Užeiti į svetainę

Lietuvoje prieglobstį radę, bet namo susiruošę grįžti ukrainiečiai į lagaminus krauna ir lietuviškus produktus. O širdyse karo pabėgėliai išsiveža malonius įspūdžius, todėl vėl čia sugrįš, jei tėvynėje bus labai blogai.

Reklama

Jau apie tūkstantį ukrainiečių, kurie buvo pabėgę nuo karo ir prisiglaudę Lietuvoje, grįžo į tėvynę. Nemaža jų dalis kelionę pradeda Kauno autobusų stotyje. Bendrovė „Kautra“ kiekvieną darbo dieną organizuoja autobusų reisus į Lvovą.

Namo važiuoja daugiausia moterys ir vaikai.

Reklama

Vieni, nors Ukrainoje vis dar vyksta karas, linkę rizikuoti, nes nebegali ištverti gimtinės ir ten likusių artimųjų ilgesio.

Yra ir tokių, kurie skuba namo, kad susitvarkytų dokumentus ir vėl galėtų vykti į Lietuvą dirbti, nes čia jiems labai patiko.

Reklama

Ilgesys stipresnis už baimę

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Artėjant 9 valandai Kauno autobusų stotyje kelionės namo nekantriai laukė Marina Koteluk su dukra Marija.

Šeima gyvena Dnipre. Kai prasidėjo karas, vyras liko ginti šalies, o ji su dukra nusprendė ieškoti saugesnės vietos.

„Pažįstami, lankęsi Lietuvoje, patarė vykti į jūsų šalį“, – pasakojo moteris.

Atvykus į Kauną Pabėgėlių registracijos centre jai buvo pasiūlyta apsistoti pas vienus kauniečius. Moteris yra IT specialistė, todėl ir būdama Lietuvoje dirbo per atstumą.

„Pas jus labai gera, bet nugalėjo gimtinės ir artimų žmonių ilgesys. Nors dabar grįžti nėra visai saugu, noras būti namuose stipresnis už bet kokią baimę“, – sakė ukrainietė.

Išlydėjo su šunimi

M.Koteluk ir jos dukrą namo išlydėjo kaunietis Justas Jankauskas su šunimi Adžiu.

Vyras vos tik prasidėjus karui Ukrainoje iš karto nusprendė, kad galėtų priimti gyventi ukrainiečius, ir kai namuose įsikūrė Marina su Marija, nesigailėjo.

„Marina stengėsi būti linksma, bendrauti, domėjosi Lietuva, bet matydavau, kad mintyse ji nerimauja, jaudinasi dėl Ukrainoje likusių artimųjų.

Jos dukra Marija labai susidraugavo su mano šunimi, ji net klausė, ar vykdama namo negalėtų jo vežtis drauge. Šuo mergaitę linksmino, ir tai padėjo jai ištverti sunkias akimirkas“, – pasakojo J.Jankauskas.

Išgirdęs, kad ukrainietės nori vykti namo, kaunietis suprato, kad atkalbinėti jų nėra prasmės, nes matė jų ryžtą.

„Jei bus blogai, vėl sugrįšime, nes čia buvo gera ir mes už tai dėkingos“, – lipdama į autobusą sakė M.Koteluk.

Alina Volkhina, su sūnumi į Kauną taip pat atvykusi iš Dnipro, sakė, kad apsistojo šiame mieste, nes jos bičiulė M.Koteluk čia jau gyveno. Ukrainietės dažnai matėsi, drauge leido laiką.

„Namo vežu lietuviško alaus ir mėsos konservų, šie jūsų gaminiai labai patiko“, – sakė A.Volkhina.

Sūnūs ir vyras kariauja

Autobuso laukė ir daugiau ukrainiečių, tarp jų – Valentina su trimis vaikais ir Jana su dviem atžalomis.

Moterys pasakojo, kad gyvena kaime netoli Dnipro, yra giminaitės. Prieš du mėnesius atvykus į Lietuvą joms buvo pasiūlyta apsigyventi Kaltinėnuose.

Būnant ten joms buvo rengiamos ekskursijos į Šiaulius, vaikai galėjo lankyti baseiną. Viską, ko pabėgėliams trūko, padovanojo lietuviai.

„Mums patiko jūsų kultūra ir šventės. Ypač gražu, kad per Velykas jūs margučiais puošiate medžius. Pas mus tokios tradicijos nėra. Pramogos ir kelionės leido šiek tiek mažiau liūdėti ir trumpam pamiršti tai, kas vyksta namuose“, – sakė ukrainietės.

Valentina pasakojo, kad namuose liko jos vyras ir du suaugę sūnūs, jie kariauja.

„Būnant arčiau jų bus ramiau ir man“, – sakė moteris.

Ketino grįžti dirbti

Valerija Bondar su penkiamečiu sūnumi Ilja vos prasidėjus karui išvyko iš gimtojo Dnipro.

„Tada pas mus dar buvo ramu, kiti ukrainiečiai bėgo į mūsų kraštą ir miestą. Bet pamaniau, kad karo veiksmai gali pasiekti ir mus, todėl nusprendžiau gelbėti sūnų.

Iš pradžių patekome į Lenkiją, bet ten man nepatiko, todėl atvykau į Lietuvą. Iš pradžių gyvenau Vilniuje, paskui Kaune, vėliau vėl persikėliau į jūsų sostinę, nes ten įsikūrė pažįstama.

Namuose dirbau pardavėja, bet čia tokio darbo neradau, o ir nelabai ieškojau, nes norėjau būti su sūnumi, kuriam manęs reikia. Norėdama šiek tiek užsidirbti kartais valiau lietuvių namus“, – pasakojo moteris.

V.Bondar neslėpė, kad namo važiuoja susitvarkyti dokumentų, pasidaryti užsienio paso. „Tai būtina padaryti. Jei mes ir toliau būsime puolami, žudomi, teks bėgti ir vėl, todėl turiu susitvarkyti dokumentus, noriu grįžti į Lietuvą ir čia dirbti“, – sakė moteris.

Prieš pat kelionę į stotį atvyko ir „Maisto banko“ atstovai. Jie ukrainiečiams išdalijo paketus su maistu ir gėrimais. Popieriniuose maišuose buvo įdėta sumuštinių, sausainių, vandens, sulčių, vaisių.

Veža kiekvieną dieną

Justinas Vadluga, Bendrovės „Kautra“ rinkodaros vadovas:

„Į savo šalį grįžtančių ukrainiečių daugėja. Gegužės pradžioje pradėjome organizuoti reisus iš Kauno į Lvovą.

Iš pradžių autobusai važiuodavo 3 kartus per savaitę, šiuo metu reisų daugiau, ukrainiečiai namo gali išvykti kiekvieną darbo dieną.

Jau 600 ukrainiečių saugiai grįžo į savo šalį. Kiekvienas 48 vietų autobusas būna pilnas arba beveik pilnas.

Šiuo metu į kelionę Kaunas–Lvovas keleiviai yra užsiregistravę mėnesiui į priekį. Tam ruošiamės iš anksto ir šiam darbui jau ieškome papildomų vairuotojų.

Raginame ukrainiečius į kelionę pasiimti tik būtiniausius daiktus, neimti paspirtukų ar panašaus bagažo, nes vietų daiktams, kai autobusas pilnas keleivių, skaičius ribotas.“

Šaltinis: lrytas.lt