Redakciją pasiekė pasipiktinusios mamos laiškas su prisegta nuotrauka, kurioje matyti ant traškučių pakelio užklijuota produkto sudėtis. Ji rašė, kad šiuos traškučius, kaip greitą užkandį, nupirko savo sūnui, tačiau perskaičiusi, kas nurodyta jų sudėtyje, pakelį iš vaiko rankų tučtuojau išplėšė. Moterį nemaloniai nustebino vienas sudėtyje esantis ingredientas.
„Visi mamų forumai dabar ūžia apie svirplių miltus, kuriuos turės valgyti mūsų vaikai, o čia dar baisiau – šliužo fermentas! Kodėl niekas nekalba apie jį?“ – prie atsiųstos nuotraukos trumpai brūkštelėjo pasipiktinusi mama.
Išsamiau papasakoti apie šį ingredientą Delfi Šeima paprašė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT).
Visai ne tai, apie ką pagalvojo
Šliužo fermentas, kaip paaiškino VMVT atstovai, įprastai naudojamas perdirbant pieną, pavyzdžiui, sūrių gamybai, kad visiškai arba iš dalies būtų sutraukinti pieno, grietinėlės, išrūgų grietinėlės arba pasukų arba bet kokio jų mišinio baltymai. Gal daug kam pasirodys įdomu, kad tai yra gyvūninės kilmės fermentas, išgaunamas iš kanopinių naminių galvijų skrandžių. Šliužas – tai tam tikra galvijo skrandžio dalis. Šis fermentas, nepaisant jo pavadinimo, niekaip nėra susijęs su gamtoje aptinkamais „šliužais“, arba moksliškai – pilvakojais moliuskais.
„Ši technologija yra leidžiama pagal Sūrių kokybės reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro, – komentavo tarnybos atstovai. – Šis gyvūninės kilmės fermentas yra laikomas saugiu – tiek suaugusiesiems, tiek ir vaikams), – tai patvirtina ir Europos maisto saugos tarnyba. Pieno traukinimo fermentu taip pat gali būti mikrobiologinės ar augalinės kilmės fermentas, pavyzdžiui, chimozinas. Visi maisto fermentai ir maisto priedai, prieš juos leidžiant į ES rinką, pirmiausia yra įvertinami ir pripažįstami saugiais bei turi būti leidžiami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1332/2008 bei atskirus nacionalinius teisės aktus.“
Kalbėdami apie vaikų mitybą tarnybos atstovai pažymėjo, kad svarbu nepamiršti visuomet atkreipti dėmesį į informaciją, pateiktą ženklinime. Jeigu turima alergijų atitinkamoms maisto sudedamosioms dalims, visada renkantis produktą reiktų įsitikinti, kad tame produkte nėra atitinkamų alergijas ar netoleravimą sukeliančių medžiagų – ženklinant jie išskiriami paryškintai, pavyzdžiui, maisto priedų E 220–228 (sieros dioksido – sulfitų) ir pan.
Taip pat ribotai rekomenduojama vartoti maistą, kuriame yra dažiklių (oranžinio geltonojo (E 110); chinolino geltonojo (E 104); karmoisino (E 122); raudonojo dažiklio (Allura Red) (E 129); tartrazino(E 102); raudonojo ponso dažiklio 4R (E 124)). VMVT atstovai atkreipė dėmesį, kad ženklinant apie juos teikiamas perspėjimas, jog sudėtyje esantis dažiklis neigiamai veikia vaikų aktyvumą ir dėmesį.
Sergantys fenilketonurija turėtų saikingai vartoti produktus, kurių sudedamųjų dalių sąraše yra saldiklių (aspartamo, aspartamo-acesulfamo druskos) – apie tai, kad sudėtyje jų yra, nurodomas perspėjimas „sudėtyje yra aspartamo (fenilalanino šaltinis)“ ar pan. Ribotai turėtų būti vartojami produktai su dideliu kiekiu poliolių, kai pateiktas užrašas „vartojant dideliais kiekiais gali sukelti viduriavimą“, įspėjo tarnybos atstovai.
Šaltinis: DELFI.LT
