Užeiti į svetainę

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad Vyriausybė pakankamai gerai rūpinasi atsaku į energijos išteklių kainų krizę, kuri kilo dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Politiko nuomone, Lietuvos gyventojų mokamos kainos už šilumą ir elektros energiją yra įkandamos ir Vyriausybė padarys viską, kad taip liktų ir toliau.

Reklama

Taip ministras atsakė į Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijoje užduotą klausimą dėl Vyriausybės reakcijos į energijos išteklių kainų krizę, kuri smogia ne tik gyventojams, bet ir verslui.

Šios frakcijos narys, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius klausdamas teigė, kad Lietuvos Vyriausybė sureagavo pavėluotai, tik šių metų birželio mėnesį, kai jau 2021 metų rudenį iš Europos Komisijos esą ėjo signalai, jog būtina imtis priemonių, nes tuo metu Rusija buvo sumažinusi gamtinių dujų tiekimą Europai, o infliacijos lygis viršijo visas įmanomas prognozes.

Reklama

Bet D. Kreivys su tokiu vertinimu nesutiko: jo teigimu, Lietuva viena pirmųjų reagavo į krizę ir vos ne pirmoji pajuto artėjantį karo tvaiką, todėl parengė planą, kaip užsitikrinti energetinį šalies saugumą. 

„Mes aiškiai pamatėme, kad Rusija ruošėsi karui, nors, noriu priminti, kad iki pat vasario mėnesio nebuvo aišku, ar tas karas bus, ar nebus. Mes prognozavom, kad karas bus, nes Rusijos FSRU „Marshal Vasilevskiy“, plaukiojęs aplink pasaulį ir vežiojęs dujas, pradėjo grįžinėti į Kaliningradą, čia buvo spalio mėnuo. Paskui jį plaukė du laivai, pripildyti dujų, ir mums buvo aišku, kad karas neišvengiamas. Todėl pirmiausia buvo sudarytas energetinio saugumo planas, ką turėtume daryti tuo atveju: kaip išlaikyti stabilią elektros energijos sistemą atjungimo nuo BRELL atžvilgiu, kokios reikalingos dujų atsargos, kokios generacijos reikalingos, sudarytas susitarimas tarp trijų Baltijos šalių tinko operatorių. Saugyklos ir terminalo pajėgumai buvo automatiškai sudėlioti į priekį, kad turėtume dujų per visus 2022 metus“, – aiškino D. Kreivys.

Reklama

Jis pridūrė, kad tai leido Lietuvai balandžio mėnesį paskelbti, jog mūsų šalis nebepirks iš Rusijos nei dujų, nei naftos, nei elektros energijos.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Kalbėdamas apie kainų lygį, D. Kreivys irgi pabrėžė, jog Vyriausybė puikiai suvokė, kad kainos šaus į viršų, todėl 2022 m. patvirtino 2,26 mlrd. eurų vertės antiinfliacinį paketą, kuris įsigaliojo nuo šių metų birželio 1 d. Šiuo paketu buvo išplėstos kompensacijos už šildymą nepasiturintiems gyventojams, centralizuotam šildymui keletui mėnesių pritaikytas nulinis PVM tarifas, padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis, padidintos senatvės pensijos, indeksuoti vaiko pinigai, šalpos išmokos, nustatytos ne daugiau nei 9 centų kompensacijos už elektros energiją, jeigu jos kaina viršija 24 centus už kilovatvalandę. 

„Jeigu lyginti mūsų ir europinių priemonių adekvatumą, tai mūsų priemonių paketas yra vienas didžiausių Europoje. Jis tikrai adekvatus. Matome šiai dienai, kad kainos, kurias moka gyventojai tiek už šilumą, tiek už elektrą, yra įkandamos, Vyriausybė darys viską, kad jos ir toliau būtų įkandamos ir padės išgyventi šią žiemą“, – pabrėžė D. Kreivys. 

Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis pabrėžė, kad 2,26 mlrd. eurų antiinfliacinis paketas galbūt ir atrodė įspūdingai nominalia verte, bet jeigu šis paketas susiejamas su infliacija, kuri Baltijos šalyse labai aukšta, tai Lietuva visoje Europoje iškart nebe pirmauja, o krenta į antrą dešimtuką. O jeigu susiejama su skurdo lygiu, šalis krenta į trečią dešimtuką. „Kitaip sakant, mūsų ši parama yra pavėluota, nesprendžianti infliacijos, o vokiečių paketai, kurie numatyti rudeniui, neįtraukti į skaičiavimą. Kol mes atostogavome, didžiavomės savo skaičiais, o žiemos nepasitinkame“, – teigė L. Kukuraitis. 

Šiuo metu Lietuvos Vyriausybė irgi dėlioja priemones naujam sezonui: dviems ateinantiems sezonams centralizuotam šildymui bus taikomas nulinis PVM tarifas, bus sudaromos sąlygos ilgiau gauti kompensacijas už šildymą nepasiturintiems gyventojams, ketinama kompensuoti dalį elektros kainos, bet konkretūs skaičiai dėl elektros kainų kompensacijų bus aiškūs, kai bus sudėliotas biudžetas. 

Kartu ministras pabrėžė, kad nėra nė vienos šalies Europoje, kuri subsidijuotų verslą (nebuvo tikras tik dėl Kroatijos), o esą Lietuvoje egzistuoja kitos priemonės, kurios gali padėti verslui, pavyzdžiui, mokestinės paskolos. Anot jo, Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengia priemones, skirtas įmonėms, intensyviai naudojančioms energijos išteklius, o Aplinkos ministerija rengia priemonę įmonėms, kurios investuos į energetinę konversiją. D. Kreivys užsimena ir apie planus suteikti per 1 mlrd. eurų paskolų atsinaujinančiai energetikai. Tačiau Vokietijoje kaip tik šią savaitę pradėtos mokėti subsidijos nuo Rusijos sukelto karo padarinių nukentėjusių sektorių įmonėms.

Šaltinis: tv3.lt