Užeiti į svetainę

Patinka? Pamėk!


Kinijos mokslininkai teigia surinkę įrodymų, kad itin užkrečiamas omikron variantas galėjo atsirasti atsitiktinai susidūrus su pelėmis. Tyrimas turi tam tikrų trūkumų, tačiau tai yra įdomi alternatyva vyraujančiai teorijai, kad šis variantas išsivystė lėtinėmis ligomis sergančiam žmogui, kurio imuninė sistema buvo silpna.

Reklama

Kinų tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Journal of Genetics and Genomics“ Kūčių dieną, tačiau nemokamą dokumento juodraštį galima rasti „bioRxiv“ serveryje. Pirmą kartą apie SARS-CoV-2 omikron variantą pranešta 2021 m. lapkričio 24 dieną, Pietų Afrikoje. Šis viruso variantas yra išskirtinis, nes jame yra net 45 mutacijos, iš kurių kai kurios, atrodo, daro jį atsparesniu vakcinoms ir labiau užkrečiamu – palyginus su kitais variantais. Įdomiausia, kad daugelis šių mutacijų anksčiau nebuvo pastebėtos jokiuose kituose variantuose. SARS-CoV-2 variantų evoliucijos medyje omikron išsiskiria kaip ryški atskira atšaka.

Siekdama paaiškinti šį keistumą, Kinijos mokslų akademijos komanda teigia, kad šis mutacijų rinkinys skiriasi nuo virusų, kurie išsivystė žmonėse – tačiau labai primena mutacijas, susijusias su virusų evoliucija pelių ląstelėse. Be to, jie teigia, kad mutacijos rodo, jog virusas prisitaikė užkrėsti pelių ląsteles. Tai, jų nuomone, leidžia manyti, kad virusas galėjo iš žmonių persikelti į peles, kur jis sukaupė šias neįprastas mutacijas – o paskui vėl persikėlė į žmones. „Mūsų rezultatai rodo, kad omikron protėvis nuo žmonių peršoko į peles, greitai sukaupė mutacijas, palankias užkrėsti šį nešiotoją, ir tada peršoko atgal į žmones – o tai rodo, kad omikron protrūkis vyko tarp rūšių“, – straipsnyje rašo tyrimo autoriai.

Reklama

Tačiau ši teorija turi ir trūkumų. Pirma, SARS-CoV-2 nelabai efektyviai užkrečia peles. Pelių ląstelių dalis, kurią virusas paprastai naudoja patekimui į organizmą, yra mažai gimininga standartiniam SARS-CoV-2 smaigalio baltymui. Kitiems mokslininkams pavyko pritaikyti SARS-CoV-2, kad jis užkrėstų peles laboratorijoje – todėl kyla klausimas, ar laboratoriniai gyvūnai yra susiję su šio viruso kilme, nors tai nebuvo užfiksuota realiame pasaulyje. Daugelis mokslininkų skeptiškai vertina gyvūninės omikron kilmės teoriją, nors apibendrinant, dauguma mano, kad dar per anksti, kad galėtume iki galo suprasti šio varianto kilmę. Nepaisant to, tai svarbus klausimas – nes tai gali padėti numatyti ir užkirsti kelią pavojingų variantų atsiradimui ateityje.

Reklama

Parengta pagal „IFL Science“.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį


Patinka? Pamėk!
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami įvairaus pobūdžio straipsniai, surinkti iš viso pasaulio. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.