Užeiti į svetainę

Lietuvos bankui siūlant kitąmet minimalų mėnesinį darbo užmokestį didinti iki 868 eurų, profsąjungos tikina, kad tai per mažai. Verslininkai pažymi, kad šiuo metu pokyčiams ne laikas: jei atlyginimai augs, teks didinti ir prekių kainas, o tai skatins dar didesnę infliaciją.

Reklama

Iki metų pabaigos liko mažiau nei 5 mėnesiai, bet iki šiol nėra aišku, kaip keisis minimalų ar mažesnį darbo užmokestį gaunančių gyventojų padėtis. Tokių darbuotojų Lietuvoje yra per 130 tūkst.

Lietuvos bankas dar liepos gale skaičiavo, jog minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) kitąmet galėtų augti 18,9 proc. iki 868 eurų.

Reklama

Tai yra 138 eurais daugiau nei dabar. Jei neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) kitąmet išliktų toks pat, mažiausiai uždirbantys į rankas nuo naujų metų gautų 624 eurus (šiuo metu 550 eurų).

Ar būtent tiek ir bus kitąmet padidintas MMA, neaišku. Įprastai dėl MMA darbdaviai, profsąjungos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija susitaria Trišalėje taryboje, o galutinį žodį taria Vyriausybė.

Reklama

Iki šiol Trišalėje taryboje nenuspręsta, kokio dydžio kitąmet galėtų būti MMA.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai LRT.lt teigia, kad sprendimą ministerija dėl MMA priims rudenį. „Sprendimas dėl MMA dydžio bus priimtas rudenį, kai bus atnaujintas šalies ekonominės raidos scenarijus“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Finansų ministerija pridūrė, kad rudenį bus apsispręsta, ar didinti NPD.

Savo ruožtu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas „Žinių radijo“ laidoje sakė, kad kitąmet MMA gali didėti 15–19 proc. Politikas taip pat pridūrė, kad dalį šio augimo turėtų lemti ir didinimas NPD, kad našta verslui būtų kuo mažesnė.

Darbdaviai: padidinus MMA prekių kainos augs

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovo Dano Arlausko teigimu, didinti MMA nežinant, kokia mūsų laukia žiema, nebūtų protinga.

„Mums reikia įvertinti, kokia bus geopolitinė situacija. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad, jei bus nutrauktas dujų tiekimas Europai, Europos ekonomika susitrauks apie 1,5 proc.“, – sako D. Arlauskas.

Jo teigimu, jei MMA bus padidinta 19 proc., kaip dabar ir siūloma, dalis verslų užsidarys, kažkas bankrutuos, tačiau didžiausią žalą, anot darbdavių atstovo, patirs gyventojai.

„Sakoma, kad verslininkai nenori, jog būtų padidintas MMA, bet verslas visada prisitaikys, padidins galutinę produkto kainą ir verslas išsisuks. Tačiau turime mąstyti ir apie vartotojų interesus, kadangi dabartinis kainų augimas nėra gerai žmonėms. (…) Galiu aiškiai pasakyti, kad dėl MMA didinimo labiau nukentės žmonės. Jei politikams tai tinka ir mes nesuvokiame, kad nemokamų pietų nebūna, ateis laikas, kai atsikvošėsime, kad nereikia eiti šiuo keliu“, – įspėja D. Arlauskas.

Jis taip pat siūlo MMA sulyginti su NPD ir šitaip visos pusės liktų patenkintos.

„Galime pažiūrėti, ką daro mūsų kaimynai. Šiandien Estijoje infliacija yra didesnė nei Lietuvoje. Tai yra dėl to, kad ten labai sparčiai augo darbo užmokestis. Estai, matydami, kad didinant minimalų atlyginimą infliacija gali dar labiau padidėti, ruošiasi padaryti paprastą veiksmą – sulyginti NPD ir MMA. Mes pritariame prezidento pasiūlymui taip padaryti ir Lietuvoje“, – siūlo darbdavių atstovas.

LRT.lt primena, kad prezidentūra yra siūliusi, jog NPD turėtų priartėti prie MMA. Šiuo metu maksimalus NPD siekia 540 eurų (uždirbantiems iki 730 eurų popieriuje).

Profsąjungos – didinti reikia daugiau

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad kol kas profsąjungos neįvardins, kokio minimalaus atlyginimo kėlimo norėtų kitąmet, tačiau pažymėjo, kad jis turėtų būti didesnis nei 19 proc.

„Lietuvos bankas, atlikdamas skaičiavimus, rėmėsi vasario mėnesio Eurostato duomenimis. Liepą duomenys buvo atnaujinti, todėl logiška, kad procentas būtų perskaičiuotas. Mano žiniomis, procentas turėtų būti didesnis. Vidutinis atlyginimas nestovi vietoje, todėl būtų logiška atsispirti nuo naujausių duomenų ir perskaičiuoti MMA dydį. Tikėtina, kad jis bus didesnis nei Lietuvos banko pasiūlytas“, – mano I. Ruginienė.

Reaguodama į verslininkų nuogąstavimus, kad rudenį ekonomika sulėtės, I. Ruginienė pažymi, kad tai ne kliūtis kelti atlyginimus, o nepakėlus MMA, nukentės tie patys verslininkai, nes žmonės neturės iš ko pirkti prekių, paslaugų.

„Visada yra ekonominis neapibrėžtumas ir taip gyvename jau 4 metus – ar pandemija, ar karas. Recesija yra normalus procesas, reikia nustoti gąsdinti žmones. Mūsų ekonomikos kreivė nuolat banguoja. Ekonomistai sako, kad nebus taip blogai, kaip sako darbdaviai.

Jeigu nedidinsime pajamų, tikrai bus riesta visiems. Darbuotojai jau dabar gauna nežmoniškas sąskaitas. Kai reikės sumokėti už šildymą, tuomet galime turėti tikrai labai liūdną scenarijų. Todėl pajamas reikia didinti, kad išgyventų patys verslai. Jei žmonės nustos pirkti produkciją, kurią pagamina mūsų verslininkai, kalbėsime apie visai kitą scenarijų“, – įspėja I. Ruginienė.

MMA didinimas gali būti naudingas pačiam verslui

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka įsitikinęs – minimalų atlyginimą didinti būtina, o jo padidinimas netiesiogiai padėtų pačiam verslui.

„Didinant minimalų atlyginimą galima stabdyti recesijas. Jos būna todėl, kad žmonės mažiau vartoja, mažiau perka, todėl tenka mažinti ir gamybą. Tie žmonės, kurie uždirba mažai, įprastai savo visą atlyginimą išleidžia iš karto. Jeigu padidinsime minimalų atlyginimą, žmonės pinigus vis tiek galiausiai atiduos verslininkams, kuriems gresia ekonominiai sunkumai.

Todėl minimalaus atlyginimo didinimas yra verslo palaikymas. Paradoksalu, verslininkai nori, kad pirktų jų prekes, bet savo darbuotojams nenori didinti algų. Jie skaičiuoja, kad atlyginimo didinimas yra jų išlaidos, tačiau tai yra ir jų pajamos. Žinoma, ne individualiai, o visos ekonomikos mastu“, – aiškina profesorius.

Jo teigimu, dažnai verslininkai skundžiasi, kad padidinus minimalų atlyginimą konkurencingumas sumažės, tačiau tai nėra tiesa.

„Taip būtų, jei vienas darbdavys būtų priverstas kelti atlyginimus, jo išlaidos padidėtų, jis būtų priverstas kelti produkcijos kainą ir vartotojai pabėgtų kitur. Tačiau kai visi turi didinti atlyginimus, visų išlaidos didėja. Vadinasi, konkurencingumas vidinėje rinkoje nemažėja“, – pastebi ekonomistas.

R. Lazutka sako, kad didinant darbo užmokestį konkurencingumas gali mažėti tų įmonių, kurios eksportuoja savo prekes.

„Tačiau daugelyje užsienio šalių atlyginimai taip pat didinami. Be to, reikia prisiminti, kad Lietuva yra tarp tų šalių, kur atlyginimai yra mažiausi. Europos Sąjungoje yra bendra rinka, ten konkuruoja ir Suomijos, Vokietijos gamintojai. Lietuvoje atlyginimai yra mažesni, todėl yra erdvės konkurencingumui išsaugoti“, – mano R. Lazutka.

Kalbėdamas apie tai, ar užtektų 19 proc. padidinti MMA, R. Lazutka pažymėjo, kad didinti būtų galima ir daugiau, nes siūlomo kilimo nebūtinai užtektų padengti kainų padidėjimą.

„Žinoma, norėtųsi daugiau (…), nes dabar tik minimalios algos perkamoji galia vos vos būtų išsaugota ir tai neatsižvelgiant į vartojimo struktūrą. Labiausiai brango energetiniai ištekliai, maisto produktai. Ne pirmo būtinumo prekės ar paslaugos brango mažiau, tačiau žmonės, kurie uždirba minimalų atlyginimą, tokių prekių neįperka“, – sako profesorius.

Siūlo nustoti smulkiajam verslui laipioti ant galvos

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sako, kad minimalaus atlyginimo didinimas ypač neigiamai paveiks smulkiuosius verslininkus.

„Gali laipioti smulkiajam verslui ant galvos, bet iki tam tikro laiko: kai įmonės pradeda bankrutuoti, atleidžia darbuotojus. Pakelkime MMA ir pamatysime, kas Lietuvoje dėsis. (…) Jei norime didinti MMA, mąstykime apie visus žmones, kurie atsidurs Užimtumo tarnyboje, jiems reikės mokėti išmokas. Jos bus ir vėl mokamos iš smulkiojo ir vidutinio verslo kišenės, kuris sumoka 74 proc. visų mokesčių.

Kai kurioms įmonėms 15 kartų išaugo elektros kainos. Kai kam 40 kartų. Jei aš būčiau valstybės vadovas ar Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas, sakyčiau, kad nieko nedarykime. Nekirskime šakos, ant kurios sėdime. Šitas minimalaus atlyginimo didinimas yra puota maro metu, negalima taip daryti“, – sako D. Matukienė.

„Gal valstybė gali 19 proc. kitąmet pakelti pensijas? Tuomet šitie žmonės ateis pas smulkiuosius verslininkus ir pirks prekių. Tuomet neliks ir problemos, kiek galime kelti MMA“, – priduria ji.

D. Matukienės teigimu, siekiant didinti žmonių perkamąją galią, tai reikia daryti didinant NPD, o minimalų atlyginimą būtų galima didinti atsižvelgiant į konkrečiame regione vyraujantį darbo užmokestį.

Be to, smulkiojo ir vidutinio verslo atstovė pažymi praėjusią savaitę susitikusi su Lietuvos banko vadovu ir klausiusi, kaip buvo paskaičiuotas MMA dydis ir kokia ekonomikos prognoze remtasi, kadangi „Sodros“ ir Lietuvos banko paskelbti vidutinio atlyginimo dydžiai nesutampa.

„Vidutinis darbo užmokestis buvo paskaičiuotas ne taip. Tai, ką paskaičiavo Lietuvos bankas, skiriasi nuo „Sodros “ pateiktų duomenų. Per artimiausias dvi savaites išsiaiškinsime, kodėl nesutampa duomenys“, – sako D. Matukienė.

Šaltinis: lrt.lt