Sparčiai prastėjanti sergamumo COVID-19 situacija neramina specialistus ir ekspertus. Neabejojama, kad perdegus sveikatos apsaugos sistemai, kuri kai kur jau balansuoja ties šia riba, gali prireikti tam tikrų ribojimų. Vis dėlto kai kurie pastebi, jog šiuo metu Lietuva pateko į tam tikrą aklavietę, kai nebežinoma, kokios priemonės galėtų padėti sustabdyti greitai plintantį delta atmainos koronavirusą.
LSMU profesorius ir Ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas socialinėje erdvėje šiomis dienomis išreiškė abejonę, ar esamų priemonių, kurios šiuo metu taikomos, siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją, pakanka.
Mokslininko teigimu, nors šiuo metu taikomos nefarmacinės priemonės ir sulėtina pandemijos greitį, tačiau kol kas nėra pakankamos „perlaužti kreivę”.
„Mes nenorime vakcinuotis, bet nenorime ir karantino ir dar pykstame, kad esame ES šalių uodegoje pagal COVID-19 sergamumą. Tai, kad yra labai rizikinga „numoti ranka“ į nefarmacinių priemonių taikymą kol nepasiektas reikiamas vakcinacijos procentas yra aiškiai pasakęs ir anksčiau mano minėtas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras“, – rašo mokslininkas bei pastebi sveikatos sistemos perkrovimo visomis prasmėmis momentą.
S. Čaplinskas: panašu, kad kaip buvome vos ne prieš dvejus metus, taip ir esame tame pačiame žingsnyje
Tai, jog situacija įtempta pripažįsta ir kiti mokslininkai. Panašu, kad Lietuva atsidūrė tam tikroje aklavietėje, nes, anot profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, sergamumo situacija kaista, o kokie tiksliai veiksniai šiuo metu lemia viruso plitimą esą neaišku.
„Jeigu matome, kad virusas plinta nevaldomai, tai logiška yra galvoti: o kurioje vietoje? Ir tai aiškiai parodo epidemiologinė analizė, kurią ir turėtų daryti tie, kam priklauso tai daryti. Sėdi ant didžiausio duomenų maišo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, daugiau nei 600 gerai apmokamų etatų, bet epidemiologinės analizės kaip nebuvo, tai taip ir nėra. Plitimo veiksniai taip ir nėra aiškūs ir visuomenė jų nežino. Atitinkamai jeigu jų nemato sprendimų priėmėjai, tai taip ir šaudo iš patrankos į žvirblius“, – LRT.lt sakė S. Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, būtina aiškintis, kodėl užsikrečia ir pasiskiepiję žmonės – galbūt jie nepaiso saugumo reikalavimų arba jiems nesusiformavo ar išblėso imunitetas. Taip pat siekiant suprasti tikrąją situaciją yra būtina atsakyti į klausimą, kodėl kai kurie žmonės nesiskiepija.
Pasak S. Čaplinsko, nežinant tikslių viruso plitimo veiksnių sunku atsakyti į klausimus, kokios priemonės galėtų sustabdyti šį procesą.
„Jeigu mes nežinome veiksnių, kodėl manome, kad suvaržymai paveiks tuos veiksnius, kurių mes nežinome? Panašu, kad kaip buvome vos ne prieš dvejus metus, taip ir esame tame pačiame žingsnyje“, – teigė pašnekovas.
Profesoriaus nuomone, vien tik vakcinacija, jeigu nebus tikslių epidemiologinių tyrimų bei apsaugos reikalavimų paisymo bei švietėjiškos kampanijos, situacijos neišspręs.
Vertindamas visas šias aplinkybes S. Čaplinskas neabejoja, kad ateityje situacija ligoninėse dar tik blogės.
„Jau dabar aišku, kad šiuo metu žmonėms medicininė pagalba vėluoja. Tai yra vieša paslaptis. Net jeigu darytume hipotetinę prielaidą, kad rytoj visi pasiskiepys, ko, suprantame, kad nebus, artimuoju laikotarpiu tai situacijos nepakeis. Toliau tą įtemptą situaciją turėsime ir ji tik toliau kais“, – patikino S. Čaplinskas.
Pasak pašnekovo, operacijų vadovas turėtų imtis iniciatyvos ir susieti atsakymus, kuriuos atskleistų kokybiški epidemiologiniai tyrimai, atskirų sričių specialistų rekomendacijos ir tai įvertinus būtų priimami sprendimai.
Premjerės teigimu, dabartinių ribojimų pakanka
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė penktadienį lankydamasi Joniškyje ir paklausta, ar situacijai negerėjant būtų svarstoma kai kuriose savivaldybėse įvesti lokalų karantiną, I. Šimonytė kalbėjo, kad teoriškai tokie sprendimai yra įmanomi, bet kyla klausimas, ar tam yra būtinybė.
„Dabar Vyriausybė mano, kad tie apribojimai, kurie yra, kurie kažkuria prasme riboja užsikrėtimo rizikas tokiose vietose, kur susirenka daug žmonių uždarose patalpose, kad tų apribojimų pakanka.
Griežto karantino ir judėjimo apribojimų logika pavasarį ar žiemą buvo susijusi su tuo, kad neturėjome vakcinų arba turėjome labai mažai. Dabar sprendimas yra, jis yra labai aiškus. Žmonėms reikia skiepytis, žmonėms vis dar reikia saugotis ir dėvėti kaukes, plauti rankas, laikytis atstumų ir ypatingai saugoti savo pagyvenusius artimuosius“, – komentavo ministrė pirmininkė.
LRT.lt primena, kad Lietuvoje per parą patvirtinti 2736 nauji koronaviruso atvejai. Per parą nuo COVID-19 mirė 15 asmenų, 9 iš jų buvo nepasiskiepiję. Daugiausiai asmenų (6) priklausė 80–89 metų grupei, 2 priklausė 70–79 metų amžiaus grupei. Jauniausia COVID-19 auka priklausė 20–29 metų amžiaus grupei, ji buvo nepasiskiepijusi.
Nuo COVID-19 mirė ir 6 pasiskiepiję asmenys. 3 priklausė 70–79 metų amžiaus grupei, 2 priklausė 80–89 metų amžiaus grupei ir vienas 60–69 metų amžiaus grupei.
Padėtis sveikatos sistemą veda prie perkaitimo
Dabartinę sergamumo situaciją bei ligoninių užimtumą kaip pavojingą vertina ir Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorė Aurelija Žvirblienė.
„Visi matome, kad atvejai auga ir kai pažiūrime statistiką, kiek žmonių miršta, matome, kad dauguma jų yra neskiepyti. Jeigu rizikos grupė būtų paskiepyta aukštesniu procentu, turbūt, nebūtų tiek problemų su sveikatos apsaugos sistema. Pagrindinė problema dabar – kad neužlūžtų sveikatos apsaugos sistema, kad nebūtų perkrautos reanimacijos palatos, kurios jau yra perkrautos. Tai reiškia, kad neišvengiamai gali tekti stabdyti kitas medicinos paslaugas, o dėl to nukentės visa visuomenė“, – dėstė A. Žvirblienė.
Pašnekovė teigė nenustebsianti, jeigu susiklosčius tokiai situacijai, kai sveikatos sistema nebegalės normaliai funkcionuoti, bus imtasi griežtų ribojimų, nors jų nenori nei Vyriausybė, nei ekspertai.
„Bet ką daryti, jeigu negalės veikti sveikatos apsaugos sistema ir ką daryti medikams, kurie tiesiog nebepajėgs susitvarkyti su srautu“, – klausė mokslininkė.
Dabartinė sergamumo situacija esą veda prie to, jog visa sistema turi dirbti vien tik gydant COVID-19 užsikrėtusius žmones. Taip jau buvo pernai ir tuometė patirtis rodo, kad dėl to nukentėjo daug žmonių, nes atsirado nemažai pacientų, kuriuos vargino įsisenėjusios ligos.
Neišvengiama, kad bent jau kol kas situacija ligoninėse darysis tik dar blogesnė, nes atvejų skaičiai auga, o, žinia, sergamumo mažėjimą ligoninės pajustų tik po maždaug poros savaičių. Esmingai pakeisti situaciją galėtų tik ūgtelėjęs rizikos grupių žmonių vakcinacijos rodiklio augimas, nes būtent nepasiskiepiję rizikos grupių žmonės šiuo metu ir yra užpildę ligonines.
„Aš nežinau, kas gali priversti susimąstyti tuos žmones, kurie toliau agituoja, kad skiepytis nereikia. Jeigu norime sulaukti momento kai nulūš sveikatos sistema – tada nereikia“, – sakė A. Žvirblienė.
Miršta pusė reanimacijose gydomų pacientų
Akcentuojama, kad kalbant apie ligonines, svarbiausias klausimas yra ne lovų pacientams skaičius, o žmogiškųjų išteklių – paprastai tariant, ar bus kam prie tose lovose gulinčių pacientų prieiti.
„Buvo siūlymų, kad per vasarą reikėjo pasiruošti – paruošti patalpas su kovidinėmis lovomis. Kas iš to? Nebent tose patalpose galėtų būti apmokomi nepasiskiepiję ir COVID-19 nebijantys savanoriai, kad jie prižiūrėtų tuos neskiepytus sergančius žmones, jiems pajungtų deguonies aparatus. Ir taip nukrauti tą sveikatos apsaugos sistemą. O tiems žmonėms, kurie jaučia atsakomybę ir yra pasiskiepiję – lovų ligoninėje pilnai užtektų, nebūtų problemų“, – teigė pašnekovė.
Tai įrodo ir šalių, pavyzdžiui, Švedijos, kur apribojimai buvo smarkiai atlaisvinti, tačiau rizikos grupių asmenų ir bendrai populiacijos procentas yra aukštas.
„Jeigu norime į ta šalis lygiuotis, mums reikia žiūrėti, kas ten yra kitaip. O kitaip yra būtent paskiepytos rizikos grupės“, – akcentavo profesorė.
Pašnekovė pastebėjo, kad dėl pandemijos smarkiai jau yra nukentėję vaikai ir būtina siekti, jog jie nenukentėtų dar labiau dėl to, kad kažkas nesutinka pasiskiepyti.
„Neturėtume galvoti, kad vaikai mus turėtų iš šios situacijos gelbėti, nes ne vaikai pildo ligonines, o seni žmonės, kurie nėra pasiskiepiję. Infekcija, be abejo, plinta tarp vaikų, nes tai yra kolektyvai, bet juk yra žmonių, kurie ragina natūraliu būdu įgyti imunitetą. Tai vaikai nori ar nenori bus ta grupė, kuri natūraliu būdu įgis tą imunitetą. Vaikai nekalti dėl to, kad jie platina. Vaikai neturi būti atsakingi už tai, kad kažkas pats nesiskiepija, ragina savo tėvus nesiskiepyti. Po to tie tėvai keliauja į ligoninę ir guli reanimacijoje, kur vienos dienos gydymas kainuoja kelis ar keliasdešimt tūkstančių eurų. O jie ten guli ne po vieną dieną ir rezultatas – apie pusę ligonių iš reanimacijos vis tiek miršta“, – aiškino A. Žvirblienė.
LRT.lt primena, kad šeštadienio duomenimis, 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje toliau kyla ir pasiekė 1095,6 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis ūgtelėjo iki 11,8 procento.
Šaltinis: lrt.lt
