Užeiti į svetainę

Pirmadienį Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK) aptarė etapinį karantino ribojimų atlaisvinimo strategiją. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė po posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje pristatė, kaip gali keistis judėjimo ribojimai.

Reklama

„Kalbėti apie tam tikrus atlaisvinimus šioje srityje, kai sergamumo rodiklis bus mažesnis kaip 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, teigiamų testų dalis bus mažesnė nei 10 procentų, tada galėsime svarstyti galimybę atlaisvinti judėjimą tarp žiedinių ir miestų savivaldybių. Jei sergamumo rodiklis bus mažesnis kaip 150 atvejų, o teigiamų testų dalis ne didesnį kaip 5 procentai, bus galima svarstyti, kad judėjimo ribojimas tarp savivaldybių būtų tik savaitgaliais ir švenčių dienomis. O trečias etapas – jei pasieksime 100 atvejų ribą, teigiamų testų dalis bus ne didesnė kaip 4 procentai, galima kalbėti apie ribojimo judėti atsisakymą, išskyrus tas savivaldybes, kur susirgimų skaičius būtų didesnis nei 100“, – sakė ministrė A. Bilotaitė.

Vyriausybei taip pat bus siūloma leisti dirbti lauko slidinėjimo trasoms. Kokių atlaisvinimų galima tikėtis? Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad Vyriausybei turėtų pasitvirtinti keturių scenarijų planą. „Visiškai galutinio rezultato mes neturime. Bandysime, kad jau šiam trečiadieniui, Vyriausybės pasitarime galėtume užfiksuoti keturių scenarijų (…) detalesnę fotografiją su rodikliais ir su kiekviena sritimi, kada, kokie klausimai jau Vyriausybės posėdžiuose bus diskutuojami“, – teigė ministras. Pasak jo, reikia kalbėti apie laipsnišką karantino atlaisvinimą. „Turime adekvačiai vertinti pozityvias žinias ar tendencijas, kurias turime dabar. Matome galimas rizikas, kurių galime sulaukti“, – sakė A. Dulkys. Dėl to, pažymėjo ministras, kiekvieną savaitę VESK, kartu su Vyriausybe, galės peržiūrėti, kokias priemones galima atlaisvinti ar papildomai įdiegti.

Reklama

Tą rezultatą pasiekėme priemonių visuma, todėl atlaisvinimus stengsimės daryti palaipsniui, pasitariant, analizuojant, ar toliau turime pozityvias tendencijas“, – pažymėjo A. Dulkys. Jis taip pat pažymėjo, kad Vyriausybei bus siūloma leisti lauko slidinėjimo paslaugas, leisti veikti ne maisto prekių parduotuvėms, jei jos turi atskirą įėjimą iš lauko. Ministras taip pat teigė, kad dirbti vėl galėtų ir grožio paslaugas teikiantys verslai, užtikrinant visas saugumo priemones. „Bandysime kryptis užsitikrinti trečiadienio vyriausybės pasitarime, toliau kiekvienu atveju sprendimus priims Vyriausybė ir (…) konsultuosimės su ekspertais“, – pridūrė A. Dulkys.

Ugdymo įstaigos Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė spaudos konferencijoje pranešė, kada į mokyklas galės grįžti pradinukai ir abiturientai. „Planuojame, kad pradinukai į mokyklas galėtų grįžti į mokyklas dar vasario pabaigoje, po atostogų. Bet tai taps realu, kai sergamumo rodiklis tik tada, kais sergamumo rodiklis bus mažiau nei 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų, o teigiamų testų dalis – mažiau nei 10 procentų. O abiturientai į mišrų ugdymą galėtų sugrįžti, jei sergamumo rodiklis būtų mažesnis nei 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, teigiamų testų dalis – ne daugiau kaip 5 procentai“, – skaičius pristatė ministrė. J. Šiugždinienė taip pat patikslino, kad abiturientų egzaminų planas priklausys nuo tolimesnės epidemiologinės situacijos. „Brandos egzaminai vyks, mes jau priėmėme tam tikrus sprendimus. (…) Mūsų galutiniai sprendimai turi būti priimti iki kovo 1 dienos, bet tikiuosi, kad juos galėsime priimti ir iškomunikuoti anksčiau“, – sakė ministrė. Ji taip pat pažymėjo, kad atsisakę skiepytis pedagogai dirbti su vaikais kontaktiniu būdu galės. „Skiepijimasis nėra privalomas. Aš manau, kad mes negalėtume drausti tiems mokytojams, kurie nesiskiepija, dalyvauti ugdyme. Labai tikiuosi mokytojų sąmoningumo ir labai tikiu, kad dauguma jų pasiskiepys – tuo neabejoju“, – teigė J. Šiugždinienė. Kokios priemonės suveikė? Paklausus, ar ministerija turi atlikusi analizę, kurie šalyje įvesti ribojimai padarė didžiausią įtaką COVID–19 infekcijos valdymui, A. Dulkys teigė, kad konkrečios analizės nėra, tačiau vertinama priemonių visumos įtaka. „Mes diskutavome su mūsų nepriklausoma ekspertų taryba, kiekvienoje šalyje yra tam tikra specifika. Pripažįstame, kad tokio labai tikslų atsakymą, kuri priemonė padarė didesnį poveikį, labai sunku pasakyti. Matyt patį didžiausią poveikį turi žmonių pačių elementariausių higienos reikalavimų laikymasis“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

Reklama

Pasak jo, didžiausią įtaką taip pat turėjo ir žmonių kontaktų ribojimas. „Kaip mums tai būtų nemalonu, bet matyt tie judėjimo ribojimai yra vieni efektyviausi, nors apie tai yra pačių įvairiausių nuomonių“, – kalbėjo A. Dulkys. Pasak jo, vasario mėnesį norima turėti kitokį karantino režimą. „Mes jį dabar norime turėti visai kitokį – kiekvieną savaitę vis diskutuoti apie naujas priemones, bet labai atidžiai žiūrint, ar keičiasi ir kokios yra tendencijos. Galbūt mums ta patirtis padės suprasti, kurios priemonės yra labiau efektyvios“, – teigė ministras.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Kam prioritetą skirs policija? Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla spaudos konferencijoje sakė, kad artimiausią savaitę didžiausias dėmesys bus skiriamas toms savivaldybėms, kuriose sergamumo rodikliai yra aukštesni už Lietuvos vidurkį. „Tai yra Visagino savivaldybė, ar kitos savivaldybės, kurios dislokuojasi Utenos ir Panevėžio apskrityse. Matome, kad sugriežtinto karantino sąlygų ten yra mažoka ir reikalingi didesni mūsų pajėgumai“, – sakė R. Požėla. Jis teigė, kad šį savaitgalį policijos pareigūnai sureagavo į informaciją apie Vingio parke dirbančią kavinę. Policijos pareigūnai visus kavinėje buvusius asmenis nubaudė baudomis, o kavinės savininkas pakviestas į Vilniaus miesto savivaldybę. „Visi kavinės lankytojai buvo nubausti baudomis, o įmonės savininkas gavo kvietimą atvykti į Vilniaus miesto savivaldybė administracinės teisenos pradėjimui“, – sakė jis. Scenarijus C Delfi primena, kad karantinas Lietuvoje tęsiasi jau nuo lapkričio 7 dienos, nuo gruodžio 16 dienos pradėtos taikyti griežtos priemonės. Praėjusią savaitę Vyriausybė apsisprendė karantiną ir judėjimo ribojimus tarp šalies savivaldybių pratęsti iki vasario 28 dienos. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šeštadienį pranešė, kad Lietuva jau įžengė į karantino scenarijų C. Bendras sergamumas Lietuvoje pirmadienio duomenimis yra 443,1 atvejis 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų. Premjerės Ingridos Šimonytės sudarytos darbo grupės – Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos atstovai prieš kurį laiką pristatė 4 karantino scenarijus. Scenarijus C ekspertų pranešime buvo apibrėžtas taip – atvejų skaičiui viršijus 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, intensyvinamos testavimo ir kontaktų atsekimo priemonės, galiotų nacionalinio lygio apribojimai; stipresnės karantino priemonės būtų taikomos labiausiai plitimą skatinančioms veikloms. Šiuo scenarijumi būtų draudžiami daugiau nei dviejų namų ūkių kontaktai. Kalbant apie sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigų veiklą, būtų išsaugomos planinės sveikatos priežiūros paslaugos. Prioritetas teikiamas būtinajai pagalbai ir COVID–19 pacientams prižiūrėti. Ribojamas lankymas socialinės globos įstaigose. Darbuotojai ir pacientai būtų reguliariai testuojami. Aukštasis mokslas vyktų nuotoliniu būdu, išimtys taikomos sveikatos, veterinarijos ir gyvybės mokslams, darbuotojai reguliariai testuojami. Pagrindinis, vidurinis, pradinis ugdymas vyktų klasėse taikant mokytojų ir moksleivių reguliarų testavimą. Lokaliu lygmeniu galėtų būti taikomi griežtesni apribojimai, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos. Darbuotojai reguliariai testuojami. Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas būtų vykdomas nacionaliniu lygmeniu. Lokaliu lygmeniu būtų taikomi griežtesni apribojimai priklausomai nuo epidemiologinės situacijos. Darbuotojai reguliariai testuojami.

Maitinimo įstaigų veikla ribojama, maistas – tik išsinešti, darbuotojai reguliariai testuojami. Prekybos vietose būtų ribojami pirkėjų srautai ir taikomi specialieji paslaugų teikimo reikalavimai mažinant užsikrėtimo riziką. Darbuotojai reguliariai testuojami. Būtų vykdomas nuotolinis ar bekontaktis paslaugų teikimas. Išskyrus sveikatos apsaugos, psichologų, psichoterapeutų (būtinais atvejais), veterinarijos, policijos ir kitas tarnybas, kurių darbuotojai reguliariai testuojami. Taikomi ribojimai tarp savivaldybių arba / ir savivaldybių viduje atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją galėtų būti taikomi ribojimai vykstant į užsienio šalis ar atvykstant į Lietuvą: sienų kontrolė, keliautojų testavimas. Žmonių susibūrimai draudžiami. Laidotuvėse ir vestuvėse dalyvių skaičius turėtų neviršyti 10 asmenų. Neveiktų muziejai, teatrai, parodos, kino salės, nevyktų sporto varžybos, išskyrus profesionalaus sporto treniruotes ir varžybas be žiūrovų.

Šaltinis: delfi.lt