Užeiti į svetainę

Artėjant birželio 18 d., kuomet didžioji dalis Lietuvos namų ūkių turi sudaryti nepriklausomo elektros tiekimo sutartis, valstybinė bendrovė „Ignitis“ išplatino grasinantį pranešimą, kad to nepadariusieji už elektrą mokės gal ir po 40 centų už kilovatvalandę – įskaitant 25 proc. baudą prie biržos kainos. Negana to, pusmetį uždelsusieji iš viso gali likti be elektros. Opozicija ir energetikos ekspertai valdančiuosius protina, kad ir taip rekordiškai išaugus kainoms liberalizavimą reikėtų atidėti, nes dėl jo elektra brangs dar keliais centais. Tačiau valdantieji argumentų negirdi.

Reklama

Gąsdina beprotiškomis kainomis

Iki šių metų birželio 18 d. visi namų ūkiai, kurie per metus suvartoja nuo 1000 iki 5000 kilovatvalandžių elektros ir per mėnesį moka 15-70 eurų, turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją ir sudaryti su juo sutartį.

Reklama

Pranešime cituojamas „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas sako, kad visi, kurie patenka į antrąjį liberalizavimo etapą, nepasirinkę nepriklausomo tiekėjo iki birželio 18 d., nuo liepos 1 d. pateks į garantinį tiekimą. O tai reiškia, kad už elektrą jie mokės gerokai daugiau. Taip atsitiks dėl prie vidutinės elektros kainos „Nord Pool“ biržoje pridedamo koeficiento, kurio numatyta reikšmė yra 25 proc., t.y. kaina yra 25 proc. didesnė nei biržos kaina. Tokiu atveju elektros galutinė kaina esą gali siekti ir 40 ct/kWh.

„Tie vartotojai, kurie nenorės sudaryti sutarties ar pavėluos dėl asmeninių priežasčių, susidurs su papildomais rūpesčiais. Tokie namų ūkiai pateks į garantinį tiekimą, kuris bus laikinas, ir gali gerokai padidinti elektros kainą“, – sako Andrius Kavaliauskas,

Reklama

Pasak jo, svarbu suprasti, kad kaina pabrangs ne nuo dabartinės elektros kainos, o nuo tuo metu galiojančios vidutinės elektros kainos biržoje.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

„Galime analizuoti aktualius duomenis, štai nuo biržos lygio priklausančio garantinio tiekimo kainos balandžio mėnesį vidutiniškai siekė 34 euro centus už kilovatvalandę, vasarį – 24, sausį – 40 euro centų. Kaip matome, kainos biržoje svyruoja, taigi tie, kurie nepasirūpins savimi ar artimaisiais, turės mokėti brangiau“, – teigia A.Kavaliauskas.

Svarbus ir dar vienas aspektas: po pusės metų ESO turi teisę garantinį tiekimą nutraukti.

Pasiekėme viršūnę

Beje, energetikos ministras Dainius Kreivys prognozuoja, kad elektros energijos kainos Lietuvoje jau pasiekė savo viršūnę ir toliau augti nebeturėtų.

„Žiūrint į rinkas, drastiškų pokyčių nereikėtų tikėtis, nes dujų kainos tikrai yra labai didelės. Elektros kainos turbūt niekada nebuvo tokios aukštos, kaip dabar. Tam įtakos turbūt turi ne tik karas Ukrainoje ir Rusijos agresija, tačiau ir, pavyzdžiui, Vokietijos politika, kai uždaromos atominės elektrinės ir pradeda labai stipriai trūkti elektros. Tuomet Vokietija siurbia elektrą iš visų aplinkinių Europos Sąjungos šalių“, – „Žinių radijui“ sakė ministras.

Praėjusią savaitę Lietuvoje elektra pabrango 122 proc. ir kainavo 202,35 Eur/MWh. Panaši situacija buvo ir Latvijoje – ten elektros kaina augo 123 proc. ir pasiekė 183 Eur/MWh. Estijoje elektra kainavo 78 proc. daugiau – 146,29 Eur/MWh. Svarbu priminti, kad gyventojams, suvartojantiems mažiau nei 1000 kilovatvalandžių per metus, nepriklausomą vartotoją būtina pasirinkti iki gruodžio 18 d.

Pasak „Ignitis“, dabar visuomeniniam tiekėjui dauguma moka po 16,7 cento už elektros kilovatvalandę. Tačiau ši kaina yra mažesnė nei „Nord Pool“ elektros biržoje. Kol valstybės nustatyta kaina yra žemesnė nei biržoje, vartotojai gyvena į „skolą“. Artimiausias visuomeninio tiekimo kainos perskaičiavimas (įsigaliosiantis nuo liepos, – aut. past.) esą parodys tikrąjį kainos lygį, kurį nepriklausomi tiekėjai jau yra įtraukę į savo kainodarą.

Dvigubai brangiau

Tačiau iki šiol klausimų yra daugiau nei atsakymų. Pavyzdžiui, kodėl visuomeninio tiekėjo plano „Standartinis“ vartotojai moka po 16,7 cento už kilovatvalandę, o jei tą patį „Ignitis“ pasirinksime kaip nepriklausomą tiekėją, jis už kilovatvalandę ims ir po 33 centus? Kone dvigubai. Ką tai reiškia ir kam to reikia? Ir nuo kokios sumos valdžiai nepaklususieji mokės 25 proc. tarifo dydžio baudą? Su šiais ir kitais klausimais „Vakaro žinios“ kreipėsi į energetikos ekspertą prof. Vidmantą Jankauską.

„Bus imama biržos kaina ir prie jos pridedami 25 proc. Biržoje kaina keičiasi kasdien, bet tarifas vartotojams kiekvieną dieną nesikeis. Bus imamas mėnesio vidurkis. Niekas dienomis neskaičiuos, nes būtų pernelyg sudėtinga“, – paaiškino profesorius.

Pasak jo, balandį elektros kilovatvalandė Lietuvoje kainavo apie 11,5 cento, o su tinklų išlaikymo, tiekimo, VIAP, PVM ir kitais mokesčiais ji be valstybės kompensacijų kainuotų apie 25 centus.

„Deja, kai kurie nepriklausomi tiekėjai siūlosi po 30 ar daugiau centų už kilovatvalandę. Nori užsidirbti, sakydami, kad žiūri į priekį. Tiekėjai papildomai užsidėjo apie 7 centus už kilovatvalandę, prognozuodami, kad tiek gali pabrangti elektra, nors visi duomenys rodo, kad be mokesčių elektra šiemet kainuos ne daugiau kaip 12-13 centų už kilovatvalandę. Su mokesčiais – apie 25 centus. Tačiau Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kainas perskaičiuos tik nuo liepos, iki tol „Ignitis“ nuostolius už per mažą imamą dabartinę kainą žada padengti valstybė. Spėju, kad reguliuojama kaina trečiojo liberalizavimo etapo vartotojams nuo liepos ir bus apie 25 centus. Tačiau keisčiausia, kad tas pats „Ignitis“, kaip visuomeninis tiekėjas tiekdamas elektrą už 16,7 cento, kaip nepriklausomas tiekėjas už kilovatvalandę siūlo didžiausią kainą. Bandžiau aiškintis, klausiau jų pačių, kodėl. Atsakė, esą žiūri į priekį, prognozuoja, kad rudenį kainos kils, todėl ir nustato aukštą kainą. O tada iš paskos ir kiti prašo daugiau. O tai, kas viršys mano spėjamus 25 centus, nuguls tiekėjams į kišenę“, – sakė V.Jankauskas.

Nesuvokia net profesorius

Ekspertui labiausiai nepatinka Vyriausybės neapsisprendimas, kokiu būdu bus amortizuojamas elektros kainų kilimas vartotojams.

„Kiek klausinėjau – niekas nepaaiškina. Pirminis variantas buvo toks, kad valstybė kompensuos visą kilovatvalandės kainą, viršijančią 23 centus. Bet tai būtų absurdas. Tokiu atveju nepriklausomi tiekėjai galėtų paskelbti bet kokią kainą, o vartotojai rinktis bet ką, nes vis tiek valstybė padengtų dalį kainos. Dabar Vyriausybė kalba, kad visiems kompensuos po 9 centus už kilovatvalandę. Bet galutinio sprendimo nėra, Energetikos ministerija sako, kad paaiškės, kai nuspręs Seimas. O vartotojams pasirinkti beliko mėnuo. Sąžiningai prisipažinsiu, kad aš asmeniškai irgi nesu pasirinkęs nepriklausomo tiekėjo, nes nežinau, ką nuspręs Seimas bei Vyriausybė“, – neslėpė V.Jankauskas.

Ekspertui nuostabą kelia ir mūsų politikų kalbos, esą rinką reikia liberalizuoti, nes tą įsakmiai nurodo europinė teisė. Tačiau jis primena, kad ES direktyvos nurodo tik prievolę valstybėms suteikti galimybę vartotojams pasirinkti nepriklausomą tiekėją, bet nenumato jokių baudų tiems, kurie nepasirinks nieko. Profesoriaus nuomone, mūsiškiai baudas susigalvojo tik tam, kad priešingu atveju niekas neitų iš visuomeninio tiekėjo pas nepriklausomus.

„Be kita ko, peržiūrėjau naujausią statistiką. Paaiškėjo, kad ES dabar yra 90 mln. vartotojų – apie trečdalį visų gyventojų, kurie gauna elektrą reguliuojamu tarifu. Kitaip sakant, jie nėra išvaryti į tariamą nepriklausomą rinką. O mes skubame. Ir tikrai ne laiku, nes kainos ir taip aukštos. Aišku, liepą jos kiltų bet kokiu atveju, tačiau tikrai ne tiek, kiek kils pasirinkus nepriklausomą tiekėją. Visuomenę tai tik dar labiau atbaido nuo liberalizacijos. Juo labiau kad „Ignitis“ aiškina: dabar mes iš elektros tiekimo nieko neuždirbame, o kai būsime nepriklausomas tiekėjas, tikimės uždirbti, – kalbėjo V.Jankauskas.

Komentuoja Seimo socialdemokratė, buvusi finansų ministrė Rasa BUDBERGYTĖ:

„Mes, socialdemokratai, Vyriausybę primygtinai raginame atidėti elektros rinkos liberalizavimą. Nes dabar tam ne laikas, kainos ir taip yra drastiškai išaugusios. Tik mūsų niekas negirdi. Vyriausybė nenori to daryti.

690 mln. eurų valstybės biudžete yra numatyti dalies dujų ir elektros kainų kompensavimui. Iš jų 120 mln. eurų būtų skirta verslui, likusieji – gyventojams. Seime jau praėjo pateikimo stadiją Energetikos įstatymo pataisos, kurios yra taisytinos. Aš asmeniškai pasiūliau įdėti saugiklius, kurių pataisose nėra pakankamai. Į tai atkreipė dėmesį ir VERT, Seimo Teisės departamentas. Nes toks projektas, koks atkeliavo iš Vyriausybės, jei jis bus priimtas, leis elektros rinkos žaidėjams, kurių, regis, yra 6, piktnaudžiauti. Jie galės tarpusavyje susitarti ir siūlyti tokią kainą, kad visi galėtų užsidirbti, juo labiau kad trys iš nepriklausomų tiekėjų yra tarpusavyje susijusios įmonės. Įstatymo projekte rašoma, kad kainodaroje yra numatyta ir elektros tiekimo kaina. Ne įsigijimo, o tiekimo. Kitaip tariant, tiekėjas į kainą galėtų įskaičiuoti visas savo veiklos sąnaudas – algas, pelno maržą ir t.t. Ar apie tokį liberalizavimą galime kalbėti? Todėl siūlau, kad valstybės kompensacijos būtų skiriamos tik elektros (ir dujų) įsigijimo sąnaudoms“, – sakė R.Budbergytė.

Kai kurie valdantieji tvirtina, kad valstybės įsikišimas į kainodarą prieštarautų laisvosios rinkos dėsniams. Tačiau, pasak finansų eksministrės, tai yra pasakos: juk valstybė, įvedusi paslaugų krepšelį, reguliuoja ir bankų paslaugų kainas. Ir niekas dėl to neturi priekaištų.

„Dabar, kai yra tokios kainos, liberalizuoti elektros rinką tikrai ne laikas“, – akcentavo politikė.