Užeiti į svetainę

Patinka? Pamėk!


„Tai kada pagaliau bus galima nusiimti kaukes? Kam jų išvis dar reikia?“ Tokias frazes jau po pirmos pandemijos bangos buvo galima vis dažniau išgirsti ir pamatyti viešojoje erdvėje. Kalbos apie kaukes netyla ir dabar – tėvai piktinasi, kad jų vaikams jas reikės dėvėti mokyklose, prekybos centruose jos piktybiškai pakabinamos po nosimi, o ir kai kurie paskiepyti asmenys norėtų turėti teisę jų nedėvėti.

Reklama

Ar mums iš tiesų jos vis dar reikalingos? Kodėl net pasiskiepiję asmenys turėtų jas dėvėti? Į šiuos klausimus atsakė užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas. Pasak pašnekovo, net ir be tyrimų aišku, kad barjerinės apsaugos priemonės sumažina užkrato patekimą į žmogaus organizmą. „Lygiai taip pat, kaip naudojant prezervatyvus galima smarkiai sumažinti užsikrėtimo lytiniu keliu plintančiomis ligomis riziką. Jei naudosime medicininę kaukę, kuri pasižymi filtracinėmis savybėmis, irgi sumažinsime riziką, kad užkratas pateks į žmogaus organizmą“, – paaiškino profesorius. Jo teigimu, pačioje pandemijos pradžioje dėl kaukių efektyvumo buvo atliekami tik laboratoriniai tyrimai, kurie matematiškai modeliavo, kaip kaukė sulaiko viruso plitimą. Tačiau dabar atsiranda vis daugiau realiame gyvenime atliktų tyrimų. Vienas iš jų buvo atliktas Bangladeše ir publikuotas šių metų rugsėjo pradžioje. Šio tyrimo metu buvo įvertinta, kiek efektyvus gali būti distancijos laikymasis ir kaukių naudojimas, kad būtų sumažintas SARS-Cov-2 plitimas. Bangladeše atliktame tyrime dalyvavo 600 miestelių ir kaimų, virš 340 tūkstančių žmonių. „Jie buvo suskirstyti į dvi grupes. Vieniems nuosekliai 8 savaites primindavo, kad reikia laikytis distancijos ir dėvėti kaukes, jas dalindavo. Kitiems nieko nedarė ir nieko nesakė“, – sakė prof. S. Čaplinskas. Kaukių dėvėjimas po nuolatinių priminimų pirmoje grupėje išaugo maždaug 30 proc.

Vėliau žmonės buvo tiriami – kas turėjo koronaviruso simptomų, teigiamą testą arba antikūnų. Kaukių dėvėjimas ir atstumų laikymasis sumažino užsikrėtimų skaičių 9,3 proc. Vis dėlto, manoma, kad kaukės turi dar didesnį poveikį, mat tyrime buvo užfiksuoti tik tie atvejai, kai žmogus jau turėjo infekcijos simptomų ar antikūnų. Be to, jei kaukės būtų dėvimos dar efektyviau, viruso plitimas būtų buvęs dar mažesnis. „Manau, kad tai iš esmės turėtų baigti bet kokias mokslines diskusijas apie tai, ar kaukės gali būti veiksmingos kovojant su koronavirusu populiacijos lygiu“, – interviu „The Washington post“ sakė Jeilio ekonomistas Jasonas Abaluckas, padėjęs vadovauti tyrimui.

Reklama

Svarbiausia mokyklose – kaukės ir vėdinimas Prof. S. Čaplinskas priminė, kad virusas plinta per stambius lašelius ir aerozolius. Tad jei ten, kur yra rizika, bus dėvimos kaukės, užsikrėtimo galimybė bus daug mažesnė. „Matematinis modeliavimas, atliktas JAV, rodo, kad efektyviausiai mokyklose veikia 2 priemonės – kaukių dėvėjimas ir mokinių testavimas. Taip pat labai svarbu patalpų vėdinimas. Amerikiečiai akcentuoja, kad labai svarbu šaltuoju metų laiku oro valymas. Dabar taip greitai visų centrinių sistemų nepakeisi, tai galima daryti kitais mokslo metais, tačiau šiuo metu galima investuoti į mažesnes oro valymo sistemas klasėse“, – patarė pašnekovas. Profesorius akcentavo, jog vaikai būtinai turi eiti į ugdymo įstaigas, o nuotolinis mokymas gali būti tik trumpalaikis, kai įvyksta infekcijos protrūkis. Didžiausias pavojus kyla valgykloje, pertraukų metu, kai joje susirenka daug žmonių vienoje uždaroje patalpoje ir visi būna be kaukių. Tokiose vietose būtų itin pravartu turėti oro valymo sistemas.

Taip pat labai svarbu įvertinti vyresnių darbuotojų mokyklose riziką – jie būtinai turėtų dėvėti kaukes. „Taigi, svarbiausia, kalbant apie mokyklas, yra kaukės, testavimas ir vėdinimas. Ir, savaime aišku, kad tie vaikai, kurie jau gali būti paskiepyti, turėtų eiti pasiskiepyti. Visgi, pagal tai, kaip prastai žmonės kaukes dėvi viešose įstaigose, nesunku daryti prielaidą, kad nuėjęs į tualetą žmogus tos kaukės nedėvės. O čia kaip tik gali būti labai rizikinga – ten žmogaus galite nebesutikti, bet viruso, palikto ore, gali būti labai daug. Jei žmogus nesupras kodėl ir kaip dėvėti kaukę, ji bus dėvima tik dėl to, kad kažkas liepė. Raktinis žodis yra teisingai dėvima kaukė“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas. Kaukes dėvėti turėtų ir paskiepyti asmenys Pasak profesoriaus, kaukes be jokių ginčų turėtų dėvėti ir paskiepyti asmenys. „Nesuprantu, koks ekspertas mūsų gerbiamai premjerei pasakė šią mintį, kad turintis galimybių pasą žmogus gali nedėvėti medicininės kaukės. Toks ekspertas suklaidino mūsų premjerę. Jau seniai įrodyta, kad paskiepytas žmogus, jei susidurs su didele delta atmainos doze, jis ne tik gali užsikrėsti, bet pirmas 5 dienas gali išskirti virusą į aplinką. Skirtumas tik tas, kad paskui imuninė sistema greitai neutralizuoja šį virusą ir jo koncentraciją pas paskiepytą žmogų greitai krenta žemyn“, – sakė profesorius. Dėl to toks žmogus tikriausiai nesusirgs arba susirgs lengva forma, be to, jis trumpesnį laiką bus užkrečiamas. Tai dar vienas iš argumentų, pasak pašnekovo, kodėl kuo greičiau reikėtų daugiau paskiepytų žmonių. Iš kitos pusės, kaukes turėtų dėvėti visi, kur yra didelė rizika. Tai yra uždarose patalpose, kur dideli žmonių susibūrimai. Prof. S. Čaplinsko teigimu, dabar nebegalime kalbėti tik apie gyvenimo griežtinimą ir kontrolę, mat taip dar labiau priešiname visuomenę. „Reikia išmokti gyventi naujoje realybėje, o ne galvoti, kaip grįžti į ankstesnį gyvenimą. Kol kas virusas yra ir bus tarp mūsų, jis niekur nedings, reikia išmokti su juo gyventi, kad jis kuo greičiau taptų ne toks piktas, ne toks patogeniškas“, – kalbėjo pašnekovas.

Reklama

Profesorius paaiškina, kodėl dabar kaukes turėtume dėvėti dar atsakingiau nei prieš tai – jei Uhano atmaina užsikrėtęs žmogus vidutiniškai užkrėsdavo 2 žmones, tai dabar vienas užkrečia 5 ar net 7. Uhano viruso atmaina reikėdavo pakvėpuoti keliolika minučių, kad įvyktų užsikrėtimas. Dabar užtenka vos kelių sekundžių. „Dabar tai dar pavojingiau. Užtenka 10 kartų mažiau viruso dalelių įkvėpti, kad užsikrėstume. Turime išmokti tai valdyti, bet stabdyti gyvenimą, kad nebūtų jokių renginių, būtų klaida. Tik tai reikia daryti maksimaliai saugiai. Kaukė yra barjerinė priemonė, kuri padeda neužsikrėsti, o jei žmogus serga, kaukė sumažina viruso išskyrimą į aplinką. Galima dar kartą priminti, kas trečias žmogus gali neturėti jokių simptomų – jis prasirgs pats to nežinodamas ir vidutiniškai platins virusą apie 10 dienų. Dėl to kaukių dėvėjimas uždarose patalpose, ypač šaltuoju metų laikotarpiu, yra labai svarbus“, – pabrėžė pašnekovas.

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį

Šaltinis: delfi.lt


Patinka? Pamėk!
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami įvairaus pobūdžio straipsniai, surinkti iš viso pasaulio. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.