Vištienos vyniotinis su česnaku. „Šiek tiek riebesnės mėsos, šie tiek liesos. Labai skanu!“ – pasakoja Marytė virtuvėje savo namuose Latvijos Inesi kaime, esančiame netoli Cėsio miesto. Prieš metus moteris išėjo į pensiją ir mokosi pragyventi už 452 eurų pensiją. Sumokėjus sąskaitas, jai lieka 100 erų maistui. Vištienos vyniotiniui neužtenka. Marytė gyvena savame dviejų kambarių bute. Šią žiemą, kaip ir daugeliu kitų žmonių, susidarė skola už šildymą. „Grąžinsiu iki mirties“, – juokiasi ji ir vaišina kava su imbieriniais sausainiais, iškeptais jos anūkų.
Marytei nelieka pinigų teatrui ar koncertams. Paskutinį kartą Cėsyje lankėsi prieš penkerius metus, kai gavo dovanų bilietą. „Dar buvo gyvas Valteris Fridenbergas. Sėdėjau pirmoje eilėje – dainavau kartu ir verkiau. Pirmą kartą apkabinau jį ir padėkojau.“ Inesi moteris eina į koncertus tik tokiu atveju, jeigu jie nemokami. Marytė dar klausosi radijo „Latvijas Radio 2“ ir kartu dainuoja.
Nepaisant pozityvios nuotaikos, jaučiasi, kad ją slegia nuoskauda dėl neteisybės. „Nebeinu balsuoti į rinkimus. Štai ir viskas! Nėra prasmės. Kur visi pažadai?“ Tėvas jai kartodavo: „Gyvenk kaip nori, svarbu sąžiningai.“ „Sąžiningai dirbdama užsidirbau špygą. Geriau reikėjo vogti. Ar šalį apvogusi stambi žuvis sėdi kalėjime? Ne!“
Marytė kartą per savaitę leidžia sau suvalgyti mėsos – trečiadieniais, kai vietos parduotuvėje būna nuolaidų. Visas daržoves moteris užsiaugina galiniame kieme, užšaldo, konservuoja. Moteris perka aliejų, sviestą, pieną, duoną, grietinę, druską ir cukrų. Kartais užsinori šviežių agurkų ir pomidorų. Neseniai jai pavyko nusipirkti keturis pakelius sviesto su nuolaida – už 1,99 euro. „Įdėjau į šaldiklį. Kaime iš bado nemirsi – yra duonos, svogūnų, sviesto.“ Ji susidžiovina mėtų arbatai. Iš kaimynų savo daržą turi Rudytė, Anita, Zina ir viena ukrainietė. „Bet aplinkui daug tokių, kurie patys ir piršto nepajudins, o išmokų reikalauja“, – sakė ji.
Didžiausia suma jos kasmėnesiniuose mokėjimuose – 1 400 eurų paskola plastikiniams langams. Šią vasarą sudėjo langus, bet nepasidarė šilčiau. Bute – 16 laipsnių šilumos, mokant pastovų 92 eurų mokestį už šildymą, todėl vakarais tenka įjungti elektrinį radiatorių. Sąskaita už elektrą būna apie 30 eurų per mėnesį. Namas neapšiltintas, pro stogą teka vanduo – daugiausia nukenčia viršutinių aukštų gyventojai, taip pat ir Marytė. Kodėl namas neapšiltintas? „Nėra jokio namo administratoriaus. Aš irgi prieš, nes jie tiesiog surinks pinigus ir nieko nedarys“, – komentuoja moteris. Marytė sutiktų mokėti tik tokiu atveju, jei dalyvautų sąžiningi žmonės: „Mūsų laikais reikia nuolat visus sekti, nes kiekvienas nori kažko pasiimti sau.“
Marytė turi vieną žalingą įprotį – kartais parūko. Ir čia būtų galima sutaupyti. „Mano vyriausioji duktė sugeba viską suplanuoti, o aš, kad ir kaip stengčiausi, – nemoku.“ Ji nedrįsta prašyti pinigų iš vaikų – nė vienos iš trijų dukterų.
Nuosmukis Vidžemėje
2021 m. daugiausia ties skurdo riba atsidūrusių žmonių gyveno Vidžemėje (36,2 proc.) ir Latgaloje (34,6 proc.).
Marytė sako, kad taip yra dėl darbo vietų trūkumo. „Čia yra lentpjūvė, skerdykla. Ir viskas.“ Paprieštarauju: kalbinti darbdaviai sakė – nėra darbuotojų. „Nes jie nenori mokėti padoraus atlyginimo, moka grašius“, – atsakė ji. Marytė negalvoja apie darbą, nes jai skauda nugarą ir kojas. Ji visą gyvenimą dirbo pardavėja: nešiojo dėžes, valė sniegą, plovė parduotuvės grindis, rūšiavo produktus, kovojo su girtuokliais – viską darė pati. Ji šiek tiek padirbo ir rąstų rūšiavimo įmonėje, deja, krūvis nugarai buvo per didelis. 2008 m. per krizę išvyko į Angliją, dirbo su gėlėmis. Išsilaikė pusmetį, paskui panoro grįžti namo. J ai neleidžia kilnoti anūkų, nes neišlaikytų jų. Be to, ji neturi teisės į gaunančiojo mažą pensiją statusą. Pernai Inesi buvo užregistruoti 9223 pensininkai, iš jų – 298 gaunantys labai mažą pensiją.
Tik vienas namas Inesi centre neturi įsiskolinimų už šildymą. Kai kurių gyventojų skolos – keturženklės. Namai šildomi granulių katilais. Vietos gyventojai kalba, kad jie per silpnai šildo. Vecpiebalgos krašto valdybos ūkio skyriaus vadovas Andris Lapinis pastebi: „Jei bent vienas žmogus man paskambintų ir pasakytų, ko jam reikia, kad būtų šilčiau, surinkčiau gyventojų parašus. Jie pasirinko tokią temperatūrą, kad sutaupytų pinigų.“ Ką daryti su kiauru stogu? Kodėl namas neturi administratoriaus? „Nuo šių metų keičiasi įstatymai, jo reikės – arba patiems reikia steigti asociaciją kaip mes „Liepas“, arba reikia išrinkti valdytoją“, – sako kaimynystėje gyvenantis A. Lapinis. Namo apšiltinti neplanuojama, nes tokiu atveju visi butai turi būti įtraukti į žemės knygą (Latvijos centrinė nuosavybės turėtojų duomenų bazė), o namas neturėti skolų. Kaip susidaro didelės skolos? „Yra tokių, kuriems iš tiesų sunku, bet dalis žmonių turi po dvi mašinas ir prašo socialinių tarnybų sumokėti komunalinius mokesčius“, – sako A. Lapinis.
Tačiau Vidžemėje tokia statistika ne dėl šildymo ir granulių katilų. Ji blogesnė nei anksčiau. Vecpiebalgos krašto valdybos vadovas Viesturis Buriotas nemano, kad Vidžemės padėtis – prastesnė nei Latgalos. Be to, visi, kurie prašė būsto pašalpos, ją gavo.
Aukojimai vietoje socialinių tarnybų pagalbos
Panagrinėjus organizacijos „Vecpiebalgas ruki“ veiklą, sunku pasakyti, kad viskas gerai. Tai labdaringa organizacija, 2015 m. ją įkūrė Linda Tuntė, kuri nebegyvena gimtojoje Vecpiebalgoje. Idėja buvo paprasta: visiems, norintiems padaryti gerą darbą, suteikti galimybę padėti pinigais ar kuo nors kitu – saldumynais, žaidimais, knygomis, namų apyvokos daiktais. Viskas būdavo išdalinama šeimoms ir vienišiems žmonėms.
Kai Linda pamatė, kaip skurdžiai gyvena žmonės, suprato, kad negali apsiriboti vienu atveju. „Ir kad reikia ne saldumynų, o muilo, skalbimo miltelių, dantų šepetėlių. Dviejų vaikų motina, kuriai padovanojome tris gabalėlius muilo, po švenčių paskambino ir nuoširdžiai padėkojo – kiekvieną gabalėlį ji padalino į keturias dalis, kad užtektų visiems metams“, – pasakojo Linda. Kartu su bendraminčiais ji sukūrė bendruomenę, pritraukė rėmėjų ir pagalbininkų.
Jiems dažnai susidaro įspūdis, kad atlieka socialinės tarnybos funkcijas. Labiausiai pagalbos reikia daugiavaikėms šeimoms, vienišiems pensinio amžiaus žmonėms ir turintiems sveikatos problemų žmonėms. Pernai šventėms jie atvežė vienišam vyriškiui malkų, vienišai mamai – dujinę viryklę, vienišam tėvui – skalbimo mašiną, daugiavaikei šeimai – baldų vaikams, šeimai, kuri liko be stogo virš galvos, – statybinių medžiagų kambario remontui, pensininkei – maisto jos daugybei kačių, daug komplektų žieminių drabužių ir apklotą. „Baldų atsiuntė iš Kuldygos!“ – giria Linda parūpinusius labdaros žmones. Jos teigimu, geriau nebus: „Už miestų ribų naujų darbo vietų praktiškai nėra arba yra labai nedaug. Atlyginimų nedidina, o maisto produktai, higienos reikmenys ir elektra kainuoja tiek pat, kiek miestuose.“
Lindos teigimu, namų būklė pasibaisėtina. Akivaizdu, kad gyvenvietėse atidėti pinigų kapitaliniam remontui – nerealu. Svarbiau pirkti maisto produktus, vaistus ir kasdien reikalingus daiktus.
Inesi gyvena 590 žmonių. Čia nebėra nei mokyklos, nei vaikų darželio, nei pašto. Tiesa, yra kultūros namai, biblioteka, lentpjūvė ir skerdykla. Iki Cėsio – apie 50 km, iki Vcpiebalgos – penki. Po administracinės reformos Inesi priklauso Cėsio savivaldybei. Socialinės tarnybos vadovas Ainaras Judeikis sako, kad klientų nežymiai padaugėjo. Populiari buvo valstybės skirta 60 eurų parama malkoms, kai nereikalavo parodyti kvito. „Jeigu žmogus negali sumokėti už komunalines paslaugas, jam reikia kreiptis į socialinę tarnybą, ten pasiaiškins, ar jam suteiks mažas pajamas gaunančio asmens statusą, ar skurstančiojo statusą, ar kokią kitą paramą“, – sakė A. Judeikis. Visame krašte yra 22 priėmimo punktai, kuriuose tam tikromis valandomis dirba socialinis darbuotojas. Inesi jis irgi yra. Bet žmonės šito nežino, ateina į biblioteką, klausinėja. Marytė sako, kad jai gėda prašyti paramos.
Vidžemėje – daugiausia kaimo gyventojų
Kodėl Vidžemė taip mažąja Latgala? Vidžemėje visada buvo žemas nedarbo lygis, todėl sunku patikėti šiais duomenimis. Centrinio statistikos biuro tyrimų vadovas Viktoras Veretjanovas aiškina, kad Vidžemės rodikliai jau kurį laiką svyruoja, tiesa, labiau rodo socialinės nelygybės didėjimą. Kuo didesnis skirtumas, tuo didesnė skurdo grėsmė. „Vienas iš paaiškinimų – Vidžemėje mažai didelių miestų, kuriuose būtų darbo. Latgaloje yra Daugpilis, Rezeknė, kur gyvena daug žmonių.“ Vidžemėje daugelis gyvena už miestų ribų, jų pajamos nedidelės. Būtent Vidžemėje daugiausia kaimuose gyvenančių žmonių. „Negalime susisiekti su gyvenančiais skurdžiausiai, nes jie neturi telefonų“, – sako V. Veretjanovas ir priduria, kad realybė dar liūdnesnė.
Latvijos universiteto tyrėjas, dėstytojas Michailas Hazanas mano, kad 2020 m. tyrimas susijęs su COVID-19, kai Vidžemėje, kur turizmas mažiau išvystytas nei Latgaloje, pajamos iš turizmo galėjo būti mažesnės. Tačiau po administracinės reformos Vidžemė vėl atsidurs gale kartu su Uogre, Ikškile, Lielvarde, Kegumu, Saulkrastais, Garkalne.
Ne tik Inesi yra kolūkių laikų namų, kuriuos reikia apšiltinti ir kuriems reikia naujų stogų. Smiltenės savivaldybėje Brutuli gyvenvietė yra maždaug už 3 km nuo miesto. Namas su aštuoniais butais šildomas malkomis. Augstkalnių šeima už visą žiemą moka 2 000 eurų. Jie nusipirko malkų, kai dar nebuvo pranešta apie dalinį kompensavimą, ir nepaprašė čekio. Paskui gavo iš valstybės 60 eurų paramą.
Darbas Norvegijoje
Kad galėtų sumokėti sąskaitas už šildymą, Ligita penkis mėnesius dirba Norvegijoje. „Latvijoje darbo netrūko, bet čia – kitoks atlyginimas“, – pasakoja moteris videointerviu. Už Norvegijoje uždirbtus pinigus ji kasmet susimoka už buto šildymą – vasarą pastatė rūsį malkoms. „Malkos sausos!“ – džiaugiasi moteris. Ligita palaipsniui sutaupė pinigų stogo atnaujinimui, dėl kurio susitarė visa namas. „Pas mus gyvena viena pensininkė, kuriai sunku sudurti galą su galu. Kai reikia susimokėti 3 eurus per mėnesį už vandenį, ji jaudinasi, kad daug išleidžia. Ji mažai šildo butą, būna namie su vatine striuke“, – pasakoja Ligita.
Ji pati važiuoja dirbti į užsienį, nes vyro Girčio silpnesnė sveikata – jis atidavė dalį kepenų dukteriai Aritai. Jų abiejų sveikatos tikrinimas, vaistas atsieina daug pinigų. Girtis dirba statybinių prekių parduotuvėje, duktė mokosi vidurinėje mokykloje.
Ligita kasdien ilgisi savo namų ir šeimos. Gerai, kad šalia gyvena žmonių iš Latvijos. O pinigų reikia – viskas pabrango. Ligita nekaltina vyriausybės, nes supranta, kodėl pabrango degalai ir šildymas. „Bent jau karas greičiau pasibaigtų“, – sako ji.
* Skurdo ir socialinės atskirties rodiklių šaltinis – 2022 m. sausio 30 d. –liepos 18 d. Statistikos biuro vykdyta apklausa apie pajamas ir gyvenimo sąlygas. Gyventojai galėjo užpildyti anketą internete arba atsakyti į klausimus telefonu ar asmeniškai. Apklausoje iš viso dalyvavo 5 800 namų ūkių 10 300 respondentų (16 m. ir vyresnių).
Šaltinis: DELFI.LT
