybė nusprendė, kad ribojimas bus taikomas toms savivaldybėms, kur per pastarąsias 14 dienų sergamumas Covid-19 viršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Nuo kovo 16 dienos asmenys be svarbios priežasties negalės atvykti į ar išvykti iš šių savivaldybių: Biržų rajono, Klaipėdos miesto, Kupiškio rajono, Marijampolės, Neringos, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino.

„Pasiūlymas toks, kad asmenų judėjimo ribojimas tarp savivaldybių būtų keičiamas, nustatant, kad nuo kovo 16 iki 31 dienos judėjimas ribojamas tarp tų savivaldybių, kur sergamumo Covid-19 14 dienų rodiklis yra daugiau kaip 200 atvejų.

Tai reikštų, kad asmenims draudžiama atvykti į šias savivaldybes ir išvykti iš jų“, – Vyriausybės posėdyje pirmadienį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Apribojimas negalios asmenims, kurie vyksta į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurie vyksta į kitą savivaldybę darbo reikalais, dėl artimųjų giminaičių mirties, į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų, dėl sveikatos priežiūros paslaugų.

Taip pat gyventojams leidžiamas judėjimas tarp Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono, kai asmenys, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių.

Šis ribojimas netaikomas vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje jie turi nekilnojamojo turto.

Nori laimėti laiko

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, šie ribojimai leidžia laimėti laiko Lietuvoje plintant „britiškajai“ atmainai, kad būtų galima paskiepyti daugiau rizikos grupės asmenų, be to, atveriant daugiau veiklų.

„Jeigu kas nors užduotų klausimą, kam reikia laimėti to laiko, tai turbūt laiko labiausiai reikia laimėti vakcinavimui. Dabar kaip tik skiepijame tuos žmones, kurių rizika mirti ar sunkiai sirgti užsikrėtus COVID yra pati didžiausia“, – posėdyje kalbėjo I. Šimonytė.

„Žmonėms norisi ir mums norisi, kad tų apribojimų būtų mažiau, kita vertus, objektyviai matome, kad kitose šalyse, kurios galbūt ir per daug užskubėjo su savo sprendimais, ta padėtis šiandien yra blogesnė negu buvo tikimasi ir daug paaiškinimo gali būti būtent tai mutacijai paskirta“, – pridūrė ji.

Pasak premjerės, duomenys rodo, jog šiuo metu situacijos gerėjimas yra sustojęs ir tai sutampa su „britiškosios“ atmainos plitimu.

Taip pat patikslintas tarp leidžiamų lankyti uždarose erdvėse esančių įstaigų sąrašas, įtraukiant zoologijos ir botanikos sodus.

Šaltinis: tv3.lt

Reklama