Užeiti į svetainę

Vėl kyla diskusijos dėl keturių dienų darbo savaitės. To žadama siekti Lietuvos socialdemokratų partijos paskelbtoje rezoliucijoje. Ar Lietuva jau pribrendo tokiai idėjai bei ar pavyktų pasiekti gerų rezultatų, jeigu dirbtume būtent keturių darbo dienų savaitės režimu?

Reklama

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė Delfi dienos interviu atsakė, kaip darbuotojai vertina tokią galimybę, kad dirbtų keturias dienas per savaitę. „Kas gali nesidžiaugti ilgesnėmis išeiginėmis. Šis pasiūlymas ypatingai svarbus darbuotojams, nes reikia uždėti akcentą, kad trumpesnis darbo laikas – už tą patį atlyginimą. Jokiu būdu nereikia manipuliuoti ir sakyti, kad atlyginimas mažės – tikrai ne. Keturios dienos per savaitę arba šešios valandos per dieną – tai pasirinkimas už tą patį atlyginimą, taip pat ilgesnis poilsis, kad žmogus galėtų atsigauti kitai darbo dienai“, – sako I. Ruginienė. Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas: šį klausimą reikia palikti rinkai Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas tuo tarpu papasakojo, kaip toks pasiūlymas atrodo iš darbdavių pusės. „Man norėtųsi dar tokį priešpriešinį klausimą užduoti poniai Ruginienei – o kiek iš viso įmanoma sumažinti darbo dienų skaičių už tą patį atlyginimą – gal keturias, tris, o gal dvi? Klausimas be galo rimtas. Ji teisingai pasakė, kad visi džiaugiasi trumpesnėmis valandomis už tą patį atlyginimą, bet darbdavių nuomonė yra labai paprasta ir šiandien kai kurios įmonės trumpina darbo laiką, trumpina tiek darbo dienos, tiek savaitės darbo laiką.

Taip pat yra nemažai darbdavių, kurie investuoja į darbuotojų socialines reikmes – sveikatą, mokymą ir kitus dalykus. Tai daroma, žinoma, jautriai reaguojant į ekonomines galimybes. Jeigu yra ekonominės galimybės, tai mes gyvename tokiame laikotarpyje, kai visi darbdaviai supranta, kad reikia investuoti į darbuotojus. Bet jeigu jūs klausiate, kaip mes apskritai vertiname tai, ką socialdemokratų partija pasiūlo, tai mes vertiname neigiamai. Mes manome, kad šį klausimą reikia palikti rinkai, reikia palikti evoliuciniam procesui. Kai į šį procesą įsitraukia politikai, geros idėjos yra išniekinamos“, – sako pašnekovas. Tikina, kad idėja – pasiteisino Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Gerimantas Bakanas galėjo pasidalinti savo įmonės patirtimi, kur jau galioja keturių dienų darbo savaitė. „Pasiteisino. Nuo praėjusio rudens mes pradėjome tokį pilotinį projektą, kai pradėjome nuo septynių įmonės skyrių. Nuo sausio pirmos jau visa įmonė pradėjo dirbti tuo režimu, išskyrus pamaininius darbuotojus.

Reklama

Tik norėčiau poniai Ruginienei papildymą pasakyti, kad keturios darbo dienos su didesniu našumu, reiškia, kad darbuotojai padaro tiek darbo, kiek padarydavo per penkias darbo dienas arba net daugiau. Mes tokį tikslą išsikėlėme ir tai yra esmė“, – tikina G. Bakanas. Direktorius taip pat papasakojo apie rezultatus, kuriuos pastebėjo įmonėje. „Mes matome išaugusį našumą, darbuotojų įsitraukimą ir norą išlaikyti tą režimą. Noriu paminėti, kad mes dabar dirbame tokiu projektiniu režimu ir darbuotojai puikiai supranta, kad jeigu jie nesugebės padaryti tiek, kiek jie padarydavo per penkias darbo dienas arba dar daugiau, jie praras tokią galimybę.

Kai jie tai žino, jie įsitraukia ir mes turime fantastiškus rezultatus. Darbuotojai per tris mėnesius šių metų pateikė įmonės vadovybei 134 pasiūlymus, kaip efektyvinti veiklą – patys darbuotojai be jokio spaudimo. Jie patys pateikė tiek pasiūymų, o tie pasiūlymai sugeneravo per mėneį aštuonis šimtus darbo valandų efektą. Tas rezultatas rodo, kad galime dirbti keturias dienas, galime dirbti taip pat arba dar efektyviau, nei dirbdami penkias darbo savaites“, – tikina G. Bakanas. Ruginienė: žmonės šiandien dirba nežmonišką krūvį I. Ruginienė taip pat sureagavo į pašnekovų atsakymus bei tikino, kad negalime visko palikti evoliucijai bei tikėtis, kad po penkerių ar dešimties metų be galo sunkaus darbo žmogus išliks našus bei galės dirbti. „Pirmiausia noriu pasakyti, kad jeigu mes paliktume procesą eiti evoliucijos keliu, tai dar šiandien turėtume mažiausiai dvylika valandų darbo per dieną septynias dienas per savaitę, vaikų išnaudojimą darbo rinkoje, moterys neturėtų teisės balsuoti, eiti mokytis, išmokti rašyti ir skaityti. Tas kelias nėra tinkamas ir mes tai suprantame.

Reklama

Šio siūlymo esmė ta, kad žmonės šiandien dirba nežmonišką krūvį. Dirbant tokiais krūviais, norint išlaikyti ilgą darbinį amžių, labai svarbu leisti žmogui pailsėti, atsigauti ir su naujomis jėgomis sugrįžti į darbo vietas. Moksliniai tyrimai rodo, kad tik pailsėjęs žmogus gali dirbti produktyviau ir sukurti didesnę pridėtinę vertę. Deja, dabar darbuotojus vartojame kaip prekes, dedame nežmoniškus krūvius, neribojame darbo valandų skaičiaus, žmonės dirba viršvalandžius. Prieiname prie to efekto, kad po penkerių ar dešimties metų žmogus jau praktiškai tampa nebedarbingas ir neturi jėgų eiti į darbą. Tam, kad taip neatsitiktų, mes sakome, kad šiandien jau esame pribrendę kalbėti apie trumpesnę darbo savaitę“, – sako I. Ruginienė. Bakanas: po kelių mėnesių galėsime pilnai dirbti keturių darbo dienų režimu Paklausus, ar būna atvejų, kai žmonėms neužtenka keturių darbo dienų per savaitę atlikti savo darbui, G. Bakanas tikino, kad daugeliui padalinių pavyko pasiekti reikiamus rezultatus. „Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai yra projektas ir natūralu, kad darbuotojai mokosi visus darbus padaryti per keturias darbo dienas ir šiandien jeigu įmonė turi trisdešimt tris padalinius, tai trisdešimt padalinių atitinka šį rodiklį, jų rodikliai yra geri, keliems padaliniams sekasi sunkiau dėl koronaviruso. Natūralu, kad junginklis per vieną dieną neįsijungia ir žmonės neišmoksta taip dirbti. Kaip minėjau, diegiame daug naujovių, vyksta daug procesų, taigi viskas iš karto neįvyksta, bet, manau, po kelių mėnesių pilnai ir ramiai gaėsime dirbti keturių darbo dienų režimu“, – sako pašnekovas.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Primename, kad rezoliucijoje dėl darbo ir darbo santykių ateities pabrėžiama, kad COVID-19 krizės metu darbuotojų, ypač dirbančių priešakinėse kovos su pandemija linijose, padėtis dėl prastų darbo sąlygų bei patiriamo streso yra labai bloga. „Daugybė darbuotojų sveikatos apsaugos, švietimo, socialinio, viešojo saugumo, prekybos ir aptarnavimo sektoriuose, taip pat maisto ir kitų prekių kurjeriai rizikavo savo gyvybėmis, tačiau niekas – nei valstybė, nei verslas – jiems iki šiol nėra tinkamai atsilyginę“, – sakoma dokumente. Socialdemokratai akcentuoja, kad šiuo metu atskiruose sektoriuose, o ypač tarptautinių pervežimų ir logistikos, žmonės dirba ekstremaliomis sąlygomis, gaudami minimalų atlygį už įtemptą darbą, ir kas dieną priversti kovoti dėl savo išgyvenimo ir orumo.

Šaltinis: delfi.lt