Užeiti į svetainę

Vyriausybei trečiadienį pranešus, kad nuo rudens Galimybių paso neturintiems žmonėms nebus galima naudotis viešuoju transportu, lankytis dideliuose prekybos centruose arba gauti grožio paslaugų, gyventojai nesupranta, ar jie gyvena demokratinėje valstybėje. Pasimetę ir patys verslininkai, su kuriais tokia tvarka derinta nebuvo, tad dalis jų nė nežino, ar nuo pirmadienio apskritai galės dirbti.

Reklama

Kylant susirgimų koronavirusu skaičiui, Vyriausybė labai nepatenkinta, kad Lietuvos gyventojai vangiai skiepijasi, todėl nusprendė juos motyvuoti baudomis. „Vakaro žinios“ jau skelbė, kad Vyriausybė artimiausiomis dienomis gali priimti jau parengtą nutarimą, kuriame numatyta, kad nuo rugsėjo 13 d. Galimybių paso neturintys gyventojai negalės patekti į gydymo įstaigas, naudotis viešuoju transportu, lankytis dideliuose prekybos centruose, renginiuose, grožio salonuose, naudotis remonto paslaugomis. Pamaldos taip pat galės vykti tik su Galimybių pasais.

Beje, Galimybių pasui gauti testuotis nemokamai jau nebebus galima. Pageidautina – rinktis vakciną. Netgi nėščiosioms ir kūdikius maitinančioms mamoms, nors vakcinų gamintojai aiškiai sako, kad jokie bandymai su žmonėmis dėl vakcinos poveikio vaisiui ar vaisingumui nėra atlikti. Nemokamas testavimas galės būti skiriamas tik gavus gydytojo pažymą, jog skiepytis žmogui negalima dėl medicininių priežasčių.

Reklama

Pasirodo, tokie griežtinimai nebuvo derinti su didele dalimi verslų. Kai kurie jų liko nesupratę, ar gali dirbti, o kiti piktinasi, kad Vyriausybė įvedinėja taisykles, kurių įgyvendinti neįmanoma. Tad kyla klausimas, ar valdžia siekia žmonių sveikatos, ar tik to, kad būtų kuo daugiau vakcinuotų žmonių?

Šiandien bandys kalbėtis su valdžia

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad artimiausiu metu planuojamas valdžios susitikimas su verslininkais, per kurį, tikimasi, pavyks išsiaiškinti kai kuriuos dalykus. „Penktadienį planuojamas susitikimas ekstremalių situacijų komisijoje. Kaip visada, tai vyko be jokios komunikacijos su verslu. Mes nelabai supratome, kas buvo paskelbta.

Reklama

Ar nuo pirmadienio jau restoranuose galima priimti žmones tik su Galimybių pasais? Tam reikėtų pasiruošti. Vyriausybei jau nurodėme, kad skiepytis ir testuotis nėra taip paprasta. Buvo žadėta, kad bus sudaryta galimybė specialistams atvykti į įmonę skiepyti darbuotojus, bet dėl tokių paslaugų niekas net nekelia ragelio. Todėl siūlome, kad Galimybių paso reikalavimas būtų taikomas ne anksčiau kaip nuo rugsėjo 13 d. Ir kad tai būtų taikoma visiems sektoriams. Nes dabar vieni yra išskirti, o kiti – ne.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Reikėtų pakentėti visiems, bet tokiu atveju galėtume pasiekti norimo rezultato – kad virusas neplistų ir verslai neužsidarytų“, – sakė E.Šiškauskienė.

Nėra teisinga

Pirmo karantino metu uždraudus teikti sporto klubų paslaugas, pirmąjį sporto klubą po atviru dangumi atidaręs Žigimantas Kauneckas „Vakaro žinioms“ sakė, kad apie naujus valdžios ribojimus sužinojo tik iš žiniasklaidos.

„Iki šiol nežinau, ar sporto klubai galės veikti ir kaip reikėtų įgyvendinti reikalavimus tikrinti Galimybių pasus. Gali būti, kad ir vėl ieškosime alternatyvių sprendimų, kaip ir per pirmąjį karantiną. Tačiau kol kas patys nežinome, kaip viskas veiks, tad sunku ir prognozuoti. Tačiau tokius Vyriausybės sprendimus vertiname skeptiškai. Tai nėra teisinga“, – sakė Ž.Kauneckas.

Siūlo premjerei pavairuoti autobusą

„Vakaro žinių“ kalbintas „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius neslėpė, kad apie tai, jog jau po kelių savaičių į viešąjį transportą nebus galima įleisti neturinčių Galimybių paso, išgirdo tik iš žiniasklaidos. „Jokių konsultacijų, kaip įgyvendinti tokius sprendimus, nebuvo“, – piktinasi A.Markevičius.

Tad kaip reikėtų įgyvendinti tokį reikalavimą? Gal kiekvienoje viešojo transporto stotelėje po kontrolierių pastatyti, o gal kiekvieną keleivį turėtų tikrinti pats vairuotojas? A.Markevičius į tokius klausimus atsako tiesiai – tokie reikalavimai neįgyvendinami: „Viešojo transporto vairuotojas yra atskirtas, kad neturėtų kontakto su keleiviais. Jis neturi jokių priemonių ir galimybių užtikrinti, kad į transportą neįlips žmogus, neturintis Galimybių paso. Tai būtų galima užtikrinti tik įleidžiant keleivius per vienas duris, bet tai sudarytų grūstis, keleivių nepasitenkinimą ir keltų konfliktus. Manau, tai sutrikdytų eismą.“

Galbūt kontrole turėtų užsiimti savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai, kurie įprastai tikrina keleivių bilietus. Tačiau tuomet, pasak A.Markevičiaus, nelieka jokių garantijų, kad viešuoju transportu nekeliauja Galimybių paso neturintys gyventojai. „Nei „Susisiekimo paslaugų“ kontrolieriai, nei viešojo transporto vairuotojai Vyriausybės nutarimo neįgyvendins. Nei šiandien, nei ateityje, nes to padaryti fiziškai neįmanoma. Kontrolieriai patikrina tik apie 5 proc. keleivių. Per savaitę, dirbdamas kasdien visą darbo dieną kontrolę sutinku tris kartus per savaitę. Be to, kas blogiausia gali nutikti keleiviui be Galimybių paso? Greičiausiai jis tiesiog gali būti išlaipintas.

Vyriausybė, priimdama nutarimus, turėtų nurodyti, kaip juos reikia įgyvendinti. O dar geriau – galėtų parodyti pavyzdį. Kviestume ministrę sėsti už Vilniaus miesto 53 autobuso maršruto vairo ir piko metu parodyti, kaip būtų galima įgyvendinti jų siūlomus ribojimus“, – sako A.Markevičius.

Smulkieji prekybininkai turgavietėse didelių srautų nesitiki

Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidentas Vytenis Butkevičius taip pat sakė nesupratęs, ar paskelbti Vyriausybės ribojimai paliestų turgavietes. „Kol kas nežinome, ar dirbsime, niekas mūsų neinformavo. Bet mes laikomės pozicijos, kad dauguma turgaviečių Lietuvoje yra atviro tipo, tad įvedinėti Galimybių paso tikrinimus, būtų neprotinga. Turime visas galimybes užtikrinti ventiliaciją ir atstumų išlaikymą“, – „Vakaro žinioms“ sakė V.Butkevičius.

Jis neslepia, kad nedžiugina ir teorija, jog be Galimybių paso dideliuose prekybos centruose negalintys lankytis gyventojai rinktųsi turgavietes: „Pandemijos metu smulkusis verslas buvo diskriminuojamas. To rezultatas – daugybė prekybininkų nutraukė veiklą. Tad nemanau, kad kažkokie nežymūs srautų padidėjimai išgelbėtų verslininkus. Jie per šį laiką jau ir taip „pravalgė“ visas savo santaupas, o dalis taip ir neatsigavo.“

Mokesčius moka, o nieko negauna

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė džiaugėsi, kad pagaliau mažiau ribojimų teko smulkiajam ir vidutiniam verslui. „Žinoma, mes džiaugiamės, bet nepritariu tokiam verslo supriešinimui. Nepaaiškinama, kodėl taip yra daroma ir ko yra siekiama. Net neaišku, iki kada tie ribojimai galiotų. Dalyvavome planuojamų pokyčių aptarime. Siūlėme, kad Galimybių pasas galiotų tik didesnėms įmonėms, neišskiriant skirtingų veiklų. Tai reiškia, kad tiek mažose krautuvėlėse, tiek mažose kavinėse ar kirpyklose iki 500 kv. m jis negaliotų. Žinoma, išgirsti nebuvome“, – „Vakaro žinioms“ sakė D.Matukienė.



Ji neslepia, kad dabartinė situacija verčia manyti, kad valdžia, nesugebėjusi įkalbėti žmonių skiepytis, atsakomybę tarsi perleidžia ant verslo pečių: „Mes iki šiol nesupratome, kaip pokyčiai bus įgyvendinti ir ką palies. Jeigu priimami tokie sprendimai, jie turi būti tokie, kad juos suprastų tiek verslas, tiek klientas, tiek tas, kuris tikrins. Jeigu mums rūpi visuomenės gerovė, taip neturėtų būti. Žmonėms turi būti pasakoma, kas ir kodėl daroma. Bet kai pasakoma, kad visą gyvenimą mokėjęs mokesčius negalės pasinaudoti teise būti gydomas, tai yra nonsensas. Kalbama apie 300 lovų, kurios skirtos COVID-19 pacientams. Bet tai nereiškia, kad dėl tų, kurie serga, turime nubausti visą savo bendruomenę, nurodant tokius reikalavimus.“

Interviu kalbamės su Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininku Vytautu Budninku

– Dar prieš kelis mėnesius abejojote, kad Laisvės partijos sugalvotas Galimybių pasas gali teisiškai tapti realybe, bet tai įvyko. Šiandien kalbama apie naujus ribojimus neturintiems šio paso. Ar tai tikrai užtikrina visų gyventojų teises?

– Reikia suprasti, kad įvairūs Vyriausybės siūlymai ir nutarimai nėra įstatymai. Jeigu atsirastų pilietis, turintis galimybių ir kreiptųsi į teismą ginčydamas jam taikomus suvaržymus, jis ko gero, laimėtų. Nes kuriami įvairūs teisės aktai ir potvarkiai, kurie labai abejotini. Jie turi būti pagrįsti įstatymais ir jiems neprieštarauti. Matyt, artimiausioje Seimo sesijoje bus kalbama ne tiek apie migraciją, o, tikėtina, bus teikiami įstatymo projektai, kuriuose bus apibrėžti pristatyti suvaržymai.

Žinoma, gali būti ir taip, kad Vyriausybės nutarimas grindžiamas ekstremalios situacijos paskelbimu šalyje, tačiau bet koks nutarimas negali pažeisti įstatymų ar jiems prieštarauti. Įstatymas visuomet yra aukščiau bet kokio nutarimo. Teisiniame ginče visuomet prioritetas teikiamas įstatymui, o ne Vyriausybės nutarimui.

– Ar demokratiškas valdžios siekis sukurti dviejų sluoksnių visuomenę?

– Tai yra tam tikras chuliganizmas, kai tikrinamos ribos. Su mumis daromi eksperimentai ir aiškinamasi, kiek mes kentėsime. Mes leidžiame, kad su mumis būtų taip daroma. Leidžiame, kad valdžia tvarkytų mūsų gyvenimą, o paskui pykstame, kad tvarkoma ne taip, kaip mes norime. Tai ne valdžia, o mes patys dėl to kalti. Jeigu piliečiai leidžia, kad visuomenėje vieni būtų privilegijuoti žmonės, o kiti – ne, vadinasi, taip ir bus.

Įsivaizduoju alergiško žmogaus situaciją. Jis turi pagrindą ginčyti Vyriausybės ribojimus ir teismui gali pateikti įrodymą, kad numatytų reikalavimų jis negali vykdyti dėl objektyvių priežasčių. Ir teismas, manau, tą patvirtins. Bet jeigu žmonės nesiskųs, o tik padejuos ir nieko nedarys, taip ir gyvensime.

Už savo teises reikia kovoti kiekviename žingsnyje ir tik tokiu būdu galima išgauti bent šiokią tokią pusiausvyrą. Nes prigimtinis valdžios noras yra kiek įmanoma suvaržyti žmonių teises, kad jie klausytų kiekvienos komandos. Todėl žmonės turi aktyviai dalyvauti šių įstatymų svarstymuose ir ginti savo teises.

Valdžia, kad ir kokia ji bebūtų, stebi visuomenės reakciją ir į tai atsižvelgia. Tai matėme ir nelegalių migrantų krizės atveju, kai žmonės pasipriešino. Tad, manau, jeigu visuomenė bus aktyvi, tai ir šiuo atveju siūlomi ribojimai gali būti įvesti daug demokratiškesni. Bet tam neužtenka piktintis tik socialiniuose tinkluose. Jeigu žmonės tikisi, kad jie gali sėdėti ant sofos ir kažkas už juos kažką iškovos, taip tikrai nebus.

– Ar gali būti, kad tai tik politinis šantažas gyventojams, kad šie išsigąstų ir pasiskiepytų, o iš tiesų rugsėjo mėnesį tokių drastiškų priemonių priimti nė neketinama?

– Matyt, tokia metodika naudojama. Pavyzdžiui, kaip buvo su gąsdinimu, kad nepasiskiepiję turėtų mokėti už gydymą, jeigu užsikrėstų koronavirusu. Galima tokią „antį“ paleisti, bet pagal Konstituciją gydymas Lietuvoje yra nemokamas. Tad taip, šiame kalbėjime yra dalis propagandos ir gąsdinimo, skatinant žmones paskubėti. Juk ne kiekvienas žmogus yra įsigilinęs į įstatymus. Tad maža, kas garsiai kalbama ir kokie projektai pristatomi, galiausiai viskas turės stoti į teisines ribas.

Šaltinis: respublika.lt