Užeiti į svetainę

Jau nuo pirmadienio įsigalioja Vyriausybės paskelbti karantino ribojimų atlaisvinimai. Ekspertai sako, jog dėl to greičiausiai susirgimų skaičius augs, tačiau situacijos nedramatizuoja. Pasak jų, epidemiologinė situacija ir vasarą priklausys tik nuo žmonių sąmoningumo, todėl svarbiausių saugumo reikalavimų nereikėtų pamiršti ir atšilus orams.

Reklama

Reikėtų prisitaikyti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis laidoje „Nauja diena“ svarstė, jog nauji karantino atlaisvinimai išprovokuos naujų atvejų augimą, tačiau viskas priklausys nuo to, kaip į atlaisvinimus sureaguos visuomenė. „Jau pakankamai matome, kad susiję yra atlaisvinimai su naujų atvejų skaičiais. Didesni atlaisvinimai, ypač vidinėse patalpose, greitai atsiliepia į tuos kasdieninius mūsų matomus naujus atvejus.

Šiandien matome kylančią kreivę – aišku, labai nesinorėtų, kad šitie skaičiai iškiltų iki 3000, bet tikėkimės, kad to gal ir nebus, jei tų atlaisvinimų nebus daroma per daug. Svarbiausia, kaip į juos reaguosime patys“, – teigė J.Augutis. Pasak jo, vakcinavimas naudos turės tik vėliau, o dabar su pandemija reikia kovoti per atlaisvinimų prizmę. „Šitie atlaisvinimai, kurie dabar yra įvesti, yra pakankamai ženklūs, ir manau, kad iš trijų scenarijų turbūt būsime arčiau antrojo scenarijaus, pagal kurį 2000 atvejų ir neviršysime, bet tuos skaičius turėtumėme matyti. Labai norėtųsi, kad iki liepos pabaigos pasiektumėme galbūt ir 70 procentų vakcinuotų žmonių, nors tai yra labai nelengva. Jei pildytųsi šis scenarijus, ženkliai greičiau pavyktų stabdyti pandemiją“, – kalbėjo J.Augutis.

Reklama

Tačiau, profesoriaus manymu, šis tikslas sunkiai pasiekiamas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms valstybėms. „Mes Lietuvoje niekada neturėjome tokio greito masinio vakcinavimo, arčiausiai tokio tikslo yra Izraelis. Deja, pasiekti 70 procentų nepavyksta ir jiems, jau kurį laiką tie procentai beveik nebekyla, tiesiog norinčiųjų mažai. Panašią situaciją stebime ir Jungtinėje Karalystėje – jie yra priartėję prie 50-ies procentų, ir aukščiau pakelti irgi jau sunkiau sekasi, tai nemanau, kad Lietuva bus išimtis“, – teigė jis. J.Augutis įsitikinęs, kad su koronavirusu gyvensime dar labai ilgai, todėl dabar svarbiausia – mokytis prisitaikyti. „Beveik esu įsitikinęs, kad su koronavirusu ir įvairiomis atmainomis turėsime gyventi dar ilgai, naudotis įvairiomis apsaugos priemonėmis, galbūt ir kaukėmis. Išliks ta grėsmė – žinome, kad su gripu susiję virusai yra sezoniniai, tai tarp bangų gal turėsime laisvesnį gyvenimą, o kai bangos prasidės, priemonės turės griežtėti. Kiek dabar žinome, net persirgę ir susikūrę imunitetą jį išlaiko vos metus, tai turbūt kartą per metus reikės skiepytis. Reikia nusiteikti, kad teks gyventi ir žemės planeta dalintis su dar vienu jos gyventoju – koronavirusu ir visa jo „šeima“, – kalbėjo VDU rektorius. Vasarą saugumo reikalavimų pamiršti nereikėtų Epidemiologas, profesorius Saulius Čaplinskas taip pat kalbėjo, jog epidemiologinė situacija ir vasarą priklausys nuo pačių žmonių elgesio. „Svarbu, kaip išvykę atostogauti žmonės elgsis. Jeigu prisiminsime saugumo taisykles, kurias jau visi esame išmokę, tai reikia tikėtis, kad galima bus ir gerai praleisti laiką, ir sustiprinti sveikatą, ir grįžti namo sveikiems“, – teigė jis. Profesoriaus teigimu, dėl pandeminio nuovargio ir jo daromos žalos naujausi karantino atlaisvinimai yra pragmatiškas sprendimas. „Kova su virusu negali atnešti daugiau žalos, nei pati liga. Aišku, kad, jei žmonės daugiau judės, virusui bus palankesnės sąlygos plisti, bet labai svarbu, kaip mes patys elgsimės. Turbūt per prievartą jokia Vyriausybė negali apsaugoti žmogaus, jeigu jis pats nesisaugos ir nesaugos kitų. Kalbame apie tai, ką valdžia mums leis, o ko neleis, bet reikėtų kalbėti ne apie suvaržymus, o apie gyvenimą naujoje realybėje“, – kalbėjo S.Čaplinskas. Tinkamai dėvima kaukė kino teatre riziką susirgti beveik panaikina Pasak profesoriaus, vasarą negalima pamiršti ir kaukių dėvėjimo taisyklių, nes neteisingai dėvima kaukė savo funkcijos tiesiog neatlieka.

„Teisingai dėvimos medicininės kaukės apsaugo beveik tiek pat, kiek ir respiratoriai. Daug kartų pabrėžiu, kad medicininė kaukė turi būti dėvima teisingai – ji turi būti uždedama beveik iki akių, o vielutė turi prispausti nosį. Jei žmogui kaukė smunka, tai reiškia, kad ji uždėta neteisingai“, – priminė S.Čaplinskas. Kalbėdamas apie kino teatrus ir uždarose erdvėse vykstančius renginius, jis pabrėžė, kad be taisyklingo kaukės dėvėjimo labai svarbi yra ir patalpų ventiliacija. „Jeigu kino teatre visą laiką teisingai bus dėvima medicininė kaukė ar respiratorius, užsikrėtimo tikimybė, net ir sėdint šalia infekuoto žmogaus, bus labai nedidelė. Tai jau yra įrodyta. O jei bus išlaikomi ir atstumai, šiuo atveju lankymasis kino teatre tikrai gali būti pakankamai saugus“, – aiškino S.Čaplinskas. Kada koronavirusas taps sezonine liga? S.Čaplinsko teigimu, koronavirusas galiausiai turėtų tapti sezonine liga, tačiau, kol taip nėra, būtina ir toliau laikytis saugumo reikalavimų.

Reklama

„Puikiai matome, kad net šiltuoju metų laiku virusas gali cirkuliuoti, o jo plitimas itin paspartėja šaltuoju metų laikotarpiu. Kol virusas netaps sezoniniu ir necirkuliuos kaip lengvas peršalimas, turbūt kiekvienas iš mūsų suvoksime ir saugosimės, stengsimės, kad virusas nesukeltų sunkios ligos. Bent aš neįsivaizduoju, kodėl atėjus rudeniui ir einant į prekybos centrą neužsidėjus medicininės kaukės? Manau, kad šioje naujoje realybėje tai išliks. Kitas klausimas – lygiai taip pat turėtų atsirasti tam tikri reikalavimai ir standartai dėl ventiliacijos. Dėl dezinfekcijos tai jau atsirado, daug kas ir iki pandemijos tai darė, bet dabar tikrai atsirado daugiau žmonių, kurie laikosi kvėpavimo higienos, rankų higienos. Sakyčiau, kad kol kas šioje naujoje realybėje asmeninės apsaugos priemonės turės išlikti“, – teigė profesorius S.Čaplinskas.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Šaltinis: lrytas.lt