Užeiti į svetainę

Lietuvoje vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių gyventojų ir toliau pluša tam, kad užsidirbtų pinigų ir prisidurtų prie pensijos. Tarp dirbančiųjų senjorų net 90-ečiai ir vyresni. Prognozės liūdnos – ateityje pensinio amžiaus ilginimas taps neišvengiamu ir visiems teks dirbti ilgiau.

Reklama

Ekspertai siūlo jau po kelerių metų pradėti automatiškai ilginti pensinį amžių, įvertinus, kiek ilgėja tikėtina žmonių gyvenimo trukmė. Mat Lietuvos visuomenei vis labiau senstant ir norint išlaikyti stabilią pensijų sistemą, teks ilginti arba pensinį amžių, arba didinti mokesčius. 83-ejų panevėžietė Gendrūta duona ir jos gaminiais prekiauja jau daugiau nei du dešimtmečius.

„Pasiimu tiek, kad išprekiaut, kad neliktų, jeigu lieka, tai man jau nuostolis, jau sako kokią duoną valgai, sakau tokią, kurią neparduodu“, – pasakoja Gendrūta.

Reklama

Moteris į pensiją išėjo beveik prieš tris dešimtmečius, pagal anuomet galiojusią tvarką, sulaukusi 55-erių. Kad prisidurtų prie pensijos, Gendrūta nesėdėjo rankų sudėjusi ir išėjusi užtarnauto poilsio. 

„Mano pensija nedidelė, 400 nebūtų, jei be našlės skaičiuot, tikrai, kad sunku būtų išsilaikyt. Nuosavam name dar gyvenu, reikia, ir mokesčiai dabar gąsdina, labai gąsdina tie mokesčiai. Kol kas dar jokių kompensacijų neprašau kada dirbu“, – kalba Gendrūta.

Reklama

Devintą dešimtį įpusėjusi panevėžietė Elena avalynės taisykloje ir vadovė, ir buhalterė, ir bendrauja su klientais. Prireikus gali ir batus sutaisyti.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

„Ai, man įdomiau gyvent“, – sako Elena.

Ne paskutinėje vietoje senjorei ir papildomi pinigai prisidurti prie pensijos.

„Pirmiausia visi mokesčiai sumokami, valgymui, apsirengimui, kiek čia tų ir pinigėlių. O važinėjimui, kurortams tai neužtenka iš pensijos, čia nėra nei ką kalbėt“, – kalba Elena.

Ir tokių žmonių, kurie sulaukę pensinio amžiaus toliau pluša, Lietuvoje daugėja. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį dirbo apie 10 procentų pensininkų. 2022 metais jų yra apie 12 procentų. Šiuo metu maždaug 71 tūkstantis žmonių, išėję į pensiją, vis dar dirba.

„Dirbantys pensininkai dirba įvairiose srityse. Daugiausia jų yra švietimo ir sveikatos apsaugos srityse. Jie dirba ir prekyboje, ir gamyboje, o ne kvalifikuoti darbuotojai dažnai valytojais, namų tvarkytojais“, – komentuoja Sodros atstovė Malgožata Kozič.

Šiuo metu Lietuvoje vidutinis dirbančio pensininko amžius – 68-eri metai. Sodra suskaičiavo, kad dirba per pustrečio tūkstančio 72 metų sulaukusių pensininkų. Pluša net 90-ečiai ir vyresni. Tokių Sodra suskaičiavo 17.

„Kadangi išėjus į pensiją žmogaus pajamos sumažėja, tai tikriausiai dauguma skaičiuoja ir vis dėl to norėtų turėti dar papildomas pajamas prie pensijos dar užsidirbti“, – sako M. Kozič.

Tačiau tikėtina, kad ateityje teks visiems dirbti ilgiau iki senatvės pensijos.

Kaip pastebėjo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Lietuvos visuomenė vis labiau sensta. Ekspertai prognozuoja, kad 65 metų ir vyresnių lietuvių dalis tarp visų šalies gyventojų laikui bėgant padvigubės. O jaunų, darbingo amžiaus gyventojų, bus vis mažiau. Tad norint išlaikyti stabilią pensijų sistemą, Lietuvai ekspertai rekomenduoja ilginti pensinį amžių.

„Pavyzdžiui, dabar vieną pensininką išlaiko taip statistiškai – 1,4 dirbančiojo, tai jau praktiškai vienas prie vieno. Jeigu tas skaičius mažėtų ir bus vis mažiau žmonių, kurie galės išlaikyti pensininkus, na, tikriausiai reikės tam tikrų sprendimų, kad tas balansas toliau išsilaikytų“, – aiškina M. Kozič.

Pagal dabar galiojančią tvarką, Lietuvoje kasmet pensinis amžius pailgėja 2 mėnesiais. 2026 metais pasieks 65-erius metus.

Ekspertai rekomenduoja keisti dabartinį pensinio amžiaus skaičiavimą. Kad pensinis amžius automatiškai pasikeistų priklausomai nuo prognozuojamos gyvenimo trukmės. Tai reiškia, kad jeigu gyvenimo trukmė ilgėtų, iki pensijos tektų dirbti ilgiau. Dabar vidutinė gyvenimo trukmė vyrų – 70 metų, moterų – 80.

Ką apie tai mano Lietuvos gyventojai? Štai, ką jie sako:

„Negi visą gyvenimą arsi, tu gali net nesulaukti tos pensijos.“

„Tai kiek dar pridės, iki 100 metų?“

„Iš kur tiems pensininkams, galų gale, pensijasmokės, jei Lietuva taip sėkmingai išsilakstys.“

„Kitokių pasirinkimų gali nelikt paprasčiausiai.“

„Kurie dirba sunkų fizinį darbą, kaip aš dirbau, tai ne visi tikrai turėtų sveikatos dirbti taip ilgai.“

„Aš pasiūlyčiau Seimo nariams eiti vietoj sėdimo darbo, tebūnie jis ir protinis, eit gerai fizinį darbą padirbt, bet kokiomis sąlygomis padirbti iki 60 metų ir tada nuspręsti, ar galės pasinaudoti savo sąnariais, nugara ir visu kitu. Šiaip, kvailysčių per daug.“

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė ramina, bent jau ši Vyriausybė pensinio amžiaus vėlinti nenumato.

„Dar apie tai diskutuoti tikrai ankstyva, nes tik 2026-aisiais metais mes pasieksim įsipareigotą savo tikslą pensiinio amžių suvienodinti vyrams ir moterims iki 65-erių metų. Tai tas procesas vyksta dabar. Aišku, stebėti demografines tendencijas mes turime, bet tokių planų šita vyriausybė neturi“, – tikina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu 65 metų ir vyresni žmonės sudaro 5 procentus visų dirbančiųjų.

Šaltinis: tv3.lt