Užeiti į svetainę

Pernai Lietuvoje prasidėjusi COVID-19 pandemija privertė susitekti medikus ir visuomenę, o kartu atitraukė dėmesį nuo kitų peršalimo susirgimų. Rudenį, kuomet išgyvenome užsikrėtimų koronaviruso piką, gripo susirgimų fiksuota net du kartus mažiau, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Virusų tyrinėtojas Gytis Dudas paaiškina, kad dėl mažo persirgusiųjų skaičiaus galime turėti rimtų bėdų jau kitąmet. Tuo tarpu užkrečiamųjų ligų ekspertas Saulius Čaplinskas neatmeta, kad rodikliai paskaičiuoti aplaidžiai.

Reklama

Švedijoje gyvenantis ir dirbantis epidemiologas, evoliucinis biologas dr. Gytis Dudas įspėjo, kad šiemet taip lengvai „prašokę“ įprastinę gripo epidemiją, neturėtume skubėti džiaugtis.

Didelis nepersirgusių žmonių skaičius gali virsti problema jau šį rudenį.

„Visi SARS-CoV-2 suvaldyti skirti ribojimai gripui smogė itin smarkiai, nes gripo inkubacinis periodas yra žymiai trumpesnis ir jo užkrečiamumo langas yra žymiai trumpesnis. Tai, aišku, irgi gali sukelti problemų ateityje – kuomet yra tiek daug žmonių, kurie nepersirgo gripu, susidarys gana didelė populiacinė imtis, galinti užsikrėsti“, – aiškino mokslininkas.

Nukritę rodikliai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad vienuoliktą 2021 metų savaitę Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek padidėjo ir siekė 14 atvejų 10 tūkst. gyventojų, Palyginimui – tą pačią savaitę 2020 metais, šis rodiklis buvo 4,5 karto didesnis, (63,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų), o tuo pačiu metu 2019 metais minėtas sergamumo rodiklis siekė 59,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

NVSC duomenimis, kovo 15–21 dienomis, Lietuvoje gripas diagnozuotas 1 asmeniui, ankstesnę savaitę (kovo 8–14 dienomis) gripu susirgo taip pat 1 gyventojas.

Padėjo apsaugos priemonės

Medicinos mokslų daktaras prof. Saulius Čaplinskas svarstė, kad toks sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklių kritimas gali būti dėl to, jog koronaviruso pandemijai suvaldyti taikytos apsaugos priemonės kartu padėjo apsisaugoti ir nuo kitų ligų.

„Iš vienos pusės, kai pradeda plisti tais pačiais keliais perduodamas virusas, kuris plinta greičiau, sparčiau ir susargdina daugiau žmonių, tai jis tarsi užima kitų virusų vietą. Antras dalykas – kai žmonės pradėjo saugotis, naudoti universalias apsaugos priemones – vengti kontaktų, laikytis atstumo, dėvėti kaukes, dezinfekuoti rankas ir paviršius, tai paprasčiausiai kitos ligos negali plisti“, – aiškino užkrečiamųjų ligų specialistas.

S.Čaplinsko teigimu, problemų dėl to galėtume sulaukti jau šį rudenį.

„Sakoma, kad gripas migruoja kartu su paukščiais – ligos ciklas išties panašus. Savaime aišku, kad rudenį gripas vėl atkeliaus. Kitas klausimas, ar jį lygiai taip pat išstums „piktesnis“ koronavirusas, ar ne.

Bet kuriuo atveju – jei šiemet buvo mažai sergančių gripu, vadinasi, dauguma žmonių neturi natūralaus imuniteto. Tikėtina, kad kitą sezoną gripas gali plisti daug sparčiau – bus daugiau imlių žmonių“, – aiškino profesorius.

Tikėtina, kad kitą sezoną gripas gali plisti daug sparčiau – bus daugiau imlių žmonių

Galimai netiksli statistika

Pasak S.Čaplinsko, gripo statistika galimai nepatikima.

Jo teigimu, NVSC tiesiog nespėja ir neturi resursų iš elektroninės sveikatos sistemos išrinkti visų patvirtintų gripo atvejų ir remiasi greitaisiais testais, kurie yra atliekami guldant pacientus į ligonines.

„Šių metų gripo statistika reikėtų tikėti labai rezervuotai. Viena vertus, koronavirusas iš tiesų nustelbė gripą, nes suveikė apsaugos priemonės. Tačiau reikia pastebėti, kad, kuomet visas dėmesys buvo sutelktas į COVID-19, gali būti, kad gripas paprasčiausiai buvo nediagnozuotas, arba neįtrauktas į statistiką.

Reikia žiūrėti – galbūt e.sveikatoje jis yra, bet NVSC paprasčiausiai tų duomenų nepasiima, tuomet reikštų, kad jie teikia iškreiptą informaciją“, – pastebėjo užkrečiamųjų ligų specialistas.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, pastarąsias dvi savaites Lietuvoje nebuvo paimta ėminių dėl gripo viruso nustatymo, todėl gripo virusas išskirtas nebuvo.

Reklama

Galėtų padėti skiepai

„Lyginant koronavirusą su gripu, galima pasakyti, kad iš vienos pusės gripo evoliucija yra gana greita. Iš kitos pusės, skiepų atnaujinimas turi vykti gana dažnai – mokslininkams reikia atspėti, kuri atmaina vyraus po metų ar dvejų. Vakcinos gamybos procesas užtrunka ilgai. Gripas turi daug įvairių unikalių savybių“, – akcentavo virusus tyrinėjantis mokslininkas G.Dudas.

NVSC duomenimis, 2019–2020 metų sezonu savo lėšomis nuo sezoninio gripo pasiskiepijo 1,1 mln. gyventojų.

Valstybės lėšomis buvo paskiepyta 167 tūkst. rizikos grupei priklausančių asmenų.

Šį gripo sezoną gyventojai gerokai aktyviau ėmė skiepytis.

Lyginant valstybės lėšomis skiepą gavusių gyventojų skaičių, su pernai metų rodikliais, nuo gripo vakcinavosi 41 tūkst. daugiau žmonių.

2020–2021 metų, preliminariais duomenimis, valstybės lėšomis jau paskiepyti 208 tūkst. rizikos grupei priklausančių gyventojų.

Kiek gyventojų pasiskiepijo savo lėšomis, NVSC informacijos neturi.

Šaltinis: 15min.lt

Reklama

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį