Užeiti į svetainę

Kiekvienas darbuotojas privalo mokėti ligos draudimo įmokas. Dėl to susirgęs ar tapęs laikinai nedarbingu jis turi teisę į ligos išmoką, kuri bent iš dalies padengia darbo užmokesčio praradimą. Išmoka nemokama tik nustačius, kad žmogus darė nusikaltimą, melavo arba gėrė. Prie tokių asmenų netrukus bus priskirti ir nesiskiepijantys nuo COVID-19.

Reklama

Socialinės apsaugos ir Darbo ministerija registravo atitinkamą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas.

Nemokama ir nesiskiepijantiems

Minėtomis pataisomis siūloma išplėsti įstatymo straipsnį, kuris numato, kada ligos išmokos nemokamos.

Šiuo metu jos nemokamos tada, kai darbuotojas:

– tapo nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką;
– sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;
– tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.


Ministerija siūlo, kad ligos išmokos nebūtos mokamos ir tada, kai darbuotojas laikinai nedarbingu taps dėl to, kad susirgo užkrečiamąja liga, dėl kurios paskelbta ekstremali situacija ar karantinas ir jis nebus pasiskiepijęs vakcina nuo tokios ligos.

Ši taisyklė nebus taikoma, jeigu apdraustasis asmuo negali būti paskiepytas dėl medicininių kontraindikacijų, nėra pasiskiepijęs dėl to, kad persirgo užkrečiamąja liga arba jam nebuvo užtikrintas vakcinos prieinamumas.

Paprastai kalbant, jeigu darbuotojas nepasiskiepys nuo COVID-19 ne dėl nemedicininių priežasčių, jam ligos išmoka nebus mokama, nors atitinkamas įmokas jis ir toliau turės mokėti.

Iki rugpjūčio 13 d. ministerijai dar galima teikti pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymo projekto. Vėliau jį dar turės patvirtinti Vyriausybė, priimti Seimas ir pasirašyti prezidentas. Pataisų projektu siūloma, kad jos įsigaliotų nuo šių metų spalio 1 d.

Žmogaus teisės nėra absoliučios

„Asmens teisės ir laisvės nėra absoliučios ir įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais gali būti ribojamos. Konkretaus asmens teisės ir laisvės ribojimą gali nulemti visuomenės (viešasis) interesas. 

Todėl sprendžiant COVID-19 ligos pandemijos suvaldymo iššūkius, prioritetas turi būti teikiamas viešojo intereso – visuomenės, ypač – asmenų, priklausančių pažeidžiamoms grupėms, sveikatos apsaugos – užtikrinimui, įvairiomis priemonėmis skatinant asmenis skiepytis nuo COVID-19 ligos, nes tai yra efektyviausia priemonė COVID-19 ligos  pandemijai suvaldyti“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Taigi dėl to projektu ir siūloma sieti ligos išmokos mokėjimą su žmogaus elgesiu karantino metu, nes net ir sumokėjęs draudimo įmokas, jis turi pareigą atsakingai elgtis ir, įgyvendinamas savo teises, nepažeisti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų, prisidėti prie bendro tautos gėrio išlaikymo ir didinimo.

Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad darbuotojai ligos socialiniam draudimui moka 2,09 proc. atlyginimo dydžio įmokas.

Už pirmas dvi laikino nedarbingumo dienas ligos išmoką moka darbdaviai. Nuo trečios dienos ją „Sodra“.

Šiuo metu vienos dienos vidutinė ligos išmoka yra 37,7 euro.

Pandemijos piko metu šių metų sausį ligos išmokas dėl COVID-19 kasdien gavo apie 30 tūkst. asmenų.

Šaltinis: tv3.lt

Reklama

Reklama

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį