Užeiti į svetainę

Per karantiną visiems puolus pirkti sodybas ir namus, kotedžus ir kitą nekilnojamąjį turtą, su vyru susigundėme ir mes. Pardavėme butą ir įsigijome namą nedidelio miestelio pakraštyje, prie upelio. Galbūt ir kiti turi tokių svajonių, tai noriu perspėti, kad ne viskas yra taip, kaip svajonėse. Jei svajojat apie nuosavą namą, susitaikykit, kad atostogų Turkijoje santaupas teks pakloti stogo skylėms lopyti ar patvinusiam rūsiui tvarkyti.

Reklama

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad padarėme klaidą. Pradžioje ši idėja atrodė kaip svajonių išsipildymas. Namas, nors ir senas, krosnimi šildomas, atrodė tikrai kaip svajonių būstas.

Prie namo erdvus kiemas, obelų sodas. Kitapus jo čiurlena upelis, netoli miškelis. Manėme, kad gyvenimas su vaikais ten taps rojumi.

Reklama

Vasarą, ypač kol šalį kaustė karantinas, nuosavas kiemas, kuriame gali vaikštinėti be jokių kaukių, teikė daug džiaugsmo. Tačiau iš svajonių mus į realybę sugrąžino žemiški rūpesčiai.

Jei iki tol laisvalaikiu važiuodavom į kiną, teatrą ar muziejų, dabar savo laisvą laiką reikia aukojam žolės pjovimui, lapų grėbimui, daržo ravėjimui, sniego kasimui, medelių genėjimui ir kelmų rovimui. Meditacija, aktyvus laisvalaikis – viskas su tuo gerai.

Reklama

Bet kai visa tai reikia daryti grįžus po darbų, kai norisi skirti laiko sau, vaikams, šeimai, pasijunti toks namo vergas. Tu jam tarnauji, o ne jis tau. Kadangi mes pirkome ne naują namą, tai patys įsivaizduojate, kiek ten reikia visko tvarkyti. Gyvenam nesibaigiančiame remonte.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Nors pradžioje didelių pertvarkų neplanavome daryti, gyvenant supratome, kad nieko nebus, esam pratę prie patogumų ir nešioti kasdien vandenį iš šulinio bei malkas krosniai buvo smagu tik per vasaros atostogas.

Teko iš naujo vesti elektrą, kloti grindis, šiltinti sienas, įsivesti vandenį, kanalizaciją ir grindinį šildymą – pasistatėme granulinį katilą.

Žodžiu, padengus buto paskolą planavome pagyventi be įsipareigojimų, kaip laisvi žmonės. Deja, bet pardavus butą ir padengus paskolą likusių pinigų nepakako sodybai įsigyti ir įsirengti. Teko imti paskolą namui ir jo įrengimui.

Taigi, vis tiek likome priklausomi nuo banko, mokame paskolą ir dar didžiulius komunalinius. Vien už elektrą dabar mokame apie 200 eurų (turim elektrinę viryklę, vandens boilerį, daug kitų elektros prietaisų). Dar nepaminėjau šildymo sezono, kurio metu mes granulėms išleidžiame šimtus, tūkstančius.

Kaip palyginimui, 2 tonos granulių pernai kainavo apie 500 eurų. Tačiau mums per sezoną reikia bent 4 tonų granulių, o tai yra apie 1000 eurų. Už šildymą gyvendami bute per visą šaltąjį sezoną mokėdavome gerokai mažiau. Gyvenant name, ypač sename, šildymo sezonas tęsiasi nuo rugsėjo pabaigos iki gegužės.

Dabar visos kainos sukilo, paskolos palūkanos padidėjo. Įdomu, kiek dabar už šildymą mokėsim. Laukia sunki žiema.

Šaltinis: lrytas.lt