Užeiti į svetainę

Dar vieni Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmojai šiurpina suinteresuotas grupes – stacionariosios reabilitacijos paslaugas mažinti, keičiant jas ambulatorinėmis. Tuo nepatenkinti tiek pacientai, tiek sanatorijų, tiek kurortų atstovai, įspėjantys, kad tai turės neigiamų pasekmių reabilitacijos kokybei bei kurortams ir sanatorijoms.

Reklama

SAM pasigyrė, esą sprendžia aktualų klausimą – sveikatos priežiūros paslaugų integraciją. Šiuo metu galioja tvarka, kad jei medicininės reabilitacijos metu pacientams pablogėja sveikatos būklė, jie iš specializuotos reabilitacijos įstaigos yra siunčiami į daugiaprofilinę ligoninę pavienėms kitų sričių specialistų konsultacijoms ar gydymui.

„Kaip rodo praktika, tai sukelia daug nepatogumų ir pacientams, ir gydymo įstaigų personalui. Mat procesas nėra nuosekliai koordinuojamas, vizitai uždelsiami, neplaningi, todėl ir nekokybiški – tai reiškia, kad, užuot vienoje įstaigoje sprendus kelias sveikatos problemas kompleksiškai vienu kartu, pacientas keletą kartų vežamas į kitą įstaigą pas skirtingus specialistus.

Reklama

Kad situacija keistųsi ir sunkių būklių reabilituojami pacientai būtų gydomi nuosekliai ir kokybiškai, viešosios monoprofilinės (specializuotos) reabilitacijos ligoninės bus prijungiamos prie daugiaprofilinių ligoninių. Tokie pokyčiai numatomi Palangos reabilitacijos ligoninėje, Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Palangos gintaras“, Vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“, Valstybės tarnautojų mokymo centre „Dainava“, Birštono sanatorijoje „Tulpė“ ir VšĮ „Abromiškių reabilitacijos ligoninėje“, – paskelbė SAM.

Pasak jos, įvykdžius reformą sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos daug didesnėmis ambulatorinės ir atitinkamai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis. O esą pagrindinė nauda – ambulatorinė reabilitacija atsiras arčiau žmonių namų, paslaugos bus suteikiamos greičiau.

Reklama

Tačiau tokie planai sulaukė nemažai kritikos. Vakar Seime surengtoje spaudos konferencijoje parlamentarė, buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė iškėlė klausimą, ar tokie planai netaps reabilitacijos sistemos Lietuvoje sunaikinimo pradžia.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

„Rimtų abejonių ir nuogąstavimų dėl to reiškia pacientų organizacijos, reabilitologai, sanatorijų ir kurortų atstovai“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė R.Šalaševičiūtė.

„Kaip asociacija suprantame norą taupyti kaštus, didinti ambulatorinę reabilitaciją, bet matydami kokia nauda, kai teikiama pilnavertė stacionari reabilitacija, kai pacientas gauna visą paslaugų paketą, čia įžvelgiame grėsmes“, – per spaudos konferenciją pareiškė Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė Lina Nosevič.

Jos teigimu, mažinant kvotas stacionariai reabilitacijai, ją galės gauti mažesnis skaičius pacientų, o pasekmes pajusime jau po kelerių metų.

„Gaudamas stacionarią reabilitaciją pacientas gali greičiau išeiti į darbo rinką, mokėti mokesčius, galime turėti greitesnį rezultatą“, – teigė L.Nosevič, pridurdama, kad ambulatorinių paslaugų dabar reikia laukti ir po 5 ar 6 mėnesius.

L.Nosevič priminė, kad sostinėje esantį „Pušyno kelią“ prijungus prie universiteto, sumažėjo pacientų skaičius, o dabar tai yra viena iš dingsčių šią įstaigą uždaryti. Ji įspėjo, kad tas pats po sujungimo gali laukti ir kitų sanatorijų, nes nepriklausomas sanatorijas gali rinktis pacientai iš visos Lietuvos. L.Nosevič įtaria, kad tai gali būti užslėptas tikslas atlaisvinti gydyklų patalpas, esančias patraukliose vietose, o po to tas vietas užstatyti komerciniais pastatais ar daugiabučiais.

Lietuvos kurortų asociacijos vadovė Kristina Citvarienė sakė, kad reforma gali būti pražūtinga kurortams, kurortinėms teritorijoms ir jose veikiančioms sanatorijoms.

„Ilgametė patirtis, metodikos, natūraliu gamtiniu ištekliu pagrįstas gydymas bus nustumtas į užribį, kurortai liks turizmo, laisvalaikio ir malonumų tikslais, tai mūsų bendruomenę ypač neramina“, – teigė K.Citvarienė.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė teigė, jog šiuo klausimu POLA apklausė 2166 respondentus. 82 proc. ambulatorinės reabilitacijos paslaugas gavę pacientai nurodė, jog norėtų gauti stacionarias paslaugas. Dažniausiai nurodoma, kad pacientai, gaudami ambulatorinės reabilitacijos paslaugas, patiria nepatogumų, nes viena procedūra paskiriama ryte, o kita – po kelių valandų. Kai „gyveni“ sanatorijoje, tai nesukelia problemų, tačiau kai atvyksti iš rajono vien toms dviem paslaugoms, tai yra laiko gaišatis.