Užeiti į svetainę

Darbo kodekso subtilybės paprastam darbuotojui sunkiai įkandamos.

Reklama

Ne visi žino apie jiems priklausančias išmokas ar kompensacijas.

Jos priklauso ne tik tuomet, kai darbuotojas yra atleidžiamas, apie tai jį įspėjus prieš mėnesį, bet ir kai kuriais atvejais, kai iš darbo jis nusprendė išeiti pats.

Reklama

Naujasis darbo kodeksas numato, kad prieš mėnesį įspėtam ir atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokama 2 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka.

Jeigu darbo santykiai yra trumpesni negu 1 metai – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Reklama

Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pastebi, jog išmoka darbuotojui priklauso ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai jis pats nutaria išeiti iš darbo.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Tačiau retas, kuris tai žino ir tuo pasinaudoja.Išmoka, išeinant iš darbo

„Išmoka atsiranda, kai išeiti iš darbo priverčia darbdavys, pavyzdžiui, mažina etatus.

Darbuotojas tuomet turi teisę į išmoką.

Tačiau retai kas jomis pasinaudoja.

Taip pat, teisė į išmoką atsiranda, kai darbuotojas nesutinka su tam tikrais pasikeitimais darbe.

Pavyzdžiui, darbdavys informuoja, kad už 2 mėnesių sumažins darbo užmokestį. Jeigu darbuotojas nesutinka su tuo, jis turi teisę išeiti iš darbo ir gauti paskaičiuotą išmoką.
Supraskime ir darbdavius, kodėl jie turi skaičiuoti, domėtis kuriam darbuotojui, kada sukaks pensijinis amžius.

Juk jis kinta,“ – primena D. Čibirienė.

Prieš priimdami į darbą vyresnio amžiaus žmones, darbdaviai taip pat turi būti atidūs.

„Yra gudruolių pensininkų, kurie įsidarbina prieš pusmetį ir išeina į pensiją.

Darbdavys tuomet privalo kartu su atlyginimu išmokėti ir išmoką.

Tad prieš priimdamas į darbą, jis turi žinoti, ar nekainuos jam tas darbuotojas ženklai daugiau negu kiti,“ – sako buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.

Už savo teises nekovoja

Darbuotojų profesinės sąjungos atstovai sako, jog pensinio amžiaus darbuotojai turi ir daugiau privilegijų.

Tačiau būtent dėl jų, darbdaviai ir vengia priimti juos į darbą.

Dažnas tai aiškina tuo, kad bijo darbdavio, kitas bijo atleidimo iš darbo.

Kovoja tik tais atvejais, kai neturi ko prarasti. Yra atleistas, o kažkas neišmokėta, tada kreipiasi kažkur.

Darbo metu savo teisių negina, darbdavys ką pasako, tą jie ir daro,“ – aiškina A. Balskus.

Šaltinis: tv3.lt