Užeiti į svetainę

„Kaip tau atrodo, ar susirinkusiųjų ir švilpusiųjų Sausio 13-ąją elgesys buvo moralus ir etiškas?“ – paklausė manęs geras pažįstamas. Manau, jis tikėjosi aiškaus ir trumpo atsakymo: neetiškas.

Reklama

Bet toks trumpas atsakymas čia netinka. Kiekvienas reiškinys turi savo priežastis ir padarinius. Koks nors atsitiktinai pro šalį ėjęs hinduistas tyliai pasakytų: „Štai jums ir karmos akimirka, mielieji.“ O mes turime išmintingą patarlę: „Ką pasėsi, tą ir pjausi.“ Man keista tik viena – kodėl taip ilgai leidžiama „sėti“?

Lietuva neteko beveik 1 mln. žmonių. Dauguma jų paliko Tėvynę ne iš gero gyvenimo. Priešintis prieš savų vykdomą politiką ekonomikos srityje, kovoti už orų gyvenimą protėvių žemėje jie nemokėjo arba nenorėjo. Ar ne piliečių nuolankumas, neatsakingai, o gal net nusikalstamai veikiančių valdančiųjų nebaudžiamumas, švietimo suliberalėjimas, vienpusės informacijos pateikimas medijose ilgainiui suteikė valdantiesiems galimybes ignoruoti visos Tautos siekius? Joks dialogas tarp rinkėjų ir išrinktųjų nebevyksta. Šiandien galimai pažeistas ne vienas Lietuvos Konstitucijos straipsnis ir visa virtinė kitų įstatymų! Ar tai moralu?

Reklama

Masiškai iškirsti ir kertami miškai. Paukščiai grįžta įveikę tūkstančius kilometrų ir neberanda savo namų, laukiniai gyvūnai irgi nebeturi savo buveinių. Valdantieji visa tai pateisina „neregėtais pelnais“, kai kas, ieškodamas kvailių, skelbia, kad seni medžiai skleidžia CO2… Ar tai moralu?

Yra trečiojo pasaulio šalių, kurios vykdo užsienio politiką ignoruodamos savo gyventojų interesus. Ar mes irgi tokia šalis? Tai kodėl užsienio politika neatitinka valstybės interesų? Girdime keisčiausius politinių veiksmų paaiškinimus, kurie žeidžia mūsų protus. Politika su Kinija, Baltarusija sužlugdys didelę verslo dalį, verslininkai praras pelnus, darbuotojai – darbo vietas, valstybė – įplaukas į biudžetą. Laivo „Independence“ nuomos sutartis Lietuvai neša didžiulius nuostolius, bet, pasibaigus šiam susitarimui, mes ne tik nusipirksime jį, tačiau galbūt pirksime dar vieną tokį patį laivą. Ar moralus toks mūsų visų pinigų taškymas? Ir ne tik šioje srityje… Ar moralu skolintis su didžiulėmis palūkanomis, kai galima pasiskolinti daug mažesnėmis. Ar moralu skolintis beatodairiškai? Ypač tada, kai tokios finansinės operacijos vykdomos ne su jų asmeniniais pinigais, o visos Tautos?

Reklama

Mus išgąsdinusios pandemijos pradžioje vienas garsus psichoterapeutas ramino sakydamas, kad nelaimės padaro žmones geresnius, suartina juos. Atrodo, šio dėsnio galiojimo laikas pasibaigė… Nelaimė kai kuriuos privertė nusiimti kaukes ir mes aiškiai supratome, kad žmoniškumo po jomis nei buvo, nei yra. Pyktis, grasinimai, melas, įstatymų nesilaikymas, gyvename remiantis įsakymais, o ne įstatymais.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Pasikėsinta net į žmogaus kūną. Kiekvienas, žinodamas savo sveikatos būklę, rizikos faktorius, viruso keliamus pavojus, pasitardamas su savo gydytoju, turi teisę pats nuspręsti, ar jis skiepysis. Bet kuris, kiek plačiau besidomintis vakcinacija, gali nujausti, kiek melo slypi po pandemijos skraiste. Jau pats pirmas žingsnis prieštaravo Lietuvos įstatymams: eksperimentinė vakcina perkama už valstybės (t.y. mūsų visų) pinigus, o pirkimo sutarties sąlygos įslaptintos dešimtmečiams. Ar tai moralu? Ar moralu priverstinius skiepus vadinti „keliu į laisvę“? Nekreipiama dėmesio į prigimtines žmogaus teises, kurias suteikia Konstitucija. Jos atimamos ir suteikiamas Galimybių pasas. Bendrapilieti, ar randi čia moralės grūdų?

Ar nežeminamas piliečių protas, teigiant jiems, kad valdžia nesiima prievartos? Juk žmogus yra beveik priverstas išeiti iš darbo ir dvėsti badu, mesti studijas, jeigu nesusileidžia vakcinos, nes testavimosi kaina – neįtikėtinai didelė. Ar moralu prievartą vadinti laisve?

Pandemija valdoma nemokšiškai. Kiek pasigilinus, matyti prieštaringi, nelogiški sprendimai, bet visi, kurie nenori konfliktų, rizikuoti prarasti darbą ar studijų vietas, yra priversti juos lojaliai vykdyti. Ar moralu kalbėti apie nenorinčiųjų skiepytis kruvinas rankas, kai žmonėms, sergantiems kitomis rimtomis ligomis, nesuteikiama pagalba? Mes pirmaujame perteklinių mirčių skaičiumi! Mažiname ligoninių lovų skaičių rajonuose pačiame pandemijos įkarštyje. Ignoruojama žymių mokslininkų ir teisininkų nuomonė. Purviniausios patyčios pilamos ant visų, kas bando diskutuoti. Kalama: „Politika ir mokslu privalu tikėti!“ Tačiau politikus reikia kontroliuoti, o moksliniais klausimais diskutuoti. Ar tai moralu?

Tarp valdžios ir piliečių vyksta žūtbūtinė kova dėl vertybių. Nenuilstamai bandoma paminti šeimos sampratą, menkinamas jos reikšmingumas, pasiruošta gluminti vaikų sąmonę: „Ar kartais tu, mažyli, ne mergaitė?“ Jaunimui bus bandoma įskiepyti informaciją apie dešimtis naujų nebūtų lyčių. Tokios nuostatos ardys gyvybės pratęsimo giją. Ar moralu kvailinti ir griauti gyvenimą jaunimui, legalizuojant narkotikus? Bendrapilieti, aš suprantu, kad vyresnioji karta atlaikys kvaišalų gaivalą. Bet kaip atsilaikyti jaunam žmogui? Ar pamiršome, kas mūsų galvelėse sukosi, kai buvome tokio amžiaus?

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, kai ruošiamasi prisiminti žuvusiuosius už Lietuvos nepriklausomybę, pasikėsinta į valstybinę lietuvių kalbą su „nekaltu“ siekiu – papildyti abėcėlę trimis raidėmis. Tik trumparegis, visiškai nieko nenutuokiantis istorijoje, nesupranta, kad tai pirmas žingsnis, suteiksiantis galimybę įteisinti kitos tautos asmenvardžius Lietuvoje taip, kaip jie buvo rašomi lenkų okupuotoje Rytų Lietuvoje.

Ar valdantieji „nepagimdė“ dar vienos galingos emigracijos bangos, kuri prasidės pandemijai priblėsus? O lietuviams pasitraukus į kiek žmoniškesnės politikos besilaikančias šalis (tiesa, šiandien didžioji dalis valstybių vykdo kažkieno diktuojamą jų tautoms visai nepriimtiną politiką), į Lietuvą plūstelės A.Lukašenkos atskraidinti migrantai, kurie statys „tvarią“ Lietuvą. Moraliau nebūna?

Bet yra dar nemaža dalis paprastų žmonių, kuriems „Tėvynė“ nėra tuščias žodis. Jiems sunku matyti, kaip ji nyksta akyse ir klausyti paistalų apie globalią Lietuvą. Išvertus iš prancūzų kalbos, tai reiškia – visuotinė Lietuva. Taip ir norisi paklausti: „Ar jūs turit proto? Kas ta visuotinė Lietuva?“

Šitaip valdydami ir prievartaudami, jie išeina viešai minėti Sausio 13-ąją, dieną, kai buvo sudėtos gyvybės aukos už būsimą klestinčią Lietuvą… Paskendę savo visagalybėje, lyg virš jų Dievo nebūtų, jie tikėjosi, kad piliečiai iš visos Lietuvos atvyks pagerbti savo didvyrių ir, sukandę dantis, vėl klusniai stovės už tvoros, išklausys kalbų, kaip valdžia myli Tėvynę, o paskui jiems bus galima eiti mitinguoti po M.Mažvydo bibliotekos laiptais.

Bendrapilieti, ar moralu buvo taip ilgai tylėti, demonstruoti savo inteligenciją? Karalius juk „nuogas“! Tik tai pasakė ne vaikas, o susirinkusieji švilpimu, skirtu valdžios atstovėms, kurios savo netinkamu vadovavimu žlugdo valstybę, bet rėžia graudulingas kalbas. Tas nuolatinis dviveidiškumas… Ir kaip sakė J.T.Vaižgantas: „Tas prakeiktas nuolankumas.“

Artėja Vasario 16-oji. Tai diena, kai minime Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Ir nepajunti, kaip galvoje ima kirbėti klausimas, kaip bus išvadinti tautiečiai šią ypatingą dieną. Šunauja, runkeliai, vatnikai, plokščiažemiai, antivakseriai… Sausio 13-ąją epitetų sąrašą papildė: ne žmonės, fašistai, jedinstvininkai. Atrodo, visas arsenalas išnaudotas. Kažkas, palinkęs prie stalo, mąsto, ką reiks pasakyti Vasario 16-ąją?

Kažkodėl prisiminiau vieną žymaus humanitarinių mokslų daktaro pasakytą mintį: „Dievas – ne idiotas.“

Tikram autoritetui nereikia prievartos.