Užeiti į svetainę

Patinka? Pamėk!


Panašu, kad COVID-19 situacija Lietuvoje ir toliau nežada nieko gero. Mokslininkai ir virusologai skaičiuoja, kad kasdienių užsikrėtimų šuolį išvysime jau netrukus – rugsėjo viduryje. O šaltasis sezonas su virusu gali būti dar sudėtingesnis nei pernai.

Reklama

COVID-19 užsikrėtimų kreivėje matyti, kad nuo liepos vidurio Lietuva išgyveno naujų susirgimų šuolį. Palyginimui, liepos 22 dieną šalyje užfiksuoti 22 nauji koronaviruso atvejai, o štai rugpjūčio 13 dieną – 621.

Žaidžiame neatsargų žaidimą

Anot duomenų mokslininko, matematikos mokslų daktaro Vaidoto Zemlio-Balevičiaus, šis vasaros pabaigos atvejų augimas panašus į tai, ką Lietuva išgyveno pernai.

Reklama

„Lyginant praėjusių metų dinamiką, mes matome, kad rugpjūtį buvo pakilimas ir po to rugpjūčio pabaigoje stabilizavosi, ir pradėjo kilti tik rugsėjo viduryje. Tai aš spėju, kad kol kas panašiai atkartoja tą dinamiką ir dabartiniai atvejų augimai.

Mes turėjome pakankamai staigų kilimą liepos pradžioje, dabar jis pradėjo gesti, nėra toks didelis, koks buvo prieš tai. Gali būti, kad mes pasiekėme kažkokį stabilizacijos tašką“, – tv3.lt kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.

Rudenį, pasak mokslininko, atvejų šuolį išvysime dėl darbą pradėsiančių ugdymo įstaigų, be to, daug žmonių grįš iš atostogų. V. Zemlys-Balevičius įspėja, kad COVID-19 protrūkiai kartosis tol, kol ligos neeliminuosime apskritai.

„Su kovidu bus panašiai, kaip su raupais. Kol visas pasaulis neeliminuos, tol jis vis turės galimybių prasiplėsti. Tai neišvengiama, – kol neuždarysime kovido, vėl bus protrūkiai“, – kalbėjo mokslininkas.

Be to, V. Zemlys-Balevičius neigia mitą, kad mutuodamas virusas ne stiprėja, o silpnėja. Pasak mokslininko, yra atvirkščiai – viruso mutacijos reiškia sudėtingesnes ligos formas.

„Turėjome alfa atmainą, kuri sukėlė problemų, turime delta, ir neišvengiamai virusas dar labiau mutuos. Mitas, kad virusai mutuoja į lengvesnes formas. Tai paneigta to, ką mes stebėjome. Klausimas, ar neatsiras kokios mutacijos, kuri dar kaip nors pablogins situaciją.

Bet mes žinome, kad, jeigu suvaldysime epidemiją ir ji sustos, tai mutacijų nebus. Tai išeina, kad mes, nesivakcinuodami ir leisdami epidemijai plisti, žaidžiame neatsargų žaidimą. Nes niekada nežinosi, ko gali sulaukti“, – sakė pašnekovas.

Šaltasis sezonas gali būti sunkesnis nei pernai

Kad dėl mutuojančio viruso toliau stebėsime atvejų augimą, pritaria ir medicinos mokslų daktaras, virusologas Saulius Čaplinskas.

„Deja, nėra pagrindo manyti, kad ir toliau naujų užsikrėtimų atvejų skaičius neaugs. Turime tokią situaciją, kad virusas mutavo. Kas ir buvo prognozuojama, kad virusai mutuoja ta linkme, kad kuo greičiau, kuo daugiau naujo šeimininkų ląstelių pagamintų. Taip ir atsitiko.

Reklama

„Jeigu Uhano atmaina vidutiniškai užkrėsdavo tris naujus asmenis, tai dabar septynis. Ir taip atsitiko todėl, kad 10 kartų mažiau dalelių reikia, kad patektų į sveiko žmogaus kvėpavimo takus ir pradėtų vystytis infekcija. Čia net nereikia būti virusologu, kad suprastum, jog pavojus tapo kur kas didesnis“, – tv3.lt sakė S. Čaplinskas.

Be to, pasak virusologo, kadangi esama daug naujai viruso atmainai delta imlių žmonių, taip plintant virusui, net pasiekus 70 proc. populiacijos imunizaciją, kolektyvinis imunitetas nebus pasiektas.

„Taip, kuo daugiau žmonių turi imunitetą, tuo lėčiau virusas plis, bet nepakanka tokios neimlių žmonių aprėpties sustabdyti jo plitimą. Deja, gali būti taip, kad šitas žiemos sezonas gali būti netgi sunkesnis negu praeitas naujų užsikrėtimų atvejų prasme“, – prognozavo pašnekovas.

Čia pat jis atkreipia dėmesį, kad nuo delta atmainos nėra apsaugoti nei COVID-19 persirgę, nei pasiskiepiję žmonės, tačiau jiems ligos eiga būtų pakankamai lengva ir turimas imunitetas padėtų išvengti gydymo ligoninėje.

„Dabar jau žinoma, kad net pasiskiepiję ar persirgę žmonės, jeigu gauna didelį delta atmainos kiekį, tai jiems taip pat gali pradėti vystytis infekcija. Tik didelė tikimybė, kad jie sirgs daug lengviau, net nepateks į ligoninę. Bet jie gali pernešti virusą kitiems.

Iš čia būtų logiška, nežiūrint privaloma ar neprivaloma, einant į uždaras patalpas, kur buriuojasi daug žmonių, kad ten reiktų būti kuo trumpiau, laikytis atstumų ir teisingai dėvėti medicinines kaukes“, – rekomendavo S. Čaplinskas.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Delta atmaina – vyraujanti Lietuvoje

Portalas tv3.lt primena, kad, kaip rugpjūčio pradžioje pranešė Vyriausybė, delta atmaina šiuo metu yra vyraujanti atmaina šalyje, ji dabar sudaro apie 95 proc. visų diagnozuojamų atvejų.

Vyriausybės teigimu, su šios atmainos dominavimu prasidėjo ir eksponentinis COVID-19 atvejų augimas visoje Lietuvoje. 

Nuo birželio 1 dienos 96 proc. asmenų, hospitalizuotų ir mirusių nuo COVID-19, nebuvo visiškai skiepyti. 

Statistika rodo, kad šiuo metu koronaviruso infekcija labiausiai plinta tarp jaunesnių nei 50 metų asmenų – jie sudaro 80 proc. naujų registruojamų atvejų, o rudenį ir žiemą ši grupė sudarė apie 50 proc. visų užsikrėtimų.

Keturios „juodos“ savivaldybės Lietuvoje

Epidemiologinis Lietuvos žemėlapis kinta pakankamai sparčiai. Nors ką tik buvo tik dvi, dabar Lietuvoje vėl fiksuojamos keturios „juodos“ savivaldybės pagal užsikrėtimų COVID-19 skaičių.

„Juodoji“ zona reiškia, kad sergamumas savivaldybėse per pastarąsias 14 dienų viršijo 500 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų arba teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas viršijo 10 proc.

Naujausiais duomenimis, Skuodo rajone fiksuota 600 naujų atvejų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų. Be to, teigiamų tyrimų dalis ten siekia 10 proc.

Neringos savivaldybėje atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų siekia 577, tačiau teigiamų tyrimų dalis pasiekė 13,5 proc.

O Klaipėdos miesto savivaldybėje naujų atvejų skaičius siekia 626 atvejus per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų. Teigiamų tyrimų dalis savivaldybėje siekia 7 proc.

Tuo metu Palangos savivaldybėje naujų atvejų skaičius siekia 548 atvejus per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų. Teigiamų tyrimų dalis savivaldybėje siekia 7 proc.

Pakruojo rajono savivaldybė kol kas yra vienintelė „žalia“ savivaldybė Lietuvoje. Čia naujų atvejų skaičius per 14 parų 100 tūkst. gyventojų siekia 22, o teigiamų tyrimų dalis savivaldybėje – 0,7 proc.

„Žalioji“ zona reiškia, kad sergamumas savivaldybėse per pastarąsias 14 dienų neviršija 25 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų ir teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas neviršija 4 proc.

Šaltinis: tv3.lt


Patinka? Pamėk!
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami įvairaus pobūdžio straipsniai, surinkti iš viso pasaulio. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.