Užeiti į svetainę

Lietuvą krečia milžiniška infliacija, kosminės elektros ir dujų kainos ir ekonomikos smukimas, o finansų ministrė trykšta optimizmu. Šiemet ir kitais metais ministerija toliau prognozuoja ekonomikos augimą, žada didesnes algas ir pensijas. Esą Lietuvos ekonomika smuktų tik tuo atveju, jei į recesiją nugrimztų visa Europos Sąjunga.

Reklama

Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja dešiniuosius nepaleisti šalies ūkio laisvai kristi. O kai kurie ekonomistai perspėja, kad energetikos krizė dar neparodė viso savo baisumo ir ragina ruoštis recesijai.

Štai taip panevėžiečiai nerimauja artėjant žiemai:

„Baisoka, baisoka, bet gaunu už šildymą kompensaciją, tai dar nesižudau.“

„Baisiau negali būti, nežinau, kur reikės važiuoti žiemai.“

„Apie tai visi ir galvojame, už elektrą kaip ir kiek mokėsim, kaip taupysim, baisu.“

„Taupom kiek galim, taupom.“

„Reikia taupyti, centą prie cento.“


„Turi būti sprendimai, padėti žmonėms, bet ne sėdėti Seime.“

„Tokia nelygybė, kažkas važinėja, skraido, pinigus mėto, o kitiems reikia galvoti, ką vaikams paduoti ant stalo.“

Reklama

Tačiau finansų ministerija Lietuvos būklę toliau piešia šviesiomis spalvomis. Bendrasis vidaus produktas šiemet ir kitąmet, anot ministerijos, toliau augs po pusantro procento, nors jau praėjusį ketvirtį statistikos departamentas užfiksavo pusės procento susitraukimą.

„Nepaisant karo ir išaugusių energijos kainų, didelio neapibrėžtumo, pagal dabartines ekonomines projekcijas matome, kad Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą, išliks augimo kelyje. Šiems metams prognozuojame 1,6 proc. BVP augimą, kitiems metams šiek tiek mažesnis, bet liekame augimo kelyje“, – tikina finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Jei dėl energetikos krizės ir karo Ukrainoje susiklostytų Lietuvai nepalankios aplinkybės, pagal Tarptautinio valiutos fondo ir Europos centrinio banko prielaidas, kitais metais šalies ekonomika visgi gali susitraukti beveik 3-mis proc.

„Vertinami ir rizikos scenarijai, kuriems pasitvirtinus, BVP augimas atrodytų kitaip, galėtų būti 2 proc. mažesnis nei dabar prognozuojama. Jei ES ekonomika stoja, yra apie 0, mūsų BVP būtų apie -0,6. Jei išsipildytų itin neigiamas scenarijus ES ekonomika kristų, mūsų biudžeto deficitas atrodytų prasčiau ir BVP augimas būtų blogesnis“, – sako G. Skaistė.

Tad kai kurie ekonomistai jau dabar perspėja ruoštis liūdnam scenarijui.

„Tos prognozės yra šakėmis ant vandens. Gražūs skaičiai, kuriuos matematiškai logiškai pagrįsti sudėtinga. Reikia nusiteikti, kad šiemet ir kitais metais ekonomika stagnuos, būsime nedideliame minuse“, – tvirtina analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat perspėja valdančiuosius nepaleisti šalies ekonomikos laisvai kristi.

„Jeigu nebus aktyvios anticiklinės politikos, leisimės laisvojo kritimo režimu ir, galimas dalykas, kad prognozės, kurios menkai buvo pakoreguotos, jas teks koreguoti dar kartą ir į mažąją pusę“, – sako G. Nausėda.

Kitąmet ir toliau brangs elektra, dujos, šildymas ir geriamasis vanduo.

„Vandens tiekėjai susiduria su finansinėmis problemomis, kainų augimas tikrai pagrįstas. Matome ne tik elektros atveju, bet ir šilumos tiekėjų, elektros skirstymo atveju“, – kalba Energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.

Šiemet vidutinę infliaciją finansų ministerija prognozuoja pasieksiant beveik 18 proc., o kitąmet jos tempas esą sulėtės iki 6 proc. Ir nors algos, pensijos ir socialinės išmokos toliau augs, jas suvalgys infliacija. Profesinės sąjungos toliau reikalauja, kad kitąmet minimali alga didėtų beveik penktadaliu iki 625 eurų į rankas.

„Šitas dydis atsilieka nuo realijų. Patvirtina Lietuvos bankas, kad nustatant MMA, metų gale ji labai stipriai atsilieka. Net 871 euru atsiliks“, – tikina profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Darbdaviai algas sutinka didinti, bet mažiau, o kad į rankas pinigų darbuotojai gautų daugiau, siūlo mažiausiai uždirbantiems sumažinti mokesčius keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį.

„Kainos išaugo labai stipriai. Anksčiau dujos, elektra sudarydavo 1,5–7 proc., dabar matome kai kur kainoje sudaro 40 proc. Tai visiškas nesusipratimas“, – teigia Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

„Ruošiasi stoti 12 įmonių, kalbama, ilgainiui gali prarasti darbo vietas, bankrutuoti įmonės. Nebus kam ir už ką mokėti“, – sako Pramonininkų konfederacijos generalinis sekretorius Ričardas Sartatavičius.

Finansų ministrė žada iš biudžeto skirti 1 milijardą eurų gyventojams kompensuoti dujų ir elektros tarifų augimą kitais metais ir nagrinėja galimybes visiems taikyti vienodas kompensacijas arba įvesti suvartojimo lubas. Finansų ministerija primena, kad ir koronaviruso grėsmė neišnykusi ir naujos viruso atmainos taip pat dar gali pakenkti Lietuvos ekonomikai.

Šaltinis: tv3.lt

Reklama

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį