Užeiti į svetainę

Lietuvoje pirmadienį pradėjo galioti draudimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sienas įsileisti Rusijos turistus. Tokia pati tvarka įsigaliojo ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje. Mūsų šalyje gyvenantis rusas Viktoras Voroncovas įsitikinęs, kad šis draudimas Rusijos piliečiams yra daug skaudesnis, nei sankcijos ar kitos jiems iki šiol numatytos bausmės.

Reklama

„Jūs neįsivaizduojate, kas dabar darosi socialiniuose tinkluose Rusijoje, kaip visi reaguoja – čia visi ir nacistai, ir fašistai, ir Hitleris taip nedaro, o Baltijos šalys padaro, mes surasime, kaip įvažiuoti į Šengeną ir t.t.

Pagal reakciją matosi, kad tai yra veiksmingiausias sprendimas, koks yra padarytas nuo karo pradžios“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ tvirtino jis.

Reklama

Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus, Lietuvos pasieniečiai į šalį toliau įleis Rusijos diplomatus, disidentus, pervežimo bendrovių darbuotojus, ES piliečių šeimų narius, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turinčius rusus. Beje, jie toliau galės per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.

Reklama

„Aš visiškai sutinku su mūsų valstybės pozicija. Tai yra absoliučiai geras sprendimas. Jis dabar yra reikalingas. Visi Rusijos piliečiai turi nešti atsakomybę už šitą karą. Mes negalime sustabdyti V.Putino. Rusijos piliečiai gali ir turi.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Rusijos piliečiai turi suprasti, kad visa tauta neša atsakomybę už šitą karą ir pirmas dalykas, kurį reikia priimti, jog nebebus galima taip lengvai įvažiuoti į ES ir Šengeno erdvę“, – tvirtino Lietuvoje gyvenantis rusas.

Jo teigimu, dar daugiau pokytis naudos turėtų tuomet, jei jį priimtų visa ES.

„Man žiauriai nepatinka kitų ES šalių pozicija. Mes – Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija – parodome, kad esame valstybė su kiaušiniais. O italai, prancūzai, vokiečiai bando tą uodegą pjauti dalimis. Mes ją pjauname dalimis nuo 2014 metų, o kur rezultatas?

Aš galvoju, kad šitas sprendimas žymiai stipriau paveiks Rusijos visuomenę, nei visi kiti, tarp kurių ir sankcijos, kartu sudėjus“, – kalbėjo V.Voroncovas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad, nors kalbama, jog draudimas per ES išorines sienas įsileisti Rusijos piliečius nebus labai paveikus, nes dauguma jų nekeliauja ir net neturi pasų, žvilgsnis čia esą turėtų krypti visai ne į šią žmonių grupę.

„Žinokite, tie, kurie neturi užsienio pasų, nedaro ir įtakos valstybei. Būtent tie Rusijos piliečiai, kurie turi užsienio pasus, namus Ispanijoje ar kažkur kitur, jie ir daro dabartinius sprendimus. Būtent tokius žmones ir veikia mūsų sprendimas“, – patikino jis.

Mato nevieningumo spragas

V.Voroncovas kritiškai atsiliepė apie Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasisakymus, esą Rusijos piliečiai neturi atsakyti už tai, ką daro jų valdžia.

„Galbūt pasakysiu labai griežtai, bet kodėl po Antrojo pasaulinio karo visa vokiečių tauta atsakė už tai, ką padarė Hitleris? Aš gerbiu kanclerį, bet manau, kad jis visų pirma galvoja apie rusakalbius, kurie gyvena Vokietijoje, kurie yra rinkėjai ir artimiausiuose rinkimuose gali prabalsuoti už jo partiją. Taip neturi būti.

Mes turime galvoti apie grėsmes, kurios ateina iš dabartinio V.Putino režimo. Mes turime kovoti su ta grėsme bet kokiomis priemonėmis. Apskritai ES, Šengeno erdvės šalys turi uždrausti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams“, – aiškino vyras.

Lietuvoje gyvenantis rusas apgailestavo, kad nevieninga ES pozicija atveria daugybę spragų naujajame draudime.

„Tuo rusai naudojasi. Aš dabar žiūriu situaciją, kaip žmonės reaguoja. Visi važiuoja į Suomiją ir po to iš Suomijos arba skrenda su „AirBaltic“ per Rygą, arba per Vilnių, arba plaukia su keltu į Taliną ir tuomet važiuoja iš Talino. Ta pati situacija, labai populiari kryptis Maskva-Stambulas, o po to – Ispanija, Italija, Prancūzija.

Mes turime parodyti savo griežtumą. Estija turi neįleisti žmonių su Rusijos vizomis į Estijos teritoriją. Tokią pačią kontrolę mes turime pastatyti prie vidinių sienų.

Jeigu mes nusprendžiame, kad turi būti tokia tvarka, mes turime įvykdyti mūsų sprendimą“, – nurodė V.Voroncovas.

Jau neįleido 18 Rusijos piliečių

Per pirmąją dieną Baltijos šalims ir Lenkijai ėmus taikyti griežtesnę Rusijos piliečių įleidimo tvarką, į Lietuvą iš viso kol kas neįleista 18 asmenų.

Kaip BNS informavo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, 16 val. duomenimis, maždaug po lygiai Rusijos piliečių nuo pirmadienio vidurnakčio neįleista tiek Lietuvos–Rusijos, tiek Lietuvos–Baltarusijos pasienyje esančiuose kontrolės punktuose.

Tuo metu Latvijos pasieniečiai informavo nepriėmę nė vieno sprendimo neįleisti Rusijos piliečių, Estijos pareigūnai pranešė neįleidę iki dešimties asmenų. Lenkijos pasieniečiai statistikos nepateikė.

Lietuvos vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, sprendimas neįleisti Rusijos piliečių „padiktuotas nacionalinio saugumo interesų“.

„Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi ir net trys ketvirtadaliai Rusijos piliečių palaiko karą Ukrainoje, o tokie asmenys, kurie siekia pakenkti mūsų ir ES kaimyninių valstybių saugumui, yra ir tarp atvykstančių į Lietuvą.

Šios grėsmės kelia riziką nacionalinio saugumo interesams, tai sudaro pagrindą griežtesniam atvykstančių Rusijos piliečių individualiam patikrinimui“, – teigė ministrė.

Anot A.Bilotaitės, tikimasi, kad tai veiks kaip atgrasymo priemonė, jog į šalį nebandytų patekti Vyriausybės nustatytų kriterijų neatitinkantys Rusijos piliečiai. Ji pažymėjo, kad tokį sprendimą svarstoma taikyti ir Baltarusijos piliečiams.

VSAT pareigūnai, atsisakydami įleisti kriterijų neatitinkantį Rusijos pilietį į Lietuvos teritoriją, turės teisę panaikinti arba atšaukti jo vizą.

Pasak VSAT vado Rustamo Liubajevo, pareigūnai gali įleisti, pavyzdžiui, į giminaičio laidotuves atvykusius Rusijos piliečius, arba kai kuriais kitais atvejais dėl humanitarinių pagrindų, tačiau kiekvienu jų būtina pateikti įrodymus, nustatytus dokumentus.

Į Lietuvą įleidžiami tik turintieji D tipo ilgalaikes vizas, tuo metu turintieji C tipo vizas, anksčiau leidusias viešėti Lietuvoje 90 dienų per metus, kirsti sienos nebegali.

Norintieji įrodyti, kad yra persekiojami Rusijos valdžios, turi pateikti šaukimą į teismą, jo nutartį, arba panašius dokumentus iš policijos, tinka ir viešoje erdvėje išplatinta informacija.

„Planuojama, kad pasieniečiai taip pat vertins kiekvieno atvykstančio piliečio požiūrį į karą Ukrainoje, tai bus taip pat vienas iš argumentų, kurio pagalba būtų priimamas sprendimas dėl asmens įleidimo arba neįleidimo“, – tvirtino jis.

Šaltinis: lrytas.lt