Užeiti į svetainę

Jau dabar skurstantiesiems pagalbos ranką tiesiančios organizacijos įspėja – daugėja žmonių prašančių būtiniausių maisto produktų: duonos, kruopų, miltų. Baiminamasi, kad rekordinė infliacija, maisto kainų ir energijos išteklių šuolis į skurdo gniaužtus įstums vis daugiau žmonių: skurs senjorai, vieniši tėvai, auginantys vaikus, neįgalieji. Ekonomistai jau garsiai prabyla apie tai, kad iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Europą atsirita recesijos banga. Tiesa, finansų ministrė Gintarė Skaistė gyventojus ramina – esą jei reikės papildomų priemonių pažaboti infliaciją – sprendimai bus priimti rudenį, o kol kas situaciją valdžia stebi. 

Reklama

Paskutinės dienos galiojimo produktus sunkiai besiverčiantiems gyventojams dalijanti „Maltiečių“ savanorė Aldona pasakoja, kad skurstančių žmonių vis daugėja. Kasdien sostinėje pasiimti maisto atvyksta apie 10 šeimų.

„Mes, kai pradėjome dirbti, tai paskutinės dienos produktus paimdavo 6,7,8 žmonės, o dabar ateina 10,12. Ir labai daug ateina, tokių nepasiturinčių žmonių ir tu matai, kad jie džiaugiasi kiekvienu tuo kąsneliu“, – kalba savanorė Aldona.

Reklama

Obuoliai, agurkai, duona – tokį maisto krepšelį savo mamai, kuri neišgali įsigyti būtiniausių maisto produktų, krauna vilnietis Maksimas. Ir sako, kad tokia parama žmones traukia iš skurdo spąstų.

„Kasdien padedu, kaip galiu. Čia mėsa, vištiena, duona – visko po truputį būna ir užtenka pilnai. Jai užtenka gerai savaitei“, – sako Maksimas.

Reklama

Situacija išties įtempta. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijos įspėja, kad rekordinė infliacija, maisto kainų ir energijos išteklių šuolis gali dramatiškai pakeisti skurstančiųjų padėtį. Skurdo gniaužtuose, tikėtina, atsidurs vis daugiau žmonių.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Ir nors skurdo situacija pastaruoju metu taisėsi – skaičiai popieriuje gerėjo, visgi labiausiai šiuo metu Lietuvoje skursta senjorai, vieniši tėvai, auginantys vaikus, bei neįgalieji.

„Kylančios kainos natūralu, kad turės įtakos, nes žmonų pajamos taip greitai neauga, kaip mes norėtume. Ypač žmonių, esančių rizikos grupėje. Ir tada mes turėsime vienokią ar kitokią situaciją ir tai tikriausiai nebus labai maloni situacija“, – tvirtina skurdo mažinimo organizacijų tinklo ekspertas Edvinas Regelskis.

Ir nors pajamos auga, kas penktas žmogus vis dar gyvena nepritekliuje. Pernai atlikti tyrimai rodo, kad skurdo rizikos riba vienam asmeniui siekė 483 eurus per mėnesį.

Pasak skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovės Aistės Adomavičienės, žmonės jau dabar taupo iš paskutiniųjų: pirmiausia susimoka komunalinius mokesčius, atiduoda skolas ir, kas lieka, skiria maistui.

„Faktas, kad šiems žmonėms ruduo ir žiema bus dar sunkesni nei buvo šie, nes energetikos kainos labai nesikeis, nemažės labai taip staigiai ir tos priemonės nėra pakankamos“, – teigia skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė A. Adomavičienė.

O artėjantis ruduo ir kartu šildymo sezonas žmonėms kelia dar didesnę įtampą:

„Tik blogėja, jokių pašalpų neprašome, stengiamės išgyventi.“

„Viskas brangsta, baisu.“

„Blogėja gi visur, infliacija baisinė.“

„Jau reikia kukliau gyventi.“

Tiesa, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tikina, kad pagalbos priemonės sunkiai besiverčiantiems gyventojams jau veikia – jos priimtos nuo sausio 1 dienos. Pasak ministrės, išplėstas ir kompensacijų už šildymą gavėjų ratas.

„Reformavome pensijų indeksavimo sistemą, indeksavimą, įvesta vienišo asmens išmoka. Taip pat ir neapmokestinamas pajamų dydis ir kiti išmokų klausimai, kurie didėja nuo birželio pirmosios dienos“, – kalba M. Navickienė.

Tačiau skurdo mažinimo organizacijos atkerta, kad tokių priemonių nepakanka.

„Tai nesiveja pačios infliacijos ir vis tiktai atotrūkis išlieka didelis. Žmonėms darosi labai nelengva išgyventi“, – sako A. Adomavičienė.

O apie tai, kad skurdo rizikos lygis Lietuvoje išlieka aukštas prabyla ir Lietuvoje viešinti už sanglaudą ir reformas atsakinga Europos Komisijos narė Elisa Ferreira. Ji kartu su Finansų ministre Gintare Skaiste pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją. Pagal kurią europinė parama skiriama investicijoms į žaliąją ekonomiką, socialinės atskirties ir skurdo mažinimą.

Skurdas ir socialinė atskirtis yra viena esminių problemų Lietuvoje. Žinoma, tai vyksta daugelyje šalių, tačiau Lietuvoje tai yra vienas pagrindinių aspektų, kuriam mes kasmet skiriame dėmesį ir teikiame rekomendacijas“, – kalba E. Ferreira.

Tiesa, finansinė įtampa didėja visame pasaulyje. Ekonomistai jau perspėja apie artėjančią recesijos bangą – ir ji ritasi nuo Jungtinių Amerikos Valstijų. Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, ekonomikos recesiją lems Jungtinių Amerikos Valstijų kova su infliacija.

„Jei Amerika nusičiaudo, suserga visas pasaulis. O Lietuva yra mažas laivelis dideliame vandenyne, tai pasiūbuos ir mūsų mažą laivelį. Mūsų pranašumas tas, kad esame mažai įsiskolinę. Tiek valstybė, tiek gyventojai. Pakankamai nemažai turime susikaupę santaupų juodai dienai“, – komentuoja Ž. Mauricas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė patvirtina, kad neapibrėžtumas tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikoje yra didžiulis.

„Jeigu su mumis susijusios rinkos stos, Europos Sąjungos ekonomika augs mažiau. Natūralu, kad tai taip pat turės poveikį Lietuvos ekonomikai. Kol kas recesijos nenumatome, bet neapibrėžtumas išties yra labai didelis. Todėl man atrodo, kad aiškesnį vaizdą apie tai, kaip atrodys ekonomika kitais metais mes matysime šį rudenį“, – kalba G. Skaistė.

Pasak ministrės G. Skaistės, ekonominė situacija priklausys nuo nuo to, kaip vystysis karas Ukrainoje, kokios papildomos sankcijos bus pritaikytos, ir kaip tai atsilieps visai Europos Sąjungos ekonomikai.

Šaltinis: tv3.lt