Užeiti į svetainę

Duomenų mokslininkas – turi jums visiems blogų žinių apie tolesnius karantino planus: teks rinktis iš dviejų blogybių


Patinka? Pamėk!

Pasidalinti šiuo straipsniu ↓

Premjerės Ingridos Šimonytės sudarytos Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius antradienį laidoje „Delfi rytas“ aptarė naujausią epidemiologinę situaciją šalyje. Jo teigimu epidemiologinė situacija nedžiugina. O ministrų kabinetas, bandydamas suvaldyti atvejų augimą, turės rinktis iš dviejų nepatrauklių sprendimų: karantino griežtinimo, kuris saugos gyvybes, bet pykdys gyventojus, arba karantino atlaisvinimo, kuris leis atsipalaiduoti, bet tai kainuos gyvybių.

Reklama

Duomenų mokslininkas laidoje „Delfi rytas“ sakė, kad epidemiologinė situacija šiuo metu nedžiugina.

„Nesakyčiau, kad prislopo. Jeigu žiūrėsime į savaitės augimą, jis buvo 16 procentų, tai vis tiek yra daug. Jeigu žiūrėsime pagal procentus, užpraeitą savaitę – 30 procentų, praėjusią – 16, mes vis dar turime bendrą vidurkį – 20 procentų vidutinio augimo per 4 savaites. O tai lems mėnesio pabaigoje 1,5 tūkst. atvejų per dieną. Penktadienį mes jau turėjome beveik 1000 atvejų per dieną, skaičiai kyla, nepanašu, kad jie turi tendencijų leistis. Deja, situacija nedžiugina“, – situaciją vertino duomenų mokslininkas V. Zemlys-Balevičius.

Jis pabrėžė, kad atvejų augimas užfiksuojamas jau ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. „Kodėl aš nesu patenkintas – Vilniuje augimas tęsiasi ir pradeda didėti Kaune augimas. Tai yra du didžiausi Lietuvos miestai. Ir Kaune mes pradedame matyti tai, kas Vilniuje buvo prieš porą savaičių – staigus šuolis teigiamų tyrimų procento. Tai matoma dar tik porą dienų, bet tos didėjimo tendencijos išsilaikė“, – kalbėjo ekspertų tarybos narys.

V. Zemlys-Balevičius sakė, kad šiuo metu apskritys pagal sergamumo rodiklius atsiskiria.

„Klaipėdos, Tauragės, Šiaulių ir Telšių apskrityse atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų yra mažesnis nei 200. Rytuose – žymiai virš 200. Vakarinėse apskrityse matome atvejų skaičiaus kritimą, bet tos 4 apskritys yra mažesnė dalis Lietuvos. O Vilniuje augimas nesustoja, jis didžiausias visoje Lietuvoje ir sudaro daugiau nei pusę visų naujų atvejų. Ir Kaune pradėjo augti. Lietuvos skaičius į viršų tempia didieji miestai“, – sakė jis.

„Situacija, nors norėjome, kad gerėtų, bet, deja, negerėja“, – sakė laidos pašnekovas.

Gyventojų mobilumas didėja

V. Zemlys-Balevičius laidoje teigė, kad mobilumo duomenys yra padidėję visoje Lietuvoje.

„Tas mobilumas dabar yra aukštesnis, nei turėjome lapkričio–gruodžio mėnesiais pernai. Jeigu palyginsime su praėjusių metų balandžio pradžia – jis irgi žymiai didesnis. Tai reiškia, kad judėjimo apribojimai stabdo plitimą; jeigu britiškoji atmaina nėra paplitusi visoje Lietuvoje, tai gal ji ten „nenuvažiuos“, bet turime problemą, kad viduje savivaldybių judėjimas vyksta, aktyvumas gana aiškus.

Jei žmonės neišvažiavo kur nors kitur, vadinasi, jie judėjo viduje. Tas judėjimas yra viena iš priemonių, bet jei tai – vienintelė priemonė, kurią taikysime epidemijai suvaldyti, deja, mes jos nesuvaldysime. Kas ir matyti iš padidėjusių atvejų prieš Velykas – visi žinojo, kad bus judėjimo ribojimų, bet atvejų skaičius padidėjo. Tai reiškia, kad situacija blogėja“, – sakė jis.

Duomenų mokslininkas pabrėžė, kad reikia daugiau nei vieno sprendimo, judėjimo ribojimų tarp savivaldybių nepakaks, jie nėra „magiški“.

„Turime rinktis iš dviejų blogybių“

Ministrė pirmininkė I. Šimonytė praėjusią savaitę žadėjo, kad antradienį bus priimti sprendimai dėl tolesnių judėjimo ribojimų. Judėjimo ribojimai tarp šalies savivaldybių galiojo visam Velykų laikotarpiui.

Tačiau ministrų kabineto posėdis antradienį neįvyks. Situaciją žada paaiškinti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) spaudos konferencijoje priešpiet.

V. Zemlys-Balevičius laidoje „Delfi rytas“ teigė, kad dabar gerų sprendimų tiesiog nėra.

„Mes dabar turime tokią situaciją, kai nėra gerų sprendimų. <…>. Jeigu ribojimų nebetaikysime ir juos atleisime, tai juk nesame pakankamai vakcinuoti, persirgimas virusu nėra toks didelis. Mes turime gausybę rezervo tiek kalbant apie mirtis, tiek apie hospitalizaciją. <…>. Jeigu mes atversime, tai neišvengiamai pamatysime atvejų didėjimą, kurį galbūt sustabdys geras oras. <…>. Atvėrimas reiškia, kad einame į tą ligos fazę, kai daugiau žmonių užsikrečia ir turime visas tas neigiamas pasekmes“, – sakė jis.

Kitoje svarstyklių lėkštėje – dar vienas griežtesnių ribojimų etapas.

„Yra ir kita svarstyklių pusė – apribojimai, žmonės nepatenkinti. Bet kokių apribojimų, kuriuos dabar reikėtų taikyti iš epidemiologinės pusės, žmonės nesilaikys. Čia atsiranda komunikacijos krizė – apribojimų, nors ir reikia, bet visuomenės kontraktas, kad ji laikosi tų apribojimų, jau yra sulaužytas. Mes tą visi matome“, – sakė laidos pašnekovas.

Jis aiškino, kad dabar gerų sprendimų tiesiog nėra.

„Dabar mes turime tokią situaciją, kad turime rinktis iš dviejų blogybių, tai yra sunkūs sprendimai. Aišku, kad jeigu mes atsidarome, pagerinsime psichologinę sveikatą, atkursime ekonomiką, bet turėsime visas problemas su koronavirusu. Arba jei bandysime saugoti sveikatą, mes turėsime visas tas problemas iš kitos pusės. Yra du blogi pasirinkimai, reikia vieną iš jų pasirinkti. Palankių sprendimų nematau, kad visi liktų patenkinti“, – teigė V. Zemlys-Balevičius.

Jis laidoje pabrėžė, kad tokioje situacijoje tiesiog „nereikėjo atsidurti“.

Šaltinis: delfi.lt

Reklama
Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį SEKTI

Pasidalinti šiuo straipsniu ↓


Patinka? Pamėk!


Rekomenduojami straipsniai

Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami įvairaus pobūdžio straipsniai, surinkti iš viso pasaulio. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.